Laikinasis Europos Parlamento komitetas antradienį pripažino, jog CŽV pasinaudojo kelių Europos šalių pagalba neteisėtai sulaikydama terorizmu įtariamus asmenis bei juos gabendama lėktuvais.
Deputatai pažymi atitinkamų valstybių pareigą ištirti išryškėjusius faktus iki galo. Tuo tarpu ES Taryba raginama aptarti Sąjungos sutartyje numatytą galimybę imtis sankcijų prieš Sąjungos šalis, prisidėjusias prie žmogaus teisių pažeidimų ar neužkirtusias jiems kelio. EP nariai taip pat ragina sustiprinti ES ir JAV dialogą stabdant terorizmą demokratinėmis priemonėmis. Vasario 14 d. šios išvados bus pateiktos balsavimui EP plenarinėje sesijoje.
Ataskaitai šiuo klausimu pritarė 28 europarlamentarai, nepritarė 17, o susilaikė 3. Joje pažymima, kad nuo 2001 iki 2005 m. CŽV įvykdė bent 1245 skrydžius Europos oro erdve. Didelė dalis jų buvo skirti vadinamiems „ypatingiesiems perdavimams“ – nesankcionuotam terorizmu įtariamų asmenų pervežimui. Ataskaitoje minimas 21 tokių pervežimų atvejis – apie juos europarlamentarai surinko svarių įrodymų. Daugelis šių asmenų buvo sulaikyti be teismo sankcijos, o juos tardant naudotos kankinimo priemonės, – tai komitetui patvirtino patys nukentėjusieji arba jų advokatai.
Europarlamentarai smerkia šiuos neteisėtus veiksmus, taip pat „kai kurių Europos šalių slaptųjų tarnybų ar valdžios pareigūnų pritarimą tokiai veiklai bei jos slėpimą“. Savo ruožtu EP nariai kritikuoja Austrijos, Italijos, Portugalijos bei Junginės Karalystės valdžios atstovus už nepakankamą bendradarbiavimą su komitetu. Kalbant apie neteisėtą CŽV veiklą ar nesankcionuotus skrydžius, ataskaitoje taip pat minimos Vokietija, Švedija, Ispanija, Airija, Graikija, Kipras, Danija, Turkija, Makedonija, Bosnija bei Rumunija.
Komitetas gavo prieštaringų duomenų apie tai, ar Europoje buvo slaptų sulaikymo centrų. Įtariama, jog vienas jų galėjo būti Lenkijos šiaurės rytuose, prie Szczytno-Szymany oro uosto. Vieno balso persvara (23 už, 22 prieš) komiteto nariai pritarė pataisai, jog remiantis turimais duomenimis „negalima pripažinti, kad Lenkijoje buvo slaptų sulaikymo centrų“. Tačiau komiteto pirmininkas Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija) antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pripažino, jog Lenkijos valdžia buvo mažiausiai iš visų linkusi bendradarbiauti su europarlamentarais, tyrusiais šį klausimą, o „tai sustiprina įtarimą Lenkijos atžvilgiu“.
C. Coelho taip pat negailėjo kritikos ES Tarybai, kuri pateikė Parlamento komitetui gerokai sutrumpintą vieno dokumento kopiją pristatydama ją kaip tikrą. Tuo tarpu komiteto pranešėjas Giovanni Claudio Fava (Socialistų frakcija, Italija) kritikavo ES užsienio ir saugumo politikos vyriausiąjį įgaliotinį Javier Solana, kuris teigė nieko nežinojęs apie CŽV veiklą Europoje, nors europarlamentarai gavo posėdžių su aukštais JAV pareigūnais išklotines, iš kurių aišku, jog J. Solana juose dalyvavo.
Deputatai ragina ES šalis priimti įstatymus, reguliuojančius užsienio šalių specialiųjų tarnybų veiklą jų teritorijoje. EP narių nuomone, užsienio šalių karinių, policijos ar specialiųjų tarnybų lėktuvų skrydžiai turėtų būti leidžiami tik gavus įsipareigojimą nepažeisti žmogaus teisių. Ataskaitoje taip pat raginama uždaryti Gvantanamo kalėjimą bei išleisti neteisėtai jame laikomus asmenis. Savo ruožtu EP nariai kviečia stiprinti ES ir JAV dialogą stabdant terorizmą bei užtikrinant žmogaus teisių laikymąsi. Skaidrumo vardan siūloma į šį dialogą įtraukti Europos Parlamentą ir JAV Kongresą.
Ataskaitai pritarė dauguma EP frakcijų, tačiau dalis didžiausios Parlamente Europos liaudies partijos deputatų jai prieštaravo. Šios frakcijos atstovas Jas Gawronski (Italija) pavadino EP komiteto darbą „betiksliu“, nes, pasak deputato, ataskaitoje minimiems faktams trūksta įrodymų.
