Buvusioms Rusijos satelitinėms Rytų Europos valstybėms suduotas didžiausias smūgis
Tuščios kalbos apie atsargų diversifikavimą tuomet, kai mažai kas daroma, ir vietoj to pasikliaujama patogiais ryšiais su Rusijos dujų verslu. Pastaraisiais metais didžiojoje Rytų Europos dalyje tokia buvo įprasta energetikos politika. Ukrainos ir Rusijos ginčas, dėl kurio regionui buvo nutrauktas dujų tiekimas, rodo, kad tai buvo didžiulė klaida.
Labiausiai nukentėjo Bulgarija. Beveik visas jos dujų tiekimas priklauso nuo Rusijos ir ji yra viena iš išlaidžiausių energijos vartotojų visoje Europos Sąjungoje. Valdžia yra Rusijai draugiškų socialistų, kurie pasirašė ilgalaikį dujų kontraktą su „Gazprom“, rankose. Susitarimas yra slaptas ir tai kelia įtarimų. Nesėkmė dujų tinklą bandant sujungti su kitais šaltiniais ar pastatyti naujus įrenginius dujų atsargoms nuteikia pesimistiškai. Įstatymas reikalauja, kad valstybei priklausančios ir savivaldybių šildymo įmonės kauptų naftos atsargas, bet jos taip nedaro. Kaip teigiama vietinėje spaudoje, kai kurios įmonės jas neteisėtai pardavė, todėl, kai buvo nutrauktas dujų tiekimas, jos negalėjo sukeisti kuro rūšių.
Kai kurios privačios įmonės atleido darbuotojus ir nutraukė gamybą. Dirbtinių trąšų gamintojas „Neochim“ teigia, kad dujų tiekimo nutraukimas jam kainavo 100 mln. eurų (132 mln. dolerių). Šaltą žiemą, kai temperatūra buvo žemesnė nei 10 laipsnių Celsijaus, apie 160 tūkst. namų ūkių Sofijoje ir kituose miestuose buvo nutrauktas šildymas ir karšto vandens tiekimas. Dauguma perėjo prie elektros šildytuvų, taip perkraudami energetinę sistemą. Gaisrininkai sako, kad jiems pasisekė, jog nebuvo jokių didelių gaisrų. Mokytojai turėjo pasirinkti, ar laikyti vaikus šaltose klasėse ar siųsti juos į šaltus namus. Buvo uždarytos maždaug šimtas mokyklų. Sofijos zoologijos sodui buvo tiekiamas kritiškos padėties šildymas; kalėjimams jis nebuvo tiekiamas.
Nedidelės panikos metu daugelis rinkėjų kaltino vyriausybę, kuri buvo patikinusi, kad Bulgarija turi pakankamai dujų atsargų dviems mėnesiams. Energetikos ministras skundėsi, kad tiekimas buvo nutrauktas be įspėjimo, bet vėliau pripažino, kad Rusija jį perspėjo gruodžio viduryje. Valdžia yra nervinga, nes prieš dešimtmetį protestuotojai šturmavo parlamentą ir pabandė jį sudeginti. Nepaisant viešų pastangų kaltinti Ukrainą, paprasti bulgarai reagavo priešingai. Interneto vartotojai siūlė nutraukti Rusijos ambasados šildymą. (Serbijoje taip pat buvo prieš Rusiją nukreiptų protestų.)
Tiek Bulgarija, tiek Slovakija grasina, kad vėl atidarys branduolinius reaktorius, kurie buvo uždaryti kaip sąlyga stojant į ES. Iš Europos Komisijos ir Austrijos tai iššaukė piktus grasinimus apie teisinius veiksmus, griežtą Slovakijos „Jaslovske Bohunice“ atominės elektrinės kritiką. Slovakija, kurios dujų tiekimas visiškai priklauso nuo Rusijos, paskelbė nepaprastąją padėtį, priversdama didžiuosius energijos vartotojus, tarp jų – pagrindinius užsienio mašinų gamintojus, sumažinti vartojimą. „Mes esame ant užtemimo ribos“, – sakė ekonomikos ministras Lubomir Jahnatek.
Sugrįžus dujoms, diskusijos nukryps į planus kaip diversifikuoti tiekimą. Iš naujo susidomėta vamzdynu „Nabucco“, kuriuo dujos į Europą keliautų iš Centrinės Azijos ir Kaspijos jūros per Turkiją. Jei būtų pastatytas, „Nabucco“ būtų vienintelis Kremliaus nekontroliuojamas rytų-vakarų dujų kelias. Bet „Nabucco“ neturi akivaizdaus didelio dujų šaltinio ir Rusijos energetikos diplomatija sugebėjo jį nustumti į šalį ir iškelti „South Stream“ – savo pačios projektą gabenti dujas į Balkanus per Juodąją jūrą iš Rusijos. Svyruoja netgi Rumunija, kuri kažkada buvo tvirta „Nabucco“ rėmėja. Pusė jos dujų importo ateina iš Rusijos, bet, atrodo, kad jos lyderiai vis dar pasirengę klausytis pasiūlymų iš rytų.
Parengta pagal The Economist
