Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės pradeda traktuoti kaip prabangą, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.
Kaip teigia Vilniaus gatvėse benamius šunis ir kates surenkančių gyvūnų globos namų „Grinda“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vladas Masiulis, benamių gyvūnų nepadaugėjo, tačiau kone dvigubai išaugo savininkų, atvežančių savo globotinius į prieglaudą, skaičius. Gyvūnų globos organizacijos „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Mezenceva tvirtina, kad pamestinukų padaugėjo tris kartus: „Kas antras skambutis būna dėl to, ar negalėtume priimti nebereikalingo gyvūno“.
Tačiau ar iš tiesų tik ekonominis sunkmetis taip smarkiai įkando gyvūnų šeimininkams, kad šie nebeišgali jiems nupirkti pašaro? Klausiame jūsų, kiek skiriate savo gyvūno išlaikymui per mėnesį, kam ir kiek atsieina. Gal žinote tokių atvejų, kai tikrai sunkmečio prispausti žmonės būna priversti atsisakyti mylimo šuns ar katino?
Gyvūnų globos namų „Grinda“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vladas Masiulis pasakoja, kad statistikos skaičiai smarkiau pakito šiemet. Lyginant su ankstesniais metais, gatvėse sugaunamų benamių kačių ir šunų skaičius nėra padidėjęs. Tačiau kiek daugiau negu dvigubai išaugo savininkų atvežamų gyvūnų į prieglaudą. Ypač šunų. „Žmonės nebeturi kur dėti, nebeišlaiko, ir atveža. Vis dažniau būna, kad visą šuniukų vadą atgabena“, – pasakoja V.Masiulis. Jo tvirtinimu, per šių metų rugsėjį jo darbuotojai Vilniaus gatvėse sugavo 39 šunis, o gyventojai atvežė 99.
Kiek mažesnis skirtumas tarp kačių. Jų mieste per rugsėjį sugauta 137, o savininkų priduotos 122 katės.
Vienu metu gyvūnų globos namuose „Grinda“ gali būti apie 60 šunų ir 70 kačių. Kadangi visi norintieji netelpa, vykdoma tam tikra atranka. „Pirmiausia paklausiame, ar atvežtas gyvūnas yra skiepytas. Jeigu taip, tuomet jį priimame, nes jam nereikia būti privalomame 14 dienų karantine. Iš tiesų, mes tiesiog neužsikrauname ant savo pečių gyvūno šeimininko prievolių. Taip pat ir taupome“, – neslepia V.Masiulis.
Anot jo, vieno gyvūno išlaikymas per dieną atsieina apie 15 litų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama organizacija šiemet vienam mėnesiui gauna 54 tūkst. 378 litus.
Vis dėlto priglausti benamius žmonės nėra tokie aktyvūs, kaip juos atiduoti. Anot V.Masiulio, nuo užmigdymo kates ir šunis gelbsti kitos gyvūnų globos draugijos.
Viena jų – „SOS gyvūnai“. Iš aukų išsilaikanti organizacija sako, kad nepaisant to, kad žmonės sunkmečiu kone perpus mažiau aukoja, nuo šio pavasario išmetamų gyvūnų skaičius patrigubėjo. „Kas antras skambutis mums būna toks, kad žmogus sako emigruojantis, ir prašo priglausti iki šiol augintą jo gyvūną“, – pasakoja organizacijos vadovė Ilona Mezenceva.
Panašias tendencijas vardina ir viešosios įstaigos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė. Ji taip pat sako pastebinti, kad atiduodamų ir niekam nebereikalingų gyvūnų smarkiai padaugėjo. „Būna, kad skambina, ir sako – pasiimkit rytoj, nes išvažiuoju. O pas mus kaip tik pilna, nėra vietos fiziškai, kur tą gyvūnėlį priglausti. Tai aišku, kur jis nukeliauja – į gatvę“, – nebereikalingojo likimo galimybes svarsto ji.
Vis dėlto žmonių parama organizacijai V.Auškalnienė nesiskundžia: „Žmonės remia, tačiau pasikeitė tai, kad dabar nebegali tiesiog prašyti pinigų. Reikia konkretizuoti, kur jie bus panaudoti“.
Paklausta, kiek ir kam reikia gyvūno išlaikymui, V.Auškalnienė ima skaičiuoti: „Paimkime katę. Skiepai – 30 litų, sterilizacija – 90 litų, na ir maistas bei kraikas kokie 2 litai dienai. Tiesa, būna, kad ir ligoniai atkeliauja, kuriuos reikia gydyti. Tada gydymas būna ir 100 litų kainuoja, o jeigu kokia operacija, lūžis – tai ir 700 litų. Būtent daugiausiai į gydymą ir investuojame, nes žinote kaip prieglaudoje būna: vienas nusičiaudi, ir visi tuoj čiaudi. Viskas tokiose įstaigose labai greitai plinta.
