Vienatvė taip slegia daugybę darbuotojų, kad JAV sveikatos priežiūros specialistai ją paskelbė „epidemija“. Kitoje vandenyno pusėje, Europoje, darbuotojai grumiasi su ta pačia problema; būtent todėl vienas Švedijos darbdavys bandomąja tvarka dar pernai įvedė apmokamą „draugystės valandą“, skirtą kovai su izoliacija.
„Apotek Hjärtat“, viena didžiausių Švedijos vaistinių grandinių, išbando „draugystės rūpybos“ programą (švediškai „vänvård“), pagal kurią darbuotojams darbo metu skiriama viena valanda per mėnesį arba 15 minučių kiekvieną savaitę ryšiui su senais ar naujais draugais užmegzti.
Remiantis BBC pranešimu, šis metus truksiantis projektas pirmą kartą buvo pradėtas praėjusį balandį. Savanoriai galėjo registruotis iniciatyvai, jei jautėsi vieniši arba tiesiog norėjo suartėti su izoliaciją išgyvenančiais žmonėmis – iš 4 000 darbuotojų prisijungti pasirinko tik 11.
Įmonė ne tik skyrė darbo valandų šiai iniciatyvai išbandyti, bet ir apmoka su ryšio palaikymu susijusias išlaidas. Visiems dalyviams išmokama 1 000 kronų (apie 94 eurus), kad būtų padengtos bendros veiklos su kompanionais išlaidos. Tačiau „draugystės valanda“ nebūtinai turi būti leidžiama pietaujant restorane ar važinėjant dviračiais po miestą; darbuotojai gali išnaudoti šį laiką paprasčiausiems santykių puoselėjimo būdams, pavyzdžiui, pokalbiams telefonu ar susirašinėjimui žinutėmis.
Darbuotojų gerovės gerinimas – mokestinė lengvata įmonei
„Apotek Hjärtat“ generalinė direktorė Monica Magnusson BBC sakė, kad „draugystės valandos“ schema atsirado iš nuoširdaus smalsumo: įmonė norėjo sužinoti, ar šis darbuotojams skiriamas laikas pagerins jų savijautą.
„Mes bandome pamatyti, kokį poveikį daro galimybė kas savaitę skirti šiek tiek laiko savo santykių puoselėjimui“, – BBC sakė M. Magnusson.
Programa lyginama su Švedijoje paplitusia „friskvård“ lengvata: metine neapmokestinama išmoka, skirta darbuotojų sveikatingumo veikloms, pavyzdžiui, sporto treniruotėms ar masažams. M. Magnusson teigimu, „draugystės valanda“ yra „šios lengvatos atspindys, tačiau orientuotas į vienatvę ir santykius“.
Bet net ir tie „Apotek Hjärtat“ darbuotojai, kurie nedalyvauja bandomajame projekte, vis tiek gali gauti emocinės naudos iš kitos iniciatyvos; bendrovė visiems savo darbuotojams teikia internetinius mokymus, kaip atpažinti ir valdyti vienatvę.
154 milijardų dolerių vertės darbuotojų vienatvės problema
Vienatvė užplūdo biurus visose JAV; remiantis 2024 m. BSG tyrimu, atliktu kartu su „TheLi.st“ ir „Berlin Cameron“, apie 79 proc. protinį darbą dirbančių darbuotojų per pastarąjį mėnesį dėl savo pareigų jautėsi vieniši. Ši problema ne tik lemia didesnę darbuotojų kaitą, susilpnėjusią įmonės kultūrą ir prastą darbuotojų moralę – ji verslui kasmet kainuoja milijardus dolerių.
Remiantis 2022 m. „Project Connect“ tyrimu, skaičiuojama, kad JAV darbuotojų vienatvė kasmet lemia 154 mlrd. dolerių (apie 141 mlrd. eurų) nuostolį, o tai sudaro apie 4 200 dolerių (apie 3 850 eurų) vienam darbuotojui per metus.
Visgi yra vilties, kad šios darbdavių inicijuotos priemonės gali padėti pakeisti vienatvės tendencijas, o tam yra ir verslo paskata. Remiantis 2019 m. „Harvard Business Review“ tyrimu, darbuotojai 3,5 karto dažniau išnaudoja visą savo potencialą, kai jaučia tarpusavio ryšį. Kai darbuotojai jaučia ryšį, jie ir dirba geriau: apie aštuonis iš dešimties darbuotojų tiki, kad bendruomeniškumo jausmas padėtų jiems geriau atlikti darbą, rodo 2025 m. „Randstad“ ataskaita.
Jei darbdaviai nuspręs užmerkti akis į savo izoliuotus darbuotojus, ilgainiui tai gali jiems pakenkti. Apie 55 proc. specialistų svarstytų galimybę išeiti iš darbo, jei darbe nejaustų priklausymo bendruomenei jausmo – tai didžiulis šuolis, palyginti su 37 proc., kurie tą patį teigė 2024 m., nurodoma „Randstad“ ataskaitoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
