Apie tai, kokios permainos laukia darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Portalo „CV-Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.
Gerbiamas Šarūnai, kokie skundai dabar dažniausiai pasiekia jus iš žmonių? Galbūt teko pastebėti kokių nors naujų tendencijų ar naujų skundų rūšių, kurių anksčiau nebūdavo?
Š. Orlavičius: Iš principo, Darbo inspekcijoje tiek skundai, tiek nagrinėjami darbo ginčai dažniausiai išlieka susiję su darbo užmokesčiu. Tai apima visas sumas, kurios patenka į darbo užmokesčio sandarą.
Gali būti, kad nemokami tam tikri priedai, nemokama už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio dieną ar apskritai tiesiog nemokamas įprastas darbo užmokestis, kurį žmonės gauna kiekvieną mėnesį. Šiose srityse kažko naujo nepastebime – metai iš metų tai yra tos pačios skundų ir prašymų darbo ginčų komisijoms kategorijos.
Pažeidimų darbo teisės srityje taip pat daugiausia nustatome būtent dėl apmokėjimo, tačiau turiu paminėti naujovę, kuri visai neužilgo pradės galioti Lietuvoje – tai Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyva, kuri bus perkelta į Lietuvos teisę.
Jos tikslas yra užtikrinti būtent skaidrumą darbo užmokesčio srityje tarp vyrų ir moterų. Stebėsime, kokia bus situacija šioje temoje, kadangi darbuotojai galės kreiptis į savo darbdavį, į darbuotojų atstovus, tai yra darbo tarybą ar profesinę sąjungą, netgi į Darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, norėdami sužinoti, koks yra vidutinis darbo užmokestis toje darbuotojų kategorijoje, kurioje darbdavys jį įdarbino, atskiriant vyrus ir moteris.
Jeigu darbuotojas matys, kad yra tam tikri nepagrįsti atotrūkiai, jis galės kelti klausimus darbdaviui, inicijuoti ginčus bei prašyti žalos atlyginimo ir kompensacijų. Tiesa, turiu aiškiai pasakyti, kad nebus galima sužinoti konkretaus žmogaus darbo užmokesčio, bet bus matomas vidurkis pagal lytį.
Kalbant apie pažeidimus, anksčiau jau esame minėję, kad ekonominės veiklos sritys išlieka tos pačios: logistika, statybų sektorius, aptarnavimo ir maitinimo sektoriai bei viešbučiai. Šie sektoriai išlieka neigiamomis lyderėmis metai iš metų.
Dabar matome statistinius duomenis, kad kai kuriose srityse moterų atlyginimai Lietuvoje išties yra žemesni. Ką tai reiškia įmonėms? Galbūt jos jau tvarkosi?
Š. Orlavičius: Galbūt pradėsiu net ne nuo konkrečių darbo santykių, bet nuo ikisutartinių santykių. Darbdaviai jau dabar turi žinoti, kad darbo skelbimuose negali būti jokių diskriminacijos apraiškų.
Pavyzdžiui, negalima rašyti, kad ieškoma būtent virėjos arba virėjo – skelbimai turėtų būti neutralūs lyčių atžvilgiu. Taip pat skelbimų turinys, kuriame rašoma: „kviečiame prie jaunatviško kolektyvo prisijungti, reikia energingumo“ ir panašiai, gali būti vertinamas kaip netiesioginės diskriminacijos požymis, kai tikimasi būtent jauno žmogaus.
Be to, darbo skelbime reikia nurodyti ir siūlomą darbo užmokestį: arba konkretų, arba rėžius „nuo iki“, kurie vėliau būtų detalizuojami konkrečiam pretendentui pagal objektyvius kriterijus. Naujovė, kuri atsiras įgyvendinus direktyvą jau šių metų birželio mėnesį, yra ta, kad darbdaviai negalės klausti, kokį atlyginimą kandidatas gauna šiuo metu ar gavo anksčiau.
Darbdavys negalės klausti tokios informacijos, o pretendentas neprivalės jos pateikti. Jau įsidarbinus, lygybė yra aktuali ir dabar, tačiau darbdaviai, kurie dar neturi, turi laiko pasirengti darbo apmokėjimo sistemas. Darbo apmokėjimo sistemos turi būti labai aiškios, skaidrios, objektyvios ir be jokių galimų interpretacijų, dėl kurių gali kilti ginčų.
Tai yra rekomendacija – būti be interpretacijų, nes tada jos yra prevencinės ginčų atžvilgiu. Toje apmokėjimo sistemoje darbdaviai turės sugrupuoti darbuotojų pareigybes į tam tikras grupes pagal jų vertę. Tai reiškia, kad reikės pamatuoti, kokią vertę pagal nustatytus kriterijus kuria pareigybės.
Būtent pagal tas vertę atspindinčias pareigybes, o ne konkretų asmenį, darbuotojai bus suskirstyti į grupes. Darbuotojai toje grupėje galės sužinoti, koks yra vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokestis būtent šioje grupėje.
Šią informaciją darbdaviai turės teikti per „Sodros“ sistemą, o didžiosiose įmonėse bus formuojamos tam tikros ataskaitos. Kiekvienas darbuotojas galės prašyti šios informacijos iš darbdavio, institucijų ar darbuotojų atstovų – pagrindinė naujovė yra informacijos teikimas.
Taip pat dabar dar pasitaiko susitarimų, kad darbuotojai negali atskleisti savo atlyginimo kitiems. Tokie susitarimai nebebus galimi – darbuotojai galės atskleisti savo darbo užmokestį kitiems tam, kad būtų įgyvendintas lygiateisiškumo principas ir nebūtų diskriminacijos.
Darbo skelbimuose – jokių užuominų apie „jauną kolektyvą“
Išties artėja daug pokyčių – ką jūs, gerbiama Rita, dabar matote skelbimuose? Lietuva galbūt ir taip laikėsi tų tradicijų, skelbimai blizga ir jokios diskriminacijos nėra? O gal visgi galima visko rasti?
R. Karavaitienė: Tikrai išlenda tam tikri akcentai, pavyzdžiui, „jaunatviškas kolektyvas“. Tai tarsi akcentuoja dinamiką ir parodo, kad taikoma į jaunesnę auditoriją. Man, kalbant apie skaidraus užmokesčio direktyvą, įdomu tai, kad darbdaviai jai atsakingai ruošiasi.
Ypač tai palies stambias, listinguojamas įmones, kurios turi daug darbuotojų. Mes patyrinėjome, kaip patys darbuotojai jaučiasi šiuo klausimu dėl skaidraus darbo užmokesčio direktyvos. Matome, kad jie kol kas tuo pakankamai nesidomi ir neturi pakankamai informacijos, kas tai per direktyva.
Čia kyla klausimas, kiek patys darbuotojai domėsis ir ar žinos savo pareigas bei darbdavio teises – ką jis gali ir ko negali. Panašiai būna su diskriminaciniais klausimais atrankų metu. Pagal įstatymą darbdavys neturi užduoti asmeninio pobūdžio klausimų.
O galite pateikti pavyzdį?
R. Karavaitienė: Pavyzdžiui: „Kiek vaikų turite?“, „Koks jūsų vaikų amžius?“, „Kas rūpinsis jūsų vaikais, kai jūs eisite į darbą, jeigu jie susirgs?“, „Kada ruošiatės tekėti?“, „Ar planuojate vaikų ir kada planuojate jų turėti?“ – tai yra visiškai su profesine veikla ir profesiniu gyvenimu nesusiję klausimai, kurie neturėtų būti užduodami, bet jie yra užduodami.
Kalbant apie atlyginimą, darbdaviai privalo skaidriai informuoti apie jį ir nebegalės pirmieji teirautis kandidato, kokio atlyginimo jis tikisi – kandidatas turės užduoti tokį klausimą. Jei darbuotojai nežinos tokių dalykų, darbdaviai gali piktnaudžiauti šia situacija, todėl informacijos sklaida yra labai svarbi, kad darbuotojai žinotų, ką darbdavys gali ir ko negali.
Diskriminacija vis dar yra aštrus momentas ne tik dėl atlyginimo lygybės, bet ir pačiame įsidarbinimo procese. Matome, kad moterys dažniau nei vyrai susiduria su diskriminacija, ypač kai kalba pasisuka apie vaikus, mažamečius vaikus – jos susiduria su tam tikrais karjeros apribojimais, kai darbdavys pats nusprendžia, kiek ji gali ar negali dirbti.
Pavyzdžiui, grįžus po motinystės atostogų siūloma mažiau atsakomybių arba išvis siūloma išeiti iš darbo, moterys tikrai sulaukia daugiau tokio spaudimo. Netgi atlyginimo prasme, būtent aktyviausiu gyvenimo periodu, kai siekiama karjeros ir susilaukiama vaikų, moterų atlyginimai stagnuoja, jie sustoja ir neauga taip sparčiai kaip vyrų. Motinystė darbo rinkoje tampa tarsi tam tikra bausme, tad švietimo šioje srityje tikrai labai reikia.
Gerbiamas Šarūnai, kokių skundų gauna Darbo inspekcija dėl amžiaus ir diskriminacijos dėl amžiaus?
Š. Orlavičius: Taip, skundai mus pasiekia, bet turiu pripažinti, kad diskriminacijos klausimais jų yra mažiau. Pavyzdžiui, pernai metais iš viso gavome tik 7 skundus dėl diskriminacijos ir buvo inicijuota apie 40 darbo ginčų įvairiais su diskriminacija susijusiais klausimais.
Pagal mūsų statistiką reikia suprasti, kad ne visi kreipiasi į Darbo inspekciją ar inicijuoja darbo ginčą. Yra įvairių baimių, pavyzdžiui, baimė nesurasti kito darbo, ypač jei tai yra mažesnis miestelis. Mes pastebime, kad pagrindiniai diskriminacijos pagrindai yra negalia, lytis ir tautybė.
Daugiausia skundų buvo dėl lyčių lygybės tarp vyrų ir moterų, taip pat dėl darbo užmokesčio, kai vyras dažniausiai gauna daugiau nei moteris, atlikdamas tą patį darbą ir kurdamas tokią pačią vertę – tai yra trys pagrindiniai blokai iš mūsų perspektyvos.
Tiesa, turiu pastebėti tai, ką sakė gerbiama Rita – darbdaviai kartais atmeta kandidatus pagal amžių – galbūt neretai taikomi ir dirbtinio intelekto sprendimai. Čia atkeliauja dar viena naujovė – Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, reglamentas, kuris bus taikomas tiesiogiai.
Valstybinės institucijos, tarp jų ir Darbo inspekcija, vykdys kontrolę ir tikrins, ar taikant technologijas nėra diskriminuojami darbuotojai ar potencialūs darbuotojai. Pavyzdžiui, bus tikrinama, ar dirbtinio intelekto sistema nėra nustatyta taip, kad ji automatiškai atmestų tam tikro amžiaus, tam tikros lyties ar tautybės darbuotojus.
Tai verčia susimąstyti visus darbdavius – jeigu tokia bloga praktika yra taikoma, kontrolė išliks ir gali nepavykti išvengti atsakomybės.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
