Atsakymas gali būti neigiamas, tačiau, kalbant kadaise buvusio sovietų lyderio Lenino žodžiais, jis tikrai yra „naudingas idiotas“ – vienas iš tų Vakarų veikėjų, kurie nusprendė ignoruoti masines žudynes ir palaikyti „didįjį komunistinį projektą“.
Tokį vertinimą labiausiai patyrę pasauliniai Kremliaus politikos ekspertai pateikia kalbėdami apie neįtikėtinus respublikonų kandidato į prezidentus triukus ir jo patarėjų miglotą praeitį.
Pats D. Trumpas yra pripažinęs apie savo glaudžius komercinius ryšius su Rusija.
Jo neatsargus elgesys su svetimais pinigais – įskaitant skaitlingas „artimas bankrotui“ situacijos pastaraisiais dešimtmečiais – privedė prie to, kad JAV bankai atsisako turėti su tuo reikalų. Per paskutinius metus jo skolų kilpa išaugo nuo 312 milijonų eurų iki 561 milijono, o tai nurodo į gautus didžiulius kreditus.
Atsakymai trumpai: Rusija
„D. Trumpas ir šeima, ieškodami verslo plėtojimo galimybių 1980-aisiais įvykdė eilę kelionių į Rusiją ir savo prekyboje savo turtais remiasi rusų investuotojais visame pasaulyje,“ – rašoma viename iš pagrindinių JAV laikraščių „The Washington Post“.
D. Trumpo sūnus, Donaldas jaunesnysis, 2008-aisiais nekilnojamo turto konferencijos metu gyrėsi: „Rusai sudaro pakankamai neproporcingą dalį didžiojoje dalyje mūsų turtų“. To paties renginio metu jis pareiškė, kad per pastaruosius 18 mėnesių Rusijoje lankėsi šešis kartus.
Rusai padėjo finansuoti D. Trumpo projektus Toronte, o taip pat, nevienareikšmiškai vertinamu būdu, jo gyvenamųjų namų komplekso „SoHo“ statybas Manhetane. Kaip tai dažnai ir būna su D. Trumpo verslo projektais, investuotojai ir tą sykį patyrė nuostolių. D. Trumpas pervertino klientų suinteresuotumą ir buvo priverstas susidurti su teismų procesais.
D. Trumpas išsisprendė šiuos teisinius nemalonumus abipusiu sutarimu, tačiau susimokėjo už melą didžiąja ieškinio sumos dalimi.
Patys teismo dokumentai pateikia įdomias D. Trumpo verslo praktikos įžvalgas: mįslingi grynųjų pinigų pavedimai iš V. Putino prieglobstyje esančių rusų ir ryšiai su dviem iš tiesų įtartinų biografijų savininkais, kurių praeityje yra tiek baudžiamosios bylos, tiek ir kiti nusikaltimai.
D. Trumpo verslo partneris Manhetano nekilnojamojo turto versle buvo įmonė „Bayrock Group“. Šios įmonės vykdančiuoju direktoriumi buvo Tevfikas Arifas, pasižymėjęs itin gerais ryšiais tarp buvusiųjų sovietų valdininkų. Šiam veikėjui komunistų funkcionieriai leisdavo laisvai keliauti į užsienį dar tais laikais, kai tai buvo išskirtinė aukštų KGB pareigūnų ir partinių valdininkų privilegija.
Už bendravimą su D. Trumpu atsakingas „Bayrock“ atstovas buvo taip pat kilęs iš SSRS. Felixas Sateras anksčiau buvo teistas dėl išpuolio (pasinaudojus nudaužta taure muštynių bare metu). Jis taip pat dirbo biržos makleriu įmonėje, kurią prokurorai vėliau siejo su keturiomis žinomomis mafijos šeimomis ir 40 mln. dolerių vertės sukčiavimu.
Nepatenkintas investuotojas, dalyvavęs D. Trumpo projekte Fynkse, Arizonos valstijoje, teismui pareiškė, kad F. Sateras jam grasino ir elektrošoku genitalijų srityje, kojos amputacija bei nužudymu.
F. Sateras ir T. Arifas neigia jiems priskiriamus kaltinimus. D. Trumpas ir jo atstovai neigia, kad magnato verslo ryšiai su šiais asmenimis kada nors buvo pilnaverčiai ar tęstini. Faktas, kad įtartini ryšiai, kurie vėliau yra neigiami, yra neatskiriama Donaldo Trumpo verslo dalis.
Anot „New York Times“, jo karjeros variklis yra „dešimtmečius besitęsiantys ir didžiąja dalimi sėkmingi bandymai apriboti bei sutrikdyti jo ryšius su mafijos veikėjais, partneriais iš kriminalinių grupuočių, korumpuotais profsąjungų lyderiais, sukčiais ir net buvusiu narkotikų prekeiviu, kurį D. Trumpas pasiliko dirbti asmeninės sraigtasparnių tarnybos vadovu, tiriančią teisėsaugą“.
Susitiko su M. Gorbačiovo antrininku
Mano manymu, derėtų nuosekliai ištirti D. Trumpo ir Kremliaus ryšius, kurie prasiskverbia daug giliau nei tradicinio verslo pasaulis. Jo entuziastingas susidomėjimas Rusija komišku būdu prasidėjo 1988-aisiais, kuomet tuometinis SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas lankėsi Niujorke.
D. Trumpas norėjo, kad rusų politikas apsilankytų jo „Trump tower“ dangoraižyje Manhetane, ir išplatino gandus, kad tai yra dalis oficialiosios vizito programos.
Tai nebuvo teisybė, tačiau, D. Trumpo laimei, blizgantis juodas limuzinas su motociklininkų eskortu ir išties sustojo šalia pastato. Tai, sprendžiant iš visko, buvo improvizuotas sustojimas, atliktas įžymiojo keleivio prašymu. Vaizdo įraše matyti, kaip D. Trumpas lenkiasi ir keliaklupsčiauja prieš gerbiamą svečią.
Tačiau iš mašinos išėjęs žmogus kostiume ir su dėme ant galvos buvo ne sovietų lyderis, o jo antrininkas Ronaldas Knappas. D. Trumpas virto apgaulės auka.
Atvežė „Miss Visata“ konkursą pamaloninti Putiną
Nepaisant to, D. Trumpas narsiai tęsė savo verslo interesų plėtrą Rusijoje, užregistravo ten savo vardą kaip prekės ženklą ir leido naudotis juo gaminant degtinę, kurią pristatė rinkoje pavadinimu „Trump Super Premium Vodka“.
2013-aisiais jis į Rusiją atvežė konkursą „Miss Visata“ – tai buvo pirmas kartas, kai konkursas vyko Rusijoje. Kviestinių svečių tarpe buvo ir Vladimiras Putinas, atsiuntęs asmeninę dovaną ir sveikinimus.
Pasak tarpininko vaidmenį tarp D. Trumpo ir Kremliaus atlikusio rusų nekilnojamo turto magnato Araso Agalarovo, D. Trumpas taip pat pasirašė (iš penktojo bandymo) susitarimą dėl „Trump tower“ statybų Rusijos sostinėje. Kaip ir daugelis kitų skambių milijardieriaus projektų, jis iki šiol nėra pabaigtas.
Neaišku, ar buvo susitikę magnatas su tironu iš tiesų. 2014-aisiais D. Trumpas pareiškė, kad per tarpininkus ir tiesiogiai bendravo su prezidentu V. Putinu, kuris „buvo itin draugiškas“. Tuo pat metu, jis neigia egzistavus bet kokius asmeninius kontaktus su rusų lyderiu.
„Nevalingas agentas“
Aišku, dar visai neseniai mintys, kad plepusis Trumpas galėtų tapti pretendentu į prezidentus, ar netgi priartėtų prie Ovaliojo kabineto, būtų laikomos bepročio kliedesiais.
Deja, visiškai tikėtina, kad gudrūs Rusijos žvalgybos vadai mato sau potencialią naudą pasinaudojus įtaka JAV viešajam veikėjui, nors jis ir žinomas daugiausiai, kaip realybės šou, panašių į „Celebrity Apprentice“ dėka.
Pasak buvusių žvalgybos narių, D. Trumpas būtent tas „kapitalas“, kurį pradėtų kultivuoti Kremliaus žvalgybos tarnybos. Jo pasisakymai aiškiai rodo, kad jo ego yra išpūstas, jis su vaikišku entuziazmu reaguoja į meilikavimą, pervertina savo gebėjimus ir atsisako pripažinti klaidas.
Tai nėra karštligiška ar paranojiška Holivudo režisieriaus, bandančio sukurti klasikinio kovinio filmo „Manchurian Candidate“ tęsinį, kuriame praplovus smegenis amerikietis paverčiamas Sovietų samdomu žudiku, spekuliacija.
Ne kas kitas, o buvęs CŽV direktorius Michaelas Morellas pasakojo, kad neabejoja, jog V. Putinas įžvelgia D. Trumpe „nevalingą agentą“.
D. Trumpo mokesčių deklaracija galėtų išblaškyti įtarimus, kad jis sėdi vienoje valtyje su prokremliškais gangsteriais ir pinigų plovėjais, tačiau D. Trumpas, grubiai pažeisdamas standartinę politinę praktiką, atsisako ją publikuoti. Jo pasitikėjimo nekeliantys ir plačiai išjuokiami pasiteisinimai susideda iš to, kad mokesčių duomenų auditas dar nėra užbaigtas.
Aktyvus Rusijos žvalgybos dėmesys Trumpo konkurentams
Svarbu net tik tai, kad Donaldas Trumpas draugiškai žiūri į Rusiją, apie ką rašysiu vėliau. Jis taip pat pasisako aštria kritika JAV lyderių atžvilgiu. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad prezidentas B. Obama – teroristinės grupuotės ISIS įkūrėjas. Jis taip pat kartoja juokingą įsitikinimą, paplitusį JAV konservatorių tarpe, kad prezidentas tariamai gimė ne Havajuose, kaip teigia oficialūs duomenys, o Kenijoje.
Jeigu tai būtų teisybė, tai reikštų, kad Obama nėra gimęs piliečiu, kaip to reikalauja konstitucija, ir negali užimti šalies vadovo pareigų.
Rusija metų metais vystė ryšius Vašingtone su viltimi įgyti poveikio politikai svertus. Rusų valdžia ir prokremliškos organizacijos samdo lobistus, aukoja lėšus analitiniams centrams bei vysto politiškai reikšmingus verslo ryšius.
Rusijos žvalgybininkai taip pat keturis sykius įsilaužė į su Demokratų partija bei Hillary Clinton susijusius kompiuterius, ir pavogė didelį kiekį dokumentų, kurie negražiai pateikia vidines partijos machinacijas.
Jiems pavyko gauti priėjimą prie D. Trumpo konkurentės Hillary Clinton elektroninio pašto, kurį ji, būdama Užsienio reikalų ministerijos vadove, su neįtikėtinu atsainumu saugojo savo asmeninio kompiuterio sistemoje. Šie elektroniniai laiškai gali būti nutekinti žiniasklaidai iki lapkritį vyksiančių rinkimų.
Dviveidiškumas ir pažeidimai, kuriuos šie laiškai būtinai atidengs, gali išmušti iš kojų Clinton kampaniją, kuri ir be to patiria problemų, bei atvesti Trumpą į Baltuosius Rūmus.
Rinkimų kampanijos vadas – V. Janukovyčiaus patarėjas
Dar vienas esminis D. Trumpo ir Rusijos santykių faktorius – tai jo artimiausios aplinkos sudėtis. Rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas išgavinėjo naudą iš daugiamilijoninių sandorių su prorusiškais oligarchais (P. Manafortas rugpjūčio 19-ąją, Ukrainos teisėsaugai paviešinus galimus jo ryšius, pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vado pareigų, – red. past.).
Jis buvo artimas 2014-aisiais nuversto ir šiuo metu nemalonėje atsidūrusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėjas. Janukovyčiaus, kurį persekioja kriminalinė praeitis ir kaltinimai organizuotu nusikalstamumu, Ukrainoje kaltinamo tuo, kad jis veikė išvien su V. Putinu.
V. Janukovyčių nuversti galų gale pavyko nuversti tik su liaudies sukilimo pagalba, po jo sprukimo į Rusiją, įvykusio prieš du metus, netrukus sekė Kremliaus karinis puolimas Ukrainoje ir Krymo aneksija.
P. Manafortas nematė nieko blogo tame, kad skyrė beveik dešimtmetį gerinant V. Janukovyčiaus reputaciją. To žmogaus, kurį prakeikia jo paties tauta, o dauguma Vakarų šalių laiko Kremliaus pakaliku.
Dar labiau pritrenkia aukštas pareigas JAV žvalgyboje užėmusio, o dabar konsultuojančio D. Trumpą Michealo Flynno elgesys.
Buvęs Pentagono žvalgybos, Gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadas, sukrėtė savo kolegas 2015-aisiais atvykęs vizito į Maskvą, kurio metu jis dalyvavo svarbiausio Kremliaus užsienio propagandos įrankio – žiniasklaidos giganto RT – vakarienėje netoli V. Putino.
Antrasis D. Trumpo užsienio reikalų patarėjas – Carteris Page’as, kuris didelę dalį savo karjeros praleido Rusijoje, kur ilgai dirbo Rusijos valstybinio dujų giganto „Gazprom“ konsultantu. Tai nėra įprasta energetikos bendrovė, o itin politizuota Kremliaus užsienio politikos dalis, kuri naudojama Kremliui lojalių sąjungininkų apdovanojimui naudingais sandoriais ir priešų baudimu nutraukiant energijos tiekimą.
Svarbu tai, kad C. Page’o užsienio politikos požiūris puikiai dera su Kremliaus pozicija. Jis pateisina Rusijos puolimą Ukrainoje ir po to sekusią okupaciją, neigdamas demokratinę revoliuciją ir provakarietišką šalies vadovybę. Jis smerkia „dažnai veidmainišką JAV demokratizacijos, nelygybės korupcijos ir režimų nuvertimo kryptį“. Jis nevengia panaudoti šokiruojančių palyginimų, kad prilygintų B. Obamos administracijos elgesį su Rusija vergystei.
Tačiau pagrindinis Rusijos gerbėjas – pats Donaldas Trumpas
Kuomet V. Putinas parašė straipsnį, kuriame pasmerkė JAV, kaip pasaulinio policininko vaidmenį. D. Trumpas jį pavadino „šedevru“. 2007-aisiais jis pagyrė V. Putiną už Rusijos „atstatymą“. Praėjus metams jis pasakojo, turėdamas omenyje tuo metu pareigas vykdžiusį prezidentą: „Jis gerai daro savo darbą. Gerokai geriau mūsų Busho“.
D. Trumpas, nepaisydamas daugybės įrodymų, neigia, kad Kremlius žudo savo kritikus. Vietoje to jis giria Rusijai vadovaujančio nedaugžodžiaujančio buvusio KGB pareigūno „lyderio savybes“.
V. Putinas nelieka skolingas ir giria šį pasišiaušusį klouną ir vadino jį „spalvingu ir talentingu“ žmogumi. D. Trumpas atsakė, kad šį komplimentą jis laiko „garbe“. Vėliau retoriškai paklausė: „Mane vadina genijumi, ar aš turėčiau tai neigti?“.
Šioje rimtą nerimą keliančioje asmeninėje byloje iš tiesų neramina ta aplinkybė, kad to bus maža norint pakirsti D. Trumpo prezidentinę kampaniją. Tas faktas, kad daugelis amerikiečių laiko respublikonų kandidato ryšius su Kremliumi žiniasklaidos išsigalvojimu arba kažkuo, kas nėra verta dėmesio, rodo, kokią neapykantą ir neviltį jiems kelia politinė sistema.
Pavojus NATO šalims sąjungininkėms
Nepaisant to, kad politiniai JAV apžvalgininkai akcentuoja jo „bromansą“ (komplikuoti dviejų heteroseksualių asmenų platoniški santykiai, – red. past.) su V. Putinu, D. Trumpas su akivaizdžiu lengvabūdiškumu žvelgia į tradicinius JAV sąjungininkus. Interviu „New York Times“ jis pareiškė, kad jam vadovaujant JAV gins Rusijos puolamus sąjungininkus tik tuo atveju, jeigu šie „vykdys savo įsipareigojimus“.
Amerikiečiai turi teisę smerkti europiečių valstybes, kurios neinvestuoja pakankamai lėšų į gynybą. Tačiau toje krūvelėje, kuri vykdo Vakarų aljanso įsipareigojimus ir leidžia šalies gynybai du procentus BVP, yra ir Estija, Baltijos valstybė, kuriai tiesiogiai grasina Rusija.
Jeigu kas iš sąjungininkių ir užsitarnauja JAV palaikymo, tai lojali mažoji Estija – šalis, kuri tolimajame Afganistane patyrė didžiausius iš visų NATO šalių nuostolius palyginus gyventojų skaičių.
Tačiau pompastiškasis profesorius Newtas Gingrichas, kurį daugelis mato užsienio politikos vadu D. Trumpo vyriausybėje, pareiškė, kad Estija nenusipelno JAV palaikymo krizės atveju. Jo teigimu, tai yra viso labo „Peterburgo pakraščiai“.
Žinutė JAV sąjungininkams, kuri gali nuskambėti ir White hall’e, sukelia šiurpą. Nesvarbu, kiek kraujo ir pinigų jūs paaukojote padėdami JAV jos karuose, nėra prasmės tikėtis kokios nors pagalbos, jeigu patys atsidursite bėdoje.
Donaldas Trumpas, kritikuodamas JAV, pasirenka Kremliaus platinamą antiamerikanizmą. Esminės temos – JAV neturi pasaulyje moralinio svorio ir teisės pretenduoti į globalaus lyderio vaidmenį.
Atsakydamas į klausimus apie žmogaus teises, D. Trumpas pareiškė, kad JAV turi savų problemų: kitais žodžiais, šešiasdešimt metų trukusi laisvės ir demokratijos gynimo misija yra praeityje.
Jeigu pažeidžiamos, menkai apsaugotos fronto valstybės patikės, kad jų sąjungininkas paliktų jas naujo šaltojo karo situacijoje, kažkas iš jų gali susimąstyti apie tai, ar ne geriau dabar, jų pačiu pasirinktu laiku ir sąlygomis, sudaryti sandorį su Rusija, vietoje to, kad vieną sykį atsidūrus ginkluotame pavojuje vesti derybas vienumoje ir be draugų.
Vienu žodžiu, D. Trumpo vystymasis Vakaruose ir sąjungininkų NATO ryžto silpnėjimas puikiai atitinka V. Putino planą sunaikinti Vakarus. Kaip išsireiškė vienas prokremliškas tinklaraštininkas: „Trumpas sugriaus tą Ameriką, kurią mes žinome“.
V. Putinui nereikia pateikti D. Trumpui nurodymų: užtenka jo „naudingo idiotizmo“, kalbant Lenino žodžiais. Rusijos lyderis nori jam padėti, ypač suteikdamas žalos H. Clinton, vienintelei, kuri dabar gali sulaikyti D. Trumpą nuo Baltųjų Rūmų.
Juodu pasižymi vienoda nihilistine pasaulėžiūra. Svarbiausia – valdžia, o vertybės nieko vertos. Skirtumas tas, kad V. Putinas – itin lankstus KGB karininkas, kuris praėjo melo ir verbavimo sferos apmokymus. D. Trumpas – išpaikinta turtuolių šeimos atžala, kuri ne sykį išvengė užtarnautos bausmės blefo ir skambių frazių pagalba.
Jeigu vieną sykį jie susitiktų pasaulinių lyderių vaidmenyje, galite būti tikri, kad viršenybę įgytų būtent V. Putinas.
Ir nuo to mes visi tik pralaimėsime.
