„Dviprasmiškas“ karas suteikia Rusijai laiko armijai modernizuoti

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.“

Kariniai ekspertai tokią Rusijos strategiją apibūdina vartodami žodžius „asimetrinis“, „nereguliarus“ arba „dviprasmiškas“ karas. Ši strategija nenumato atviro karinio susirėmimo ir dirba Rusijos naudai. Rusija stengiasi atsikratyti pasenusio sovietinių laikų palikimo ir kuria profesionalią XXI amžiaus kariuomenę, įvertindama tai, kad JAV ir kitų NATO šalių Ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra labiau technologiškai išvystytos. Dabartiniu metu didžiausią Rusijos ginkluotųjų pajėgų galią sudaro nematomos kibernetinių kovų armijos kariai, rezervinis branduolinio ginklo arsenalas ir meistriškai naudojama politinės destabilizacijos taktika.

Vašingtono fondo „Heritage Foundation“ mokslo darbuotojas Dakota Woodas teigia, kad naudodamasi šiomis priemonėmis Rusija gali kompensuoti savo technologinį atsilikimą. „Bandydama sumažinti kitų šalių potencialią galią, Rusija investuoja į šias sritis ir siunčia politinius signalus (kaip, pavyzdžiui, kibernetinės atakos prieš Estiją ir Gruziją), taip stengdamasi sustiprinti savo pozicijas per derybas, o nacionalinį prestižą – padedama branduolinio potencialo.“

Rodo, kad paseno

Būtinybė modernizuoti Rusijos armiją visiems tapo akivaizdi 2008 m., po trumpo, bet žiauraus karo su kaimynine Gruzija. „Nors Rusijos pergalė šiame kare įtikinama, išaiškėjo Rusijos kariuomenės ginkluotės ir techninio aprūpinimo trūkumai“, – mano britų tyrimų centro„Chatham House“ atstovas Keiris Gilesas. Kaip teigiama JAV karinės kolegijos Karlaile ataskaitoje, Rusija tuo metu labiau kliovėsi didele kiekybine savo kariuomenės persvara, o ne koviniu žvalgybos ir specialiosios paskirties dalinių meistriškumu. Pavyzdžiui, Rusija neteko bombonešio „Tu-22“, vykdžiusio žvalgybinį skrydį, nes kariuomenei trūko bepiločių lėktuvų, o palydovinė žvalgyba nebuvo efektyvi. Tai, kad Rusijos globalinė palydovinė navigacijos sistema konflikto metu dar buvo nebaigta kurti, lėmė, jog Rusijos karinės oro pajėgos sausumos kariuomenės palaikymui nesugebėjo efektyviai panaudoti valdomų bombų ir raketų.

REKLAMA

Per antžeminę operaciją rusų kariams dažnai tekdavo kariauti su gerai ginkluota gruzinų kariuomene, kurios kariai dėvėjo šiuolaikines neperšaunamas liemenes, o rusų kariai tuo metu tokių neturėjo. Rusų tankai patirdavo nuostolių per tiesiogines atakas susirėmę su šiuolaikiškesne gruzinų šarvuotąja technika, aprūpinta naktinio matymo įranga, aktyviniais šarvais ir modernesnėmis ryšių priemonėmis. Šio konflikto metu rusų kariuomenės tiekimo linijos taip pat buvo silpnos. Vienas iš rusų vadų dviejų savo tankų netekimą apibūdino taip: „Mums paprasčiausiai baigėsi šaudmenys, tada mus apsupo granatsvaidininkai.“ Pergalė buvo pasiekta tik dėl kiekybinės persvaros ir palankesnio strateginio rusų kariuomenės išsidėstymo.

Po to karo praėjus šešeriems metams Rusijos ginkluotosios pajėgos pasikeitė į gerąją pusę. Praktiškai be kraujo šį pavasarį Rusijai užgrobus Krymą pasaulis pamatė, kaip atrodo rusų karių šarvuotos liemenės ir kita ekipuotė. 2014 m. liepą Didžiosios Britanijos parlamento ataskaitoje pranešama, kad per ateinantį dešimtmetį Rusija ketina išleisti 720 milijardų dolerių, siekdama sukurti šiuolaikines Ginkluotąsias pajėgas, kurios pajėgtų priešintis NATO pajėgoms, taip pat ir grėsmei iš tampančios vis galingesne Kinijos kariuomenės pusės. Pasak konsultacinės kompanijos IHS pranešimo, 2013 m. Rusijos karinis biudžetas padidėjo ir pasiekė 69 milijardus dolerių, tapdamas trečiu pagal dydį pasaulyje. Ši suma sudaro maždaug pusę Kinijos karinių išlaidų ir apie dešimtadalį 2013 m. JAV karinio biudžeto.

Pasėti abejones

Bet kad dabartiniame konflikte tarp Vakarų palaikomos Ukrainos ir prorusiškų separatistų pajėgų būtų pasiekta politinė pergalė, Rusijai visai nereikalinga iki galo modernizuota kariuomenė. Kad darytų įtaką vietos gyventojams, teiktų jiems iškreiptą informaciją apie kovos veiksmų eigą ir įveiktų alternatyvius žinių šaltinius internete, Rusija jau išmoko efektyviai naudotis informacinio karo strategija.

REKLAMA

Manipuliavimas informacija ir jos kontrolė „dviprasmiško“ karo eigoje suteikia Rusijai galimybę išsisukinėti nuo kaltinimų dėl dalyvavimo kovos veiksmuose Rytų Ukrainoje ir kartu slapta siųsti ten smogikus, tiekti šarvuotąją techniką ir zenitines raketas, įskaitant ir zenitinių raketų kompleksą „Buk“, kuriuo, kaip teigiama, buvo numuštas Malaizijos avialinijų reiso MH17 lėktuvas. Be to, dezinformacijos strategija dirbo Rusijos naudai tada, kai ji bandė neigti savo karių buvimą Kryme, o tuo metu ten staiga atsirado gerai apginkluoti kareiviai be atpažinimo ženklų ir šarvuotoji technika.

Vienas iš informacinio karo elementų yra tai, kad su patriotinių leidinių ir interneto tinklalapių pagalba per visus kanalus skleidžiama rusiška įvykių versija – per televiziją, „YouTube“, socialinius tinklus, nors Rusijos vyriausybė vis labiau ir labiau riboja nepriklausomos žiniasklaidos veiklą savo šalyje. „Įvairioms žiniasklaidos priemonėms nustatoma kontrolė, kuri pasiekė net internetą – paskutinį nepriklausomos informacijos šaltinį, nepavaldų vyriausybei“, – teigia K. Gilesas.

Vieną iš didžiausių grėsmių Rusijos informacinio karo strategijai kelia socialiniai tinklai, kurie tampa vis populiaresni, ir nuotraukos, daromos mobiliaisiais telefonais. Taip didelė dalis liudijimų, susijusių su Malaizijos „Boeing“ numušimu, atėjo iš tinklo „Twitter“. Pranešimai, rusų kareivių neapsižiūrėjus palikti internete, atskleidė jų buvimo vietą – Rytų Ukrainą, nors Rusija oficialiai tai ir neigia. Kaip praneša „BBC News“, Rusija sudavė dar vieną smarkų smūgį: ji priėmė įstatymą, įpareigojantį populiarių tinklaraščių savininkus oficialiai užsiregistruoti, o asmeninę informaciją apie tinklaraščių lankytojus saugoti Rusijoje esančiuose serveriuose pusę metų.

Riboto veikimo kibernetinės atakos

Dar vienas informacinio karo elementų yra kibernetinės atakos (dažniausiai – DDoS atakos), naudojamos rusų ir vykdomos siekiant nuslopinti Ukrainos ir Vakarų šalių valstybinius interneto portalus bei žiniasklaidos kanalus. Tokios kibernetinės atakos – puiki poveikio priemonė, nes atskleisti jos užsakovą itin sunku, o vyriausybinės struktūros lieka lyg ir ne prie ko. „Rusija naudoja strategiškai orientuotą dezinformaciją, kad kibernetinės veiklos padedama apdorotų vietos gyventojus ir pakirstų pasitikėjimą žiniasklaida“, – teigia nekomercinio instituto „U.S. Cyber Consequences Unit“ technikos direktorius Johnas Bumgarneris.

REKLAMA

Kibernetinės atakos rengiamos prieš įvairiausius interneto resursus, tarp kitko, nuo jų per Gruzijos ir Rusijos karą nukentėjo Gruzijos vyriausybės tinklaraščiai, taip pat NATO portalai per neseniai vykusią Krymo krizę. Naudodama kibernetines atakas, Rusija neperžengė to, ką J. Bumgarneris vadina „pilkąja linija“, t. y. nepadarė žalos infrastruktūrai, kaip tai kitados padarė garsusis virusas „Stuxnet“, pakenkęs Irano branduolinėms centrifugoms. Riboto veikimo kibernetinės atakos visiškai atitinka Rusijos ketinimus iš dalies ir todėl, kad jos nesulaukia griežtos atsakomosios reakcijos iš Vakarų.


Rašyti komentarą...
g
gggg
2014-08-27 07:58:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
vien melas paziurekit vesti ru kijevo hunta gauna i kaulus prancuzu buris kariaujantis uz donecka duoda interviu
Atsakyti
-2

b
boo
2014-08-27 11:42:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tau uz kiekviena komenta po 30rub moka ar tiesiog labai lojalus?
Atsakyti
0

j
jo
2014-08-27 11:28:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
klastuoja lietuva,bijo teisybes
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų