scientific american

Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet spinduliavimas susvilins iki pelenų.  Įsivaizduokite, esate kosminiame laive. Prieš akis – bekraštė niūri erdvė, o už nugaros – viską akinančiu spindesiu apšviečianti sprogstanti žvaigždė.

JAV geofizikas Stevenas Meyersas iš Viskonsino universiteto neatmeta galimybės, kad ilgainiui Žemės ir Marsas gali susidurti. Tai nutikti galėtų po milijardų metų, rašoma mokslo žurnale „Scientific American“. S. Meyers kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu priėjo išvados, kad Saulės sistema yra chaotiška. „Šio tyrimo esmė yra pirmojo realaus tvirtojo, vienareikšmiškai geologinio įrodymo, kuris patvirtina Saulės sistemos chaotiškumo idėją, atradimas,“ – cituojamas mokslininkas.

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai – 13,8 mlrd. metų. Tačiau dėl jos amžiaus gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų. Ši prielaida – vadinamosios „vaivorykštinės gravitacijos“ teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi.

Dauguma kultūros įstaigų ir mokslinių laboratorijų iki šiol naudoja magnetines juostas savo archyvams saugoti, nors toks būdas akivaizdžiai archajiškas. Visa tai suprasdama kompanija „Hitachi“ toliau kuria kaupiklį, kuris gali pergyventi ne tik šį, tačiau ir visus kitus šiuo metu egzistuojančius informacijos nešėjus.

Filme „Wall-E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Tačiau „Wall-E“ – fantastika. O štai vienas antropologas įsitikinęs, kad žmonija pasikeis, kai leisis į šimtmetines kosmines keliones – į Kentauro Alfą ar į tolimesnes žvaigždes.

Kartais apie kokį nors žmogų sakome, kad jį persekioja praeitis. Jeigu žiūrėtume evoliucijos požiūriu, tai visus mus persekioja daugybė praeičių, palaidotų kiekvienoje mūsų ląstelėje, kiekviename mūsų organe, kiekviename mūsų veiksme. Kiekviena mūsų dalis turį praeitį – iki galo dar neišdžiūvusį molį, per kurį brūkštelėjo negailestingas natūraliosios atrankos peilis.

Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje užaugintas jautienos kotletas jau po metų taps tikrove. Anot jų, šis produktas, iš kamieninių ląstelių išaugintas jautienos faršas, leis valgyti mėsą neskerdžiant gyvūnų, rašo britų „Daily Mail“. Olandų mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius ta ip sparčiai padidės, kad nebeužteks galvijų visiems jiems pamaitinti. Tad, anot jų, įprastu dalyku taps laboratorijoje auginta jautiena, vištiena ar ėriena.

Lietuvos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad „investicijų į švietimą trūkumas yra geriausia investicija į obskurantizmą“. Diskusijoje, kurią surengė „Technologijos.