Savo paskutinio vizito į Indiją metu Jungtinės Karalystės premjeras David'as Kameron'as, kalbėdamas apie Pakistaną, su kuriuo Vakarų šalis tradiciškai sieja draugiški santykiai, pareiškė, kad daugiau nebegalima toleruoti idėjos, jog šalis gali žiūrėti į abi puses ir eksportuoti terorą į Indiją, Afganistaną ar bet kurią kitą pasaulio šalį.
Pakistano valdžiai ši pastaba buvo tarsi antausis ir beveik sukėlė diplomatinių santykių atšalimą. Neilgai trukus po šių pastabų JAV kilo skandalas su slaptais dokumentais, kuriuos išaiškino „WikiLeaks“ (juose Pakistano žvalgybos agentūra kaltinama parama talibanui Afganistane). Ši informacija paskatino diskusijas Vakarų šalių sostinėse apie tai, ar Pakistanas yra draugas, ar priešas.
Šiuo metu paplitusi nuomonė, kad Pakistanas yra priešas, kuris žaidžia dvigubus žaidimus ir vienu metu sugeba atlikti svarbų vaidmenį afganų sukilėlių kovoje bei gauti milijardus iš JAV savo kovai su al Qaeda ir panašiomis grupuotėmis. „Įrodymų našta tenka Pakistano vyriausybei ir žvalgybai. Jų darbas yra įrodyti pasauliui, kad Pakistanas nėra susimokęs su sukilėliais,“ – pasakė JAV senatorius demokratas Jack'as Reed'as vizito į Pakistaną šį mėnesį metu.
Liepos mėnesį, lankydamasi Pakistane, JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton viešai prakalbo apie Vašingtono įtarinėjimus pasakydama, jog ji tiki, kad kažkas Pakistano valdžioje žino, kur šalies pasienyje su Afganistanu slapstosi Osama bin Laden'as. Pakistano lyderiai piktai paneigė šį teiginį sakydami, kad JAV nepakankamai įvertina jų šalies indėlį ir pasiaukojamą kovą su al Qaeda.
Tačiau šis argumentas nepaneigia fakto, kad Pakistanas pirmiausia remiasi savo paties interesais, ir su Vakarais bendradarbiauja vien dėl to. (Pagrindinė prielaida tarptautiniuose santykiuose yra ta, kad valstybės neturi nuolatinių draugų, bet turi interesų. Tas žaidimas žaidžiamas dar nuo 1648m. Vestfalijos taikos sudarymo, ir Pakistano užsienio politika yra to įrodymas.)
Viso Šaltojo karo metu Pakistanas šliejosi prie JAV bei kariavo su Indija, komunistinių Kinijos ir Sovietų Sąjungos artima drauge. Pakistano lyderiai panaudojo Šaltąjį karą tam, kad gautų techninę ir karinę JAV bei kitų Vakarų šalių pagalbą.
Sovietų kariams įžengus į Afganistaną, Pakistanas prisidėjo prie JAV kovos su „blogio imperija“. Šalies žvalgyba atliko svarbų vaidmenį CŽV projekte, kurio tikslas buvo apmokyti ir apginkluoti Afganistano kovotojus. Tarp jų buvo galima sutikti ir nemažą Bin Laden'o šalininkų būrį. Daugiau nei bet kuri kita šalis Pakistanas prisidėjo prie to, kad ginkluotas pasipriešinimas paverstų Afganistaną Rusijos Vietnamu. Mainais už pagalbą Pakistanas gavo logistinę ir finansinę paramą iš JAV, tačiau dar svarbiau tai, kad Pakistanui teko svarbus vaidmuo Afganistane – jis tapo savo kaimyno vidaus politikos arbitru.
Sovietams palikus Afganistaną, šalis įsitraukė į pilietinį karą. JAV apleistam Pakistanui teko sulopyti suskaldytą tautą bei atnešti šiek tiek stabilumo. Žlugus Sovietų Sąjungai, JAV nebedomino Šaltojo karo palikimas Afganistane ar Pakistane.
Šalis rėmėsi talibanu, studentų sukurtu judėjimu, kuris į Afganistano politinę areną kartu su savo žiauriais įstatymais įžengė paskutiniame XXa. dešimtmetyje. Pakistano žvalgyba ėmė palaikyti glaudžius ryšius su šiuo judėjimu. Būtent tada, nepaisant kelis dešimtmečius trukusios draugystės, atsirado tam tikrų įtarinėjimų JAV ir Pakistano santykiuose. Pakistano valdžia, ypač saugumas, jautėsi apleisti JAV, kuri nustojo teikti karinę paramą dėl Pakistano vykdomos branduolinės programos bei pagrasino sankcijomis.
Pakistano–JAV santykiai, aišku, yra daugiau nei tik „arba–arba“. Pavyzdžiui, JAV pareigūnai pripažįsta, kad nuo praėjusių metų Pakistano kariuomenė pradėjo galingą Pakistano talibano, glaudžiai susijusio su afganistanietiškuoju talibanu, puolimą, nes judėjimas ėmė grasinti oficialiai šalies valdžiai. Kariuomenėje buvo bent du tūkstančiai aukų, be to, šimtai tūkstančių pakistaniečių prarado namus. Karinė vadovybė teigia, kad jie kariauja su al Qaeda ir jų kraštutiniais šalininkais – Pakistano talibanu.
Tačiau iš kitos pusės, Pakistano kariuomenė nesiveržia kovoti su Afganistano talibanu, kaip, kad norėtų Vakarai. Pakistano vadovybei talibanas kaimyninėje valstybėje dar gali praversti tada, kai Vakarai paliks šią karų nualintą šalį.
Beje, Afganistano talibanas taip pat kaltina Pakistaną dvigubu žaidimu „Viena ranka jie mus maitina, o kita suima ir žudo.“ Apskritai Pakistano ir talibano ryšiai paremti savo interesais ir politiniais išskaičiavimais.
Pakistano ir Indijos konkurencija nusveria bet kokį Vakarų daroma spaudimą Islamabadui nustoti rėmus Afganistano talibaną: Pakistano elgesį Afganistane lemia geostrateginiai interesai bei baimė dėl Indijos įtakos savo kieme, o ne priešiškumas ar draugystė Vakarams ir Afganistano talibanui.
Vakarai, norėdami įterpti pleištą tarp Pakistano ir Afganistano talibano, turi remti Islamabado geostrateginius interesus per Indiją. Efektyvus Afganistano-Pakistano konflikto sprendimas turi apimti visą regioną, įtraukiant ne tik dvi minėtas valstybes, bet ir tokias šalis, kaip Indija, Iranas ir Kinija, tačiau tai gali būti beveik neįmanoma misija.
