Tyrimas vyksta
Kai kurie neįvardyti JAV pareigūnai, nors dar ir neturėdami faktų, jau bado pirštais į „Islamo valstybę“. Tiesa, detalesnio įvertinimo vis dar laukiama. Tiriama informacija, gauta iš juodųjų dėžių. Viena iš jų, kurioje įrašyti pilotų kabinos garsai, buvo pažeista. Kitos juodosios dėžės informacija, tvirtinama, leidžia kalbėti apie sprogimą viename ar šalia vieno iš variklių. Bet atsakymo dar nėra. Tyrėjams tikrai nepadeda ir tai, kad imta tvirtinti, jog lėktuvo katastrofos organizatorius yra Abu Osama al Masri – „Sinajaus provincijos“ grupuotės vadovas (organizacija 2014 prisijungė prie „Islamo valstybės“). „Įrodykite, kad mes to nepadarėme arba kaip kitaip tada sudužo lėktuvas“, - sako ši grupuotė.
Lapkričio 4-ąją Didžioji Britanija pirmoji pareiškė, kad įtaria, jog lėktuvo katastrofą sukėlė jame sprogusi bomba. Dėl to šalis sustabdė visus skrydžius iš ir į Šarm El Šeichą, miestą iš kurio paliko pasmerktas lėktuvas. D. Britanijos valdžia įspėja, jog reikia vengti bet kokių kelionių, kurios nėra būtinos, į Šarm El Šeicho oro uostą. Šis sprendimas įsiutino Egipto užsienio reikalų ministrą, kuris pavadino tokį sprendimą skubotu ir žalojančius jautrią šalies turizmo industriją. „Jis dar nematė visos informacijos, kurią turime“, - taip kolegai atrėžė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius. Tačiau vis tik pripažino, jog Egiptui veiksmai pakenks. Didžiosios Britanijos pranešimas negalėjo būti paskelbtas blogesniu laiku. Tą pačią dieną į autoritarizmą linkstantis Egipto prezidentas Abdel Fattahas al-Sisi atvyko kontroversiško vizito pas premjerą Davidą Cameroną.
Egipto istorija
Buvęs generolas Abdel Fattahas al-Sisi, nuvertęs pirmąjį demokratiškai išrinktą prezidentą 2013 metais, po metus trukusio nestipraus pasipriešinimo buvo perrinktas ir dabar desperatiškai siekia legitimumo. Jis neseniai vyko į Paryžių ir Berlyną ir užsitikrino atnaujintus ginklų pardavimus iš JAV. Daugelio šalių vyriausybės mato jį kaip ekstremistus atremiančią tvirtovę ir dėl to sutinka nepastebėti jo susidorojimo su šalies opozicija.
Tačiau Sinajaus pusiasalio džihadistai jau nužudė šimtus prezidento karių ir nesiliauja kankinti jį patį. Nepaisant to, kad Egipto valdžia tvirtina, jog turi absoliučią Sinajaus pusiasalio kontrolę, tuo tikinčiųjų dabar yra labai mažai. Saugia buvo laikoma tik ta pietinė pusiasalio dalis, kurioje yra Šarm El Šeichas. Dabar tuo pradėta atvirai abejoti, bet vis vien saugumas padidintas ne visose turistų pamėgtose vietose, o tik oro uoste.
Po to, kai prezidento Abdel Fattaho al-Sisi silpnumas buvo taip brutaliai atskleistas, jis gali tapti dar nuožmesniu. Jis dažnai bandė kovą prieš realius ir įsivaizduojamus teroristus panaudoti kaip vienijantį veiksnį, kuris sustiprintų jo lyderystę.
Rusijos pokyčiai
Yra ir kitokių pasekmių. Rusijos karinė kampanija Sirijoje, remiant prezidentą Bashar al-Assadą, turėjo būti iš saugaus atstumo vykdoma misija be kraujo praliejimo. Tačiau jei paaiškės, jog teroristai susprogdino lėktuvą, sterilus, per televiziją rodomas karo įvaizdis pradės byrėti. Tai suduos nemenką smūgį Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaip šalies gynėjo įvaizdžiui.
Tačiau rusai nebūtinai kaltins V. Putiną ar jo sprendimą įsitraukti į konfliktą Sirijoje. Vietoje to, tragedija gali būti panaudota tam, jog būti patvirtinti jo įspėjimai dėl tiesioginės „Islamo valstybės“ grėsmės. Tai leistų sustiprinti Rusijos kaip tvirtovės įvaizdį.
Taigi, Egiptui ir Rusijai gresia dar daugiau autoritarizmo.
