DNR tyrimo galia: vyras sužinojo, kas prieš beveik 30 jam įkando

1994 m. Jeffas plaukiojo banglente Floridos Flaglerio paplūdimyje, kai jam netikėtai kažkas įkando į koją. Kaltininkas greitai pasišalino ir niekada nebuvo nustatytas. Tačiau kai 2018 m. iš pūslės formos išsikišimo iškilo mažas danties gabalėlis, atsirado nauja galimybė kartą ir visiems laikams identifikuoti į Jeffo koją įkandusią žuvį.

Iš pradžių Jeffas planavo danties fragmentą paversti stilingu pakabuku. Dar nespėjęs to padaryti, jis perskaitė istoriją apie tyrėjus, kurie pagal dantį, ištrauktą iš berniuko kojos, nustatė ryklio, įkandusio jam prie Niujorko krantų, rūšį. Susidomėjęs galimybe atskleisti, kas jam įkando, Jeffas danties gabalėlį nusiuntė mokslininkams iš Floridos ryklių tyrimų programos.

„Labai džiaugiausi galėdamas nustatyti ryklio tapatybę, nes man visada buvo labai įdomu“, – sakė jis.

„Tai buvo paslaptis, kuri tik ir laukė, kol ją kas nors atkleis“, – sakė laboratorijos vadovas Lei Yangas, manęs, kad dantį analizuoti yra gana keista, tačiau vis tiek susižavėjo šia idėja.

Jis išvalė dantį ir nuėmė dalį emalio, kad atsiskleistų pulpos audinys. Palyginęs šio audinio DNR su ryklių ir rajų duomenimis iš genetikos duomenų bazės, L. Yangas sugebėjo nustatyti rūšį, kuri įkando Jeffui – mažasis juodapelekis ryklys. Jis pranešė apie savo atradimus žurnale „Wilderness & Environmental Medicine“. Dauguma (70 proc.) nukentėjusiųjų niekada neatranda, kuri rūšis jiems įkando.

Mažieji juodapelekiai rykliai (Carcharhinus limbatus), kurių negalima painioti su Madagaskariniais naktiniais rykliais (Carcharhinus melanopterus), gali užaugti iki 2,4 metro ilgio. Jie aptinkami visame pasaulyje šiltuose pakrančių vandenyse – būtent ten, kur mėgsta būti žmonės. Tačiau jie minta ne žmonėmis, o vandenynų gyventojais – rajomis, kalmarais ir vėžiagyviais. Žuvys kartais akrobatiškai iššoka iš vandens, o tuo pasinaudoja šie rykliai, vandens paviršiuje jas pagaudami.

REKLAMA

Nepaisant gana skausmingo susidūrimo su rykliu, Jeffas nesigąsdina ir vis dar užsiima banglenčių sportu. Jis žino, kad ryklio įkandimo grėsmė nesiskiria nuo pikto šuns keliamos grėsmės.

Didžioji dauguma žmonių ir ryklių susidūrimų baigiasi tuo, kad miršta ryklys, o ne žmogus. Kiekvienais metais mes nužudome 100 milijonų ryklių. Daugiausia jų yra panaudojami ryklių pelekų sriubai, Azijos šalių delikatesui. Taip pat negyvi rykliai dažnai yra žvejybos ar sportinio intereso pasėkmė. Yra žinoma, kad būtent mažieji juodapelekiai rykliai – ypač skanūs. Kaip didžiausi plėšrūnai, rykliai yra labai svarbūs bendrai jūrų ekosistemai, todėl juos išsaugoti yra būtina.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų