„Karas yra blogiausias dalykas, kuris gali nutikti. Dėl to buvo priimtas sprendimas neduoti atitinkamo atsako į turkų veiksmus. Žinoma, jie pažeidė visas tarptautinės teisės normas ir pademonstravo agresiją prieš mūsų šalį. Tarptautinės teisės terminais kalbant, jie įvykdė „casus belli“ (davė formalią dingstį) , o tai yra priežastis pradėti karinius veiksmus. Bet Rusijos vyriausybė ir prezidentas to nepadarė“, - sako Rusijos premjeras.
Tiesa, D. Medvedevas nepaaiškino, ar tai tik ne dėl to, jog Rusija iš tiesų pabūgo NATO.
Ukrainą slegia trijų milijardų dolerių skola Rusijai. Prieš dvejus metus po šiomis skolomis parašą padėjo Kremliaus statytinis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Dabartinė Ukrainos valdžia šią skolą vadina Vladimiro Putino „kyšiu“ po Maidano į Rusiją pabėgusiam V. Janukovyčiui. Dėl to Ukrainos vyriausybė siūlė Rusijai įsiskolinimus pertvarkyti, tačiau Maskva kategoriškai atsisakė ir reikalavo grąžinti visą sumą iš karto.
Vėliau V. Putinas sušvelnino toną ir reikalavo iš Ukrainos po milijardą dolerių per trejus metus. Tačiau tai Ukrainos netenkina. Ji turi ir tarptautinį palaikymą. Štai Tarptautinis valiutos fondas nusprendė pakoreguoti kreditavimo sąlygas, kad galėtų tęsti finansinę paramą Ukrainai, jei dėl skolos grąžinimo su Rusija taip ir nebus susitarta. Tai siutina Rusiją ir ji žada Ukrainą paduoti į tarptautinį teismą. Ukraina pareiškė, kad jei reikės, bylinėsis su Rusija teisme.
„Keista. Jeigu jie tokie įsitikinę tos šalies (Ukrainos) mokumu kitais metais, tai ketverius metus galima buvo kažkaip sudalyvauti, kad ši rizika būtų išskaidyta. Tai nesuvokiama. Na, aišku. Gerai. Tuomet paduokite juos į teismą, ką daugiau čia galima daryti?“, - svarsto V. Putinas.
„Turiu nuojautą, kad jie negrąžins, nes yra „žulikai“. Jie atsisako grąžinti pinigus, o mūsų Vakarų partneriai ne tik nepadeda, bet dar ir kišasi“, - priduria D. Medvedevas.
Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Kijeve sulaikoma ginkluotų diversantų grupė. Septyni asmenys, iš kurių trys yra rusai, veikė Ukrainos sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, o per jų sulaikymo operaciją žuvo du pareigūnai, kai į juos buvo paleista ugnis.
Ukrainos saugumiečiai mano, kad sulaikytieji – didesnio tinklo, kuriam vadovauja Rusija, dalis. Esą diversantai siekia destabilizuoti padėtį didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Per reidą sulaikytųjų būstinėje rasta savadarbių sprogmenų, keturi kilogramai trotilo, automatinių ginklų, beveik pusšimtis rankinių granatų ir kitų ginklų.
