Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“.
Tik 28 proc. respondentų manė, kad Suomija turėtų palaukti Švedijos ir kartu įstoti į JAV vadovaujamą karinį aljansą.
Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtoje „Taloustutkimus“ apklausoje nuo sausio 30 iki vasario 1 dienos buvo apklaustas 1 021 suomis.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
Ankara nesutiko ratifikuoti abiejų šalių paraiškas dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nesėkmingu bandymu 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą.
Be to, Ankara pasipiktino Švedijos sprendimu sausio mėnesį suteikti leidimą protestui, kurio metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie Turkijos ambasados Stokholme.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį aiškiai pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos pozicijas pastaraisiais mėnesiais laiko akivaizdžiai skirtingomis.
R. T. Erdoganas teigė, kad „prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes Suomijai pateiksime kitokį atsakymą“.
Suomijos vyriausybė iki šiol pabrėžė, kad jos prioritetas tebėra prisijungti prie Aljanso kartu su kaimyne.
„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO kartu su Švedija“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas.
„Švedija yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje“, – pridūrė jis.
