Eurobarometro apklausa rodo, kad alkoholio vartojimo lygis per 4 metus kito nedaug. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė vartoją alkoholį iki trijų kartų per savaitę. 15–24 metų amžiaus jaunimas labiau nei vyresni linkę per vieną kartą išgerti penkias ar daugiau dozių alkoholio, ir visoje ES yra paplitęs dažnas girtavimas.
Respondentai suvokia, kad alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų ligas, bet nežino, kad jis sukelia ir vėžį.
Klausimais apie alkoholio vartojimo tipus ir požiūrį į prevencinę politiką siekta nustatyti pokyčius nuo 2006 m., kai buvo atlikta panaši apklausa. Su alkoholiu siejamų grėsmių suvokimas visoje Europos Sąjungoje buvo matuojamas pirmą kartą.
Dauguma europiečių remia politikų pastangas mažinti alkoholio vartojimo keliamą žalą: net 89% apklaustųjų rėmė draudimą visoje ES pardavinėti alkoholį asmenims, jaunesniems nei 18 metų, 83% pritarė atsitiktinėms vairuotojų patikroms, 73% – mažesnei leistinai alkoholio lygio jaunų vairuotojų kraujyje normai.
Nusigeria visų amžių asmenys, tačiau girtauti kas savaitę labiau linkęs 15–24 metų jaunimas (girtavimu laikomos 5 ar daugiau alkoholio dozės viena proga). Todėl jauniems žmonėms kyla didesnė intoksikacijos sąlygotų negerovių (nelaimingų atsitikimų, muštynių ir prievartos) grėsmė.
Girtaujama visuose ES regionuose. ES vidurkį (29%) viršija Airija, Rumunija, Vokietija ir Austrija, paskui rikiuojasi Jungtinė Karalystė, Ispanija, Graikija ir Italija.
Dauguma europiečių mano, kad vairuoti išgėrus pavojinga, bet 14% pavartojusiųjų alkoholį po dviejų valandų sėda už vairo. Tai reiškia, kad jų kraujyje alkoholio koncentracija viršija daugumos ES šalių teisėje nustatytas leistinas ribas. 62% apklaustųjų mano, kad išgėrus po dviejų valandų vairuoti dar nevalia, 15% – kad saugiausia prieš vairuojant visai negerti.
Specialiojoje Eurobarometro apklausoje 2009 m. spalio mėn. dalyvavo 27 000 respondentų.
