Edouard‘o Philippe‘o, ilgiausiai, nuo 2017 iki 2020 metų, dirbusio E. Macrono premjero, kuris dabar vadovauja sąjungininkų politinei partijai, įsikišimas įvyko augant nusivylimui net paties prezidento stovykloje dėl didžiausios vidaus politinės krizės per aštuonerius jo valdymo metus.
Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, paskirtas mažiau nei prieš mėnesį, atsistatydino pirmadienio rytą po to, kai nesugebėjo sutelkti paramos visoje centro dešiniųjų koalicijoje savo naujajai vyriausybei, kurią parlamente taip pat remia tik mažuma.
E. Macronas nurodė jam dėti paskutines pastangas surinkti paramą koalicinei vyriausybei,
Tačiau pažangos ženklų nebuvo, o kraštutiniai dešinieji atsisakė net dalyvauti susitikime.
Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai, kurie turėtų įvykti 2027 metais, laikomi istorine Prancūzijos politikos kryžkele, nes Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji jaučia geriausias galimybes perimti valdžią.
E. Macronas pagal Konstituciją negali siekti trečiosios kadencijos.
E. Philippe‘as, kuris jau paskelbė, kad kandidatuos rinkimuose, pareiškė, kad rinkimai turėtų būti surengti anksčiau, kai tik bus priimtas biudžetas, o dienraštis „Le Parisien“ tai pavadino „politine bomba“.
Smerkdamas „varginantį politinį žaidimą“, jis sakė, kad E. Macronas turi padėti Prancūzijai „tvarkingai ir oriai išeiti iš politinės krizės, kuri kenkia šaliai“.
„Jis turi priimti sprendimą, vertą jo vaidmens, t. y. užtikrinti institucijų tęstinumą tvarkingai pasitraukdamas“, - sakė E. Philippe‘as transliuotojui RTL.
„Nebesuprantu prezidento sprendimų“
Prancūzija atsidūrė politinėje krizėje nuo tada, kai E. Macronas pernai vasarą surizikavo surengti parlamento rinkimus, dėl to parlamente neliko aiškios daugumos, o kraštutiniai dešinieji sustiprėjo.
Dienraštis „Le Monde“ kandžiame redakciniame straipsnyje teigė, kad ši krizė yra dar vienas E. Macrono antrosios kadencijos, kurią jis laimėjo 2022 m. prezidento rinkimuose, „byrėjimo pavyzdys“.
„Prezidentas atsidūrė didelėje krizėje“, – rašoma straipsnyje.
E. Macrono, kuris pirmadienį buvo nufilmuotas vienas vaikštinėjantis Senos pakrante, giliai įsitraukęs į pokalbį telefonu, izoliacija šalies viduje kontrastuoja su jo matomumu tarptautinėje arenoje, kur jis kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu siekia nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.
E. Macronas turi kelias išeitis – vėl paskirti S. Lecornu, pasirinkti asmenį, kuris būtų aštuntasis jo kadencijos ministras pirmininkas, arba surengti naujus parlamento rinkimus.
Gabrielis Attalis, kurio trumpą jauniausio visų laikų Prancūzijos premjero kadenciją nutraukė E. Macrono sprendimas surengti 2024 m. pirmalaikius rinkimus, pirmadienio vakarą pareiškė: „Aš nebesuprantu prezidento sprendimų“.
Po virtinės premjerų pasikeitimo „atėjo laikas išbandyti ką nors kita“, – transliuotojui TF1 sakė G. Attalis, dabar vadovaujantis pagrindinei E. Macroną remiančiai partijai, ir pasmerkė E. Macrono „ryžtą išlaikyti kontrolę“.
Tačiau antradienį G. Attalis savo partijos atstovams parlamente sakė, kad nenori E. Macrono atsistatydinimo, sakė vienas iš susitikimo dalyvių, prašęs neminėti jo pavardės.
„Begalinės derybos“
S. Lecornu sakė, kad nuo antradienio popietės iki trečiadienio ryto susitiks su visomis politinėmis jėgomis, siekdamas išeiti iš aklavietės.
Socialistų partijos lyderis Olivier Faure pirmadienį vakare paragino „pakeisti kursą“ ir sudaryti „kairiųjų vyriausybę“.
Dešiniųjų respublikonų lyderis ir kadenciją baigiantis vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau sakė neprieštaraujantis likti vyriausybėje su E. Macrono centristais, jei tik tai nereikš, kad sumažės jo partijos narių.
Būsimajam premjerui teks susidurti su iššūkiu rasti pakankamai paramos sumažintų išlaidų biudžetui tuo metu, kai Prancūzijos valstybės skola pasiekė rekordinį lygį.
M. Le Pen, kurios kandidatavimas prezidento rinkimuose kelia didelių abejonių dėl apkaltinamojo nuosprendžio sukčiavimo byloje, sakė, kad E. Macronui būtų „išmintinga“ atsistatydinti, tačiau taip pat ragino surengti „absoliučiai būtinus“ pirmalaikius parlamento rinkimus.
M. Le Pen ir jos kolega Jordanas Bardella, kuris, kaip tikimasi, kandidatuos į prezidento postą, jei jai bus uždrausta dalyvauti rinkimuose, atmetė S. Lecornu kvietimą į derybas, pranešė jų partija „Nacionalinis sambūris“.
„Šiomis begalinėmis derybomis siekiama apginti nebe Prancūzijos žmonių, o paties prezidento interesus“, – pridūrė partija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
