Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – dėl Maskvos karo Ukrainoje.
„Lukoil“ nuo 1999 metų valdo „Neftochim“ gamyklą – didžiausią naftos perdirbimo gamyklą Balkanuose – prie Juodosios jūros įsikūrusiame Burgase.
Prieš savaitę parlamento balsavimu vyriausybė buvo įgaliota konfiskuoti „Lukoil“ turtą Bulgarijoje. Jos platinimo padalinys turi beveik monopolinę galią Bulgarijos rinkoje, turėdamas naftos saugyklų, degalinių, taip pat laivams ir orlaiviams degalus tiekiančių įmonių tinklą.
Vyriausybė paskyrė Nacionalinės pajamų agentūros direktorių Rumeną Specovą specialiuoju turto administratoriumi, pranešė ekonomikos ministras Petaras Dilovas.
„Rumenas Specovas, kurį aš nominavau, atitinka visus teisinius reikalavimus“, – spaudos konferencijoje po vyriausybės posėdžio sakė P. Dilovas.
Jis teigė, kad buvęs kultūrizmo čempionas R. Specovas „užtikrins veiksmingą ir teisėtą kritinės infrastruktūros valdymo įstaigos kontrolę“.
JAV sankcijos, kurios įsigalios lapkričio 21 dieną, sukėlė Bulgarijos vadovybės susirūpinimą, kad jos gali lemti itin svarbios naftos perdirbimo gamyklos uždarymą.
Energetikos ministras Žečas Stankovas penktadienį pareiškė, kad imtasi priemonių užtikrinti, jog kuo greičiau JAV iždo Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) galėtų išduoti licenciją, leidžiančią naftos perdirbimo gamyklai veikti po lapkričio 21 dienos.
Tą pačią dieną JAV iždo departamentas išdavė licenciją, leidžiančią sandorius, susijusius su tam tikrais „Lukoil“ subjektais Bulgarijoje, įskaitant „Lukoil Neftohim Burgas“, iki kitų metų balandžio 29 dienos.
JAV iždo departamentas taip pat išdavė licenciją kai kuriems sandoriams, susijusiems su „Lukoil“ degalinėmis už Rusijos ribų ir sutartimis dėl jos tarptautinio turto pardavimo, iki gruodžio 13 dienos.
Nepaprastosios padėties įstatymas dėl „Lukoil“ turto leidžia specialiajam administratoriui, kurio veiksmų negalima ginčyti teisme, parduoti akcijas naujam savininkui, gavus vyriausybės pritarimą.
Tokie vyriausybės veiksmai sulaukė Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo, kurio veto dėl įstatymo projekto parlamentas atmetė, ir opozicijos įstatymų leidėjų kritikos.
R. Radevas teigė, kad parlamento balsavimas pakenkė teisės viršenybei ir kelia „nepagrįstai didelę riziką viešiesiems finansams“, nes „Lukoil“ gali paduoti Bulgariją į teismą ir pareikalauti didelės kompensacijos.
Opozicija, kurią sudaro prorusiškos ir liberalios frakcijos, apkaltino vyriausybę ruošiantis perduoti naftos perdirbimo gamyklą valdančiajai koalicijai artimai bendrovei, nors koalicija šį teiginį griežtai neigė.
Maskvos ambasadorė Sofijoje Eleonora Mitrofanova pirmadienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad Bulgarija „kuria pavojingą precedentą“, ir pridūrė, kad tai „atrodo kaip įstatymas dėl turto nusavinimo“.
Praėjusį mėnesį Bulgarijos įstatymų leidėjai priėmė laikinus naftos produktų eksporto apribojimus, įskaitant eksportą į kitas Europos Sąjungos (ES) nares, siekdami užtikrinti pakankamą tiekimą po JAV sankcijų Rusijos energetikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
