„Brexit“ derybininkas M. Barnier: dėl piliečių teisių apsaugos nebus deramasi iš naujo Interviu

Europos Sąjungos (ES) vyriausias derybininkas dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos Michelis Barnier sako, kad dėl Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ES piliečių teisių apsaugos nebus deramasi iš naujo – dėl jų sutarimas jau pasiektas.

„Teisiniu tekstu, sutarties projektu – ne žodžiu – susitarėme, kad jokie straipsniai, susiję su piliečių apsauga, nebebus iš naujo svarstomi“, – BNS sakė Vilniuje viešintis M. Barnier.

Jo nuomone, su JK rinka dirbančios Lietuvos įmonės turėtų jau dabar ruoštis ekonominiams santykiams po šalies išstojimo iš ES.

Bendrijos vyriausias derybininkas tikisi, kad su britais pavyks laiku susitarti dėl visų išstojimo sąlygų.

– Kaip trumpai apibendrintumėte „Brexit“ procesą, k ur dabar esame?

– Šį procesą apibendrinti ir pasakyti, kur esame – skirtingi dalykai. Šiuo metu esame pasiekę tiesos akimirką. Likus tik keturiems mėnesiams iki spalį vyksiančios Europos Vadovų Tarybos, turime užbaigti susitarimą.

Tai ilgas, sunkiai apibendrinamas procesas, kurį sudaro keli žingsniai. Visi šie žingsniai susiję su JK sprendimu pasitraukti. Taigi, mano jausmus galima apibendrinti, kad smarkiai apgailestaujame dėl tokio balsavimo rezultato, bet jį gerbiame. Dabar esame pasiekę gyvybiškai svarbų metą – lieka keturi mėnesiai iki Europos Vadovų Tarybos, kai turėsime užbaigti šį procesą, kad pasiliktume laiko sutarties ratifikavimui. Mano darbo pagrindinė tema yra „Brexit“ – skyrybų arba atsiskyrimo – reikalai.

REKLAMA

Mano nuomone, daug svarbiau ir įdomiau, kokie bus ateities ryšiai – kurti ateities ryšius. Vis dėlto išankstinė sąlyga yra užbaigti susitarimą. Jį svarbu užbaigti, nes rengiame išstojimo sutartį, kuri yra visų kitų dalykų išankstinė sąlyga.

– Kaip įsivaizduojate JK ir Europos Sąjungoje liekančios šalies, pavyzdžiui, Lietuvos politinę ir ekonominę partnerystę po „Brexit“?

– Kiekvienos ES narės padėtis yra lygiai tokia pati. Šiuo metu maždaug 8 proc. Lietuvos eksporto keliauja į JK, 60 proc. – į likusią ES dalį. Toks yra visų šalių vidurkis. Tai reiškia, jog su JK turime kurti kuo geriausius ryšius, kad išlaikytume šią prekybą, bet tuo pačiu turime būti atsargūs ir apsaugoti bendrąją rinką. Visos mano derybos grindžiamos strategija kurti su JK geriausius įmanomus ryšius, laikantis JK nubrėžtų raudonų linijų ir prašant gerbti mūsų principus, taip pat apsaugoti bendrąją rinką.

– Lietuvai JK yra viena svarbiausių prekybos partnerių. Ar Lietuvos įmonės turėtų jau dabar ruoštis prekybos santykiams po „Brexit“ ir kaip jos galėtų tai daryti?

– Mano atsakymas – taip. Tai mano pagrindinė žinia, siunčiama visoms suinteresuotoms šalims, išaiškinus, kokia yra mūsų derybų padėtis. Turime būti pasiruošę visoms galimybėms, įskaitant scenarijų, kad jokios sutarties nebus. Reikalai nebegalės būti tvarkomi kaip įprasta. To negali būti, nes JK pasitraukia. Pasitraukia ne vien iš ES, bet ir bendrosios rinkos bei muitų sąjungos. Turime būti pasiruošę tam tikriems pokyčiams. Pavyzdžiui, turime visur organizuoti naujas išorines sienas. Lietuva, Prancūzija, Graikija ir Airija turės būtų pasiruošusios vykdyti prekių kontrolę.

Būtina neprarasti laiko, nes „Brexit“ įvyks greičiau nei po metų – 2019-ųjų kovą. Akivaizdu, jog jeigu mums pasiseks sudaryti susitarimą, dar 21 mėnesį galios dabartinė padėtis, bendroji rinka, visos nuostatos ir muitų sąjunga. Turėsime dar 21 mėnesį, kad galėtume pasiruošti.

Jeigu susitarimo nebus – turėsime ruoštis blogiausiam, net jeigu tikėsimės geriausio. Tokiu atveju jokio pereinamojo laikotarpio nebus.

REKLAMA

– Kiek tikėtinas išstojimo be sutarties scenarijus?

– Aš dirbu, kad sutartis būtų. Esame pasiruošę visoms galimybėms, įskaitant blogiausias, bet dirbame, kad sutartis būtų, nes manau, kad tai yra bendras interesas.

Kalbant apie sutarties projektą, maždaug prieš 6–7 savaites paskelbtą mano komandos, kartu su britais jau esame pažymėję žalia spalva 80 proc. turinio, prižiūrint Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Svarbiausius punktus JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams – 120 tūkst. žmonių tarp 3,5 mln. Europos piliečių, gyvenančių JK – visų šių žmonių teises užtikrinome preliminaria sutartimi – jų gyvenimą ir visas teises. Dėl jų pačių ir jų šeimų, visai jų gyvenimo trukmei. Šis punktas jau suderintas su britais. Aišku, teisinis tikrumas bus tik sutartį ratifikavus.

Esame susitarę su britais dėl jūsų šaliai itin svarbaus punkto – finansinio sprendinio. Britai sutinka apmokėti kiekvieną įsipareigojimą, prisiimtą jų narystės laikotarpiu. Tai reiškia, kad esame užsitikrinę visų dabartinių programų finansavimą – tarp jų, pavyzdžiui, ir lėšas, reikalingas Ignalinai (Ignalinos atominės elektrinės uždarymui – BNS).

Taigi, dabar turime susitarti dėl likusių 20 proc., kurie yra patys sudėtingiausi – sutarties valdymo ir Airijos bei Šiaurės Airijos klausimo.

– Ar įsivaizduojate, kas gali nutikti ES ir JK po „Brexit“, jeigu sutarties nebus?

– Visų pirma, „Brexit“ neturi jokios pridėtinės vertės. Per tokias „Brexit“ derybas abi pusės pralaimi. Antra, jeigu nebus sutarties, nebus ir pereinamojo laikotarpio, todėl, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos samprata, JK atsidurs trečiosios šalies padėtyje. Tai reiškia tarifų kliūtis ir visų į ES įvežamų prekių visuotinę kontrolę. Esame tam pasiruošę. Tai nėra mano pasirinkimas.

Kalbant apie ES, mes išliksime bendrojoje rinkoje. Mūsų pagrindinis privalumas yra ši taisyklių, normų, bendro produktų sertifikavimo ir bendro finansinių paslaugų reguliavimo ekosistema.

Išliks 440 mln. žmonių ir 22 mln. verslo įmonių. Esame saugomi bendrosios rinkos.

– Praėjusių metų pabaigoje buvo priimta nuostata, kad Airijoje realios sienos nebus. Tuo pat metu JK ir ES susitarė, kad abiejų pusių piliečių teisės bus apsaugotos. Ar šis klausimas gali vėl iškilti per derybas, jeigu kiti klausimai, tarkime, dėl Airijos sienos, nebus išspręsti?

REKLAMA

– Ne. Dėl šio punkto, įskaitant abiejų pusių piliečių teises, buvo susitarta gruodį – dėl 4,5 mln. žmonių, įskaitant JK piliečius, gyvenančius Lietuvoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje. Dėl šio punkto aiškiai susitarta. Teisiniu tekstu, sutarties projektu – ne žodžiu – susitarėme, kad jokie straipsniai, susiję su piliečių apsauga, nebebus iš naujo svarstomi.

Dėl Airijos dar nesusitarėme. Airija yra raktas, nes norint sudaryti išstojimo sutartį, privalome į ją įtraukti veikiantį sprendinį dėl Airijos.

– Kokį sprendinį įžvelgiate?

– Jau esame pasiūlę vieną sprendinį šioje sutartyje. Ši dalis dar nėra pažymėta žaliai. Esame pasiūlę realistinį sprendinį – padaryti išimtį Šiaurės Airijai ir integruoti ją į mūsų muitų sąjungą. Tai reiškia, kad šios JK dalies padėtis bus ypatinga – ji būtų mūsų muitų sąjungos teritorijos ir tam tikra mūsų bendrosios rinkos dalis.

Tai išskirtinis pasiūlymas, atsižvelgiant į unikalią Airijos padėtį. Negalime atkurti sienos tarp Šiaurė Airijos ir Airijos Respublikos. Tačiau tuo pačiu metu privalome vykdyti prekių kontrolę, kad apsaugotume ES piliečius, vartotojus ir verslą. Tai reiškia, kad turime vykdyti kontrolę kažkur kitur. Esame pasiūlę sprendinį ir šis sprendinys nekelia pavojaus Jungtinės Karalystės vientisumui. Šis sprendinys gerbia JK institucinę sąrangą.

Manau, galima aiškiai ir tiksliai kalbėtis apie kontrolės priemones – muitinės tikrinimus, saugumo, veterinarijos, fitosanitarijos kontrolę. Manau, su britais įmanoma susitarti dėl labai tikslių ir konkrečių veiksmingų kontrolės priemonių. Turime apsaugoti bendrąją rinką. Esame pasiruošę savo pasiūlymą tobulinti ir taisyti, tačiau bet kokiu atveju turime iki spalio parengti veikiantį atsarginį planą – ir jį parengsime.

– Ar sugebėsite tuo įtikinti Britanijos vyriausybę?

– Tai yra derybos. Turime gerbti vieni kitus. Turime atsižvelgti, ko nori ir ko nenori JK. Nėra jokios priežasties griauti viską, ką esame pasiekę kartu su JK vien dėl to, kad JK traukiasi.

REKLAMA

– Ar galite užtikrinti, kad ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisės bus apsaugotos per „Brexit“ ir jam įvykus?

– Visų šių žmonių, įskaitant 120 tūkst. Lietuvos piliečių, atvykusių į JK iki 2020 metų gruodžio, teisės bus apsaugotos per visą jų gyvenimo trukmę – jų pačių ir jų šeimų narių teisė gyventi, taip pat socialinės teisės. Tačiau nekalbu apie Lietuvos, Vokietijos ar Prancūzijos piliečius, atvyksiančius į JK nuo 2021 metų sausio 1-osios. Jų padėtį lems naujoji JK imigracijos politika. Ši politika man dar nežinoma.

– Kaip ES ketinama traktuoti JK piliečius visiškai pasibaigus „Brexit“ procesui ir ar galima tikėtis tokio paties požiūrio iš pačių britų?

– Taip, toliau dirbsime remdamiesi abipusiškumo principu. Mūsų sutartyse jau yra daug nuostatų, ginančių trečiųjų šalių piliečių teises. Jos bus taikomos ir JK piliečiams.

Šis punktas nebėra derybų dėl pasitraukimo sutarties objektas. Jis bus derybų objektas, tariantis dėl būsimų ryšių, vadinamosios ateities partnerystės su JK. Noriu pabrėžti, kad žmonių judėjimo klausimu turėsime labai stengtis išvengti bet kokios diskriminacijos iš JK pusės.

– Ką tikitės pamatyti naujausiame Britanijos premjerės Theresos May vyriausybės pareiškime, dėl kurio jos kabinetas tarsis šį penktadienį?

– Stebime šiuos debatus ir tikimės, kad vyriausybės pareiškime rasime nuostatas dėl ateities ryšių – realistinius ir praktinius sprendinius dėl ateities ryšių.

– Ar šis planas užtikrins derybų proveržį?

– Laukiame realistinių ir praktinių sprendinių, kuriais atsižvelgiama į mūsų principus. Ir JK gerai žino mūsų principus – kaip ir mes gerbiame JK nubrėžtas raudonas linijas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų