L. da Silvos pergalė reiškia, kad Brazilija atsilaikė prieš konservatyvumo bangą, dėl kurios daugelis šalių, įskaitant Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru, JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamos pasuko į dešinę.
Nepaisant prognozių, antradienį 81-ąjį gimtadienį švęsiantis kairiųjų lyderis iškovojo teisę prezidento poste likti jau ketvirtą kadenciją – tai precedento neturintis atvejis.
Oficialiais rezultatais, L. da Silva surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc. Už dabartinį prezidentą balsavo maždaug 4,4 mln. daugiau rinkėjų nei už jo varžovą.
Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Pastarasis atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už mėginimą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 m. rinkimuose.
Sekmadienį vykusius rinkimus lydėjo sumaištis, Aukščiausiajam Teismui nusprendus pratęsti balsavimą dviem valandomis, nors kai kurios rinkimų apylinkės jau buvo uždarytos.
Toks sprendimas priimtas L. da Silvos prašymu, šiam pasiskundus, kad įvairiuose miestuose buvo sustabdytas autobusų eismas ir taip gyventojams sutrukdyta balsuoti.
F. Bolsonaro taip pat prašė pratęsti balsavimą kai kuriuose regionuose dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.
„Neįmanoma pripažinti šių rezultatų. Reikalausiu šiuos rinkimus anuliuoti“, – rimtu veidu per trumpą Brazilijos sostinėje pasakytą kalbą pareiškė jis.
Nuo 1989 m., kai pasibaigus karinei diktatūrai Brazilijoje pirmą kartą surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienam pirmajame ture pralaimėjusiam kandidatui nebuvo pavykę laimėti antrojo turo.
„Žmonės atėjo balsuoti, nes mums pavyko juos įtikinti, kad balsuoti yra labai svarbu siekiant užtikrinti demokratiją šalyje“, – pirmuosiuose komentaruose po pergalės sakė L. da Silva.
Rio de Žaneire griaudėjo fejerverkai ir aidėjo vuvuzelų garsai, o San Paulo gatves užplūdo tūkstančiai raudonai – L. da Silvos Darbininkų partijos spalva – apsirengusių pergalę švenčiančių žmonių.
Lulos kova
Po pralaimėjimo pirmajame ture kairieji ėmėsi aktyvių veiksmų – rengė didžiulius mitingus su šūkiu „Neleiskime Bolsonaro grįžti“ ir pertvarkė savo komunikacijos socialiniuose tinkluose strategiją.
Rinkėjų, nedalyvavusių balsavime, dalis, palyginti su pirmuoju turu, sumažėjo nuo 21 iki 19 proc.
Įnirtinga kova socialiniuose tinkluose įtraukė ir „WhatsApp“, „Facebook“ bei „Instagram“ valdančią bendrovę „Meta“, kurią L. da Silvos rinkimų štabas apkaltino „manipuliuojant algoritmais“ ir taip teikiant pirmenybę jo varžovui.
„Meta“ šiuos kaltinimus paneigė, tačiau pripažino, kad dalis L. da Silvos rinkimų kampanijos reklamų dėl techninių klaidų buvo išjungtos.
„Turėsime užsiimti jų reguliavimu“, – po pergalės kalbėdamas apie socialinių tinklų bendroves pasakė L. da Silva.
Įnirtinga rinkimų kampanija, paženklinta ne aibe skandalų ir abipusių kaltinimų, atskleidė gilius visuomenės susiskaldymo procesus, kurie Braziliją kamuoja pastarąjį dešimtmetį.
Susiskaldžiusi šalis
Tačiau beveik pusė rinkėjų, trokštančių permainų, balsavo prieš ketvirtąją kadenciją pradėsiantį L. da Silva.
Skurde užaugęs politikas 2003 m. tapo prezidentu, o 2006 m. buvo perrinktas.
L. da Silva įspūdingai sugrįžo į valdžią po 2022 m. rinkimų, nors prieš tai daugiau kaip 18 mėnesių kalėjo dėl korupcijos skandalo.
Dėl procesinių priežasčių jam pateikti kaltinimai buvo panaikinti.
Per trečiąją jo kadenciją sumažėjo infliacija ir nedarbas, milijonai žmonių išbrido iš bado, tačiau daugelį rinkėjų slėgė didelės pragyvenimo išlaidos ir nusikalstamumas.
45 metų F. Bolsonaro stengėsi prisistatyti nuosaikesniu ir linksmesniu politiku nei jo tėvas. Jam pavyko suburti konservatyvius rinkėjus ir mažiau ideologiškai angažuotus žmones, trokštančius permainų.
2030 m. baigiantis jo naujajai kadencijai, jau dabar vienam iš vyriausių pasaulio lyderių L. da Silvai bus 85-eri.
Jam taip pat teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame dominuoja dešinieji.
L. da Silvos rinkimų kampanijoje daug dėmesio skirta šalies, kuriai JAV prezidento D. Trumpo administracija daro prekybinį ir diplomatinį spaudimą, suverenitetui.
„Ši šalis nesutiks būti kieno nors galiniu kiemu“, – sekmadienį pareiškė jis.
L. da Silva sulaukė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidento Jose Antonio Kasto ir Ekvadoro dešiniųjų prezidento Danielio Noboa, kurie abu yra artimi D. Trumpo sąjungininkai, sveikinimų.
Jį pasveikino ir Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.
„Tegyvuoja demokratija, Brazilijos žmonės laimėjo“, socialiniame tinkle „X“ parašė jį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
