Tai minėtam portalui patvirtino trys su ataskaita susipažinę susipažinę skirtingų JAV žvalgybos agentūrų atstovai, norėję išlikti anonimiškais.
„Newsweek“ pabrėžia, kad šaltiniai, kuriais portalas remiasi, yra patikimi. Nurodoma, kad vienas komentavęs pareigūnas yra iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, kitas – į pensiją išėjęs karinių oro pajėgų vyresnysis karininkas, o trečias – iš Gynybos žvalgybos agentūros.
Visi šaltiniai perspėja, kad dėl didėjančios V. Putino izoliacijos, žvalgybai yra vis sudėtingiau įvertinti V. Putino būklę.
„Mes žinome tik tiek, kad ten yra ledkalnis, nors ir uždengtas rūku“, – sakė vienas pašnekovas.
Pareigūnai pastebi, kad pastaruoju metu V. Putinas mažiau susitikinėjo su užsienio šalių lyderiais. Tai lėmė, kad žvalgyba gauna vis mažiau įžvalgų, kurias įmanoma susirinkti tik susitikus akis į akį. Tokia V. Putino izoliacija esą padidino spekuliacijų apie jo sveikatą lygį.
Vyriškumas išblėso
Anksčiau V. Putinas, pasak žvalgybos, Rusijoje buvo vyriškumo simbolis: jodinėjo žirgais, žaidė ledo ritulį. Tokį V. Putino atvaizdą dažnai vaizduodavo Kremliaus propaganda.
Paskui V. Putino paveiksle atsirado neįprastai ilgas stalas, kurį V. Putinas naudoja Kremliuje svarbių susitikimų nuotraukoms fiksuoti. Vasario 7 d. prie šio stalo vyko V. Putino susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Žvalgybos bendruomenei ilgasis stalas ir V. Putino elgesys su E. Macronu tapo atskaitos tašku, pagal kurį galima vertinti Rusijos prezidento nuosmukį.
„Nebuvo jokio rankų paspaudimo, jokio šilto apkabinimo, ir mes tai pastebėjome“, – sako vienas iš pašnekovų.
Tada sekė balandžio 21 d. Putino susitikimas su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, šį kartą prie nedidelio stalo. Daugelis sutelkė dėmesį į ministrą, kuris buvo dingęs iš viešumos akiračio. Tačiau didžiąją mėnesio dalį nebuvo matyti ir V. Putino. Jis toli gražu neatrodė sveikas – jis buvo susmukęs ant kėdės ir dešine ranka spaudė stalą.
Kai kurie stebėtojai darė prielaidą, kad Rusijos vadovas serga Parkinsono liga. Kiti tvirtino, kad tai tik jo mokymas naudotis ginklais KGB, turėdami omenyje jo griežtą laikyseną ir vaikščiojimą, kai dešinė ranka visuomet pasiruošusi siekti ginklo striukės viduje.
Vaizdo įrašą atidžiai išnagrinėjo žvalgybos bendruomenės analitikai, kai kurie iš jų buvo įgiję nuotolinės diagnostikos, o kiti – psichiatrijos išsilavinimą. Baltiesiems rūmams buvo išanalizuota daugybė žvalgybos duomenų: sutarta, kad V. Putinas serga ir tikriausiai miršta.
Toliau sekė gegužės 9-osios „Pergalės dienos“ pasirodymas, kuriame pastebimai išsipūtęs Rusijos lyderis sėdėjo susmukęs. JAV žvalgybos bendruomenė sutiko, kad jo padėtis yra rimtesnė, nei manyta anksčiau, o jo fizinis išsekimas atitiko pačios Rusijos išsekimą.
Po trijų dienų Ukrainos žvalgybos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas „Sky News“ pareiškė, kad V. Putinas yra „labai blogos psichologinės ir fizinės būklės, jis sunkiai serga“, ir pridūrė, kad Kremliaus viduje yra planų nuversti Rusijos prezidentą.
Pasak žvalgybos atstovų, tiesa yra ir gandas, kad buvo suregztas planas kovą nužudyti V. Putiną. Žvalgybos tarnybos rinko nuoseklias istorijas apie nesutarimus nacionalinio saugumo ministerijų viršūnėse, taip pat apie Rusijos diplomatų norą perbėgti į Vakarus.
„Kažkas, kas anksčiau buvo laikomas visagaliu, dabar dažniausiai buvo laikomas kovojančiu su ateitimi, ypač su savo paties ateitimi“, – sako šaltinis.
Silpstantis Putinas turi vis mažiau įtakos
Kai apie V. Putino ligą ėmė sklisti rimta žvalgybinė informacija, JAV vadovai buvo įspėti nedaryti skubotų išvadų.
„Ar Putinas serga? Absoliučiai. Tačiau neturėtume leisti, kad jo mirties laukimas lemtų aktyvius mūsų veiksmus. Valdžios vakuumas po Putino gali būti labai pavojingas pasauliui“, – įspėja pašnekovas.
Pastarosiomis dienomis V. Putinas viešumoje yra matomas kiek daugiau. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusį savaitgalį interviu Prancūzijos televizijai atmetė bet kokias mintis apie V. Putino ligą.
„Nemanau, kad sveiko proto žmogus gali įtarti kokius nors šio žmogaus ligos ar negalavimo požymius“, – sakė S. Lavrovas.
„Lavrovo tvirtinimas, kad viskas yra normalu, yra tiek pat ištikimybės Putinui deklaracija, kiek ir kokia nors diagnozė, į kurią reikia įsiklausyti“, – sako JAV žvalgybos pareigūnas.
Pasak jo, V. Putinas ir toliau susiduria su iššūkiais tiek sveikatos, tiek vadovavimo srityje. Vis dėlto, net jei žvalgybos duomenys apie tai, jog V, Putinas miršta, yra patikimi, negalima numatyti V. Putino galiojimo pabaigos.
„Branduoliniais ginklais ginkluota Rusija vis tiek yra branduoliniais ginklais ginkluota Rusija, nesvarbu, ar Putinas stiprus, ar silpnas, ar jis yra, ar ne, ir nenorėdami išprovokuoti jo ar jo galimo įpėdinio, kad jis manytų, jog mes esame velniškai nusiteikę juos sunaikinti, esame svarbi tolesnio strateginio stabilumo dalis“, – sako pareigūnas.
Kitas pašnekovas teigia, kad tam tikra prasme „Putino liga ar mirtis yra naudinga pasauliui ne tik dėl Rusijos ateities ar karo Ukrainoje pabaigos, bet ir dėl to, kad sumažėja beprotiška branduolinio karo grėsmė“.
„Susilpnėjęs Putinas – akivaizdžiai silpnėjantis lyderis, o ne tas, kuris yra savo viršūnėje – turi mažiau įtakos savo patarėjams ir pavaldiniams, tarkime, jei įsakytų panaudoti branduolines bombas“, – sako jis.
Kaip aiškina pareigūnas, stiprus V. Putinas galėtų bauginti, įveikdamas ministrų ir vadų prieštaravimus. Tačiau pažeidžiamas V. Putinas „kuris galbūt nekontroliuoja visų savo gebėjimų, tiesiog neturi tokios įtakos“.
„Putinas neabejotinai serga... Ar jis netrukus mirs, tėra tik spėliojimas“, – sako vienas pareigūnas.
„Vis dėlto neturėtume būti ramūs. Neturėtume atsakinėti į savo pačių laiškus, jei norite, tikėti tik ta žvalgybos informacija, kuri patvirtina mūsų pačių pageidaujamą rezultatą. Jis vis dar pavojingas, ir jei jis mirs, mūsų laukia chaosas. Turime į tai sutelkti dėmesį. Būkite pasiruošę“, – teigė pašnekovas.
