Publikacijoje teigiama, kad savo ruožtu Kataras turėtų sumokėti už gabenamus grūdus, o Turkija – suorganizuoti maršrutą, per kur jie būtų gabenami.
Vengrija savo ruožtu pasiekė, kad Europos Sąjungos lyderiai neįvestų sankcijų „Putino pasiuntiniui“.
BILD dokumentai rodo, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas siekia sukurti savo grūdų koridorių eksportui. Pastebima, kad „Trišalio bendradarbiavimo memorandume“ numatyta, kad Kataras apmokėtų Turkijos suorganizuotą rusiškų grūdų eksportą į kitas valstybes, daugiausiai į Afriką.
Tuo metu Turkijos užsienio reikalų ministras ir buvęs žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas siūlo atkurti susitarimą su Ukraina dėl grūdų tiekimo. Dar rugpjūčio 8 d. jo vadovaujama ministerija informavo Rusijos ambasadą Ankaroje, kad Turkija savo ruožtu įgyvendina trišalį bendradarbiavimą dėl rusiškų grūdų eksporto „kaip papildymą Juodosios jūros iniciatyvai, kuri rodo teigiamus ženklus, sprendžiant aprūpinimo maistu saugumą pasauliniu mastu“.
Turkų užsienio reikalų ministras taip pat perspėjo savo kolegą iš Rusijos: „Jei nebus imtasi veiksmų dėl Juodosios jūros inicatyvos, kyla pavojus, kad trišalio bendradarbiavimo priemonės susidurs su įvairiais sunkumais“.
Taigi vietoje to, kad Rusija eksportuotų rusiškus ir iš Ukrainos teritorijos pavogtus grūdus į skurdesnes valstybes, Ankara siekia susitarimo tarp Jungtinių Tautų ir Rusijos Federacijos dėl Juodosios jūros iniciatyvos, kurioje dalyvautų ir Turkijos atstovai.
Jeigu Jugtinių Tautų atstovai palaimintų tokį susitarimą, teigiama, kad Kyjivui tektų rinktis: arba Ukraina sutinka dėl saugaus rusiškų grūdų eksporto ir neatakuoja Rusijos laivų, arba šalis prisiima visą ataskomybę už vis didėjantį badą pasaulyje, o taip pat tuo metu kovoja su rizika patirti nuolatiniius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos uostus.
Pasak BILD, žvalgybos pareigūnai daro prielaidą, kad Turkijos, Rusijos ir Kataro susitarimas gali būti užbaigtas jau ateinantį savaitgalį.
Ukraina ir Rumunija skatins grūdų eksportą per Rumunijos teritoriją
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, penktadienį viešėdamas Bukarešte, pareiškė, kad Kyjivas siekia palengvinti prekių vežimą į Rumuniją.
Po to, kai Maskva praėjusį mėnesį nutraukė sandorį dėl saugaus laivų plaukimo Juodąja jūra, Rumunija tapo pagrindiniu grūdų eksporto iš Ukrainos tranzito punktu.
D. Šmyhalis pasidžiaugė svarbiomis ir konstruktyviomis derybomis su savo kolega Marceliu Ciolacu ir sakė, kad šalys pasirašė sandorį, kuriuo užtikrinamas patikimas ukrainietiškų prekių tranzitas.
Ukrainos uostai Dunojaus upėje tapo pagrindiniu Rusijos pajėgų taikiniu po to, kai Maskva praėjusį mėnesį pasitraukė iš eksporto sandorio.
D. Šmyhalis teigė, kad abi šalys susitarė atstatyti ir pagerinti sugriautą upės infrastruktūrą, kuria dabar naudojasi krovininiai laivai, gabenantys grūdus į Rumuniją.
„Planuojame atidaryti naujus kelių, geležinkelių, jūrų ir upių transporto kontrolės punktus palei mūsų bendrą sieną“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas.
Tuo tarpu M. Ciolacu teigė, kad Rumunija nori padidinti ukrainietiškų grūdų, vežamų tranzitu per jo šalį, kiekį.
„Užsibrėžėme ambicingą tikslą – padvigubinti Ukrainos grūdų tranzitą nuo dabartinių 2 mln. tonų per mėnesį iki 4 mln. tonų“, – sakė jis.
Šį mėnesį Ukraina paskelbė, kad, nepaisydama Rusijos blokados, atidarė naujus laivybos maršrutus – ketvirtadienį į Stambulą atplaukė pirmasis šiuo maršrutu plaukiojantis civilinis krovininis laivas.
