Trumpas: „Aš turiu visą laiką pasaulyje, bet Iranas – ne“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose sukritikavo komentarus, esą jis „skuba“ užbaigti karą.
Švedijos vyriausybė svarsto normuoti degalus, jei Irano karas užsitęstų
Atsižvelgdama į „didelį“ Irano karo poveikį šalies ekonomikai, Švedijos vyriausybė svarsto galimybę normuoti degalus. Kol kas toks normavimas neplanuojamas, ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Tačiau esame pasirengę tokiam atvejui ir prireikus apie tai pranešime laiku“, – pabrėžė jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, karo padariniai Švedijos ekonomikai pastaruoju metu paaštrėjo – jei pradžioje poveikis buvo „ribotas“, dabar jis „didelis“. Esą kyla didesnės infliacijos ir ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika.
Finansų ministrė Elisabeth Svantesson kalbėjo apie „didžiausią su energija susijusią krizę per labai, labai ilgą laiką“. Jei karas užsitęstų, „gali būti svarstoma normuoti degalus, tačiau pradžioje rekomenduotumėme taupiai naudoti degalus“, sakė ji. Be to, prioritetas būtų teikiamas viešajam transportui.
Dėl Irano karo išaugus energijos kainoms, Švedija jau ėmėsi priemonių, kad sušvelnintų padarinius namų ūkiams. Be kita ko, buvo sumažinti mokesčiai benzinui ir dyzelinui.
Pentagonas neigia, kad Hormuzo sąsiaurio išminavimas užtruks pusę metų
Pentagonas ketvirtadienį pasmerkė žiniasklaidos pranešimą, kuriame teigiama, esą departamentas įvertino, kad gali prireikti šešių mėnesių, kol Hormuzo sąsiauris bus visiškai išvalytas nuo Irano padėtų minų.
Laikraštis „The Washington Post“ trečiadienį, remdamasis trimis neįvardytais pareigūnais, pranešė, kad Pentagonas vertinimą dėl šešių mėnesių pateikė per įslaptintą instruktažą Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariams.
Iranas pažadėjo neatidaryti Hormuzo sąsiaurio tol, kol Jungtinės Valstijos blokuos jo uostus. Šio vandens kelio trikdymas smarkiai padidino naftos ir dujų kainas bei sukrėtė pasaulio ekonomiką.
Paklaustas apie minėtą „The Washington Post“ pranešimą, vyriausiasis Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas sakė, kad „žiniasklaidos išrankiota nutekinta informacija, kurios didžioji dalis yra melaginga, iš įslaptinto, uždaro instruktažo yra nesąžininga žurnalistika“.
„Vienas vertinimas nereiškia, kad vertinimas yra patikimas, o šešių mėnesių Hormuzo sąsiaurio uždarymas yra neįmanomas ir visiškai nepriimtinas sekretoriui“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė S. Parnellas.
Įstatymų leidėjams buvo pasakyta, kad Iranas sąsiauryje ir aplink jį galėjo padėti 20 ar daugiau minų ir kad kai kurios iš jų plūduriuoja valdomos nuotoliniu būdu naudojant GPS technologiją, dėl kurios jas sunkiau aptikti, rašė „The Washington Post“.
Irano revoliucinė gvardija įspėjo apie „pavojaus zoną“, apimančią 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų – 14 kartų didesnę už Paryžių – kurioje gali būti minų.
Vokietijos transporto milžinės „Hapag-Lloyd“ atstovas praėjusią savaitę perspėjo, kad siuntėjams reikia informacijos apie perspektyvius maršrutus, nes jie vis dar baiminasi minų.
Tik keli laivai praplaukė, kai Hormuzo sąsiauris šį mėnesį trumpam buvo atidarytas prasidėjus paliauboms, nes buvo nerimaujama dėl išpuolių ar minų.
JAV karinis jūrų laivynas šį mėnesį pranešė, kad jo laivai plaukė šiuo vandens keliu, kad pradėtų šalinti minas, tačiau šį teiginį paneigė Irano revoliucinė gvardija, kuri grasino bet kokiems kariniams laivams, bandantiems kirsti sąsiaurį.
Londone nuo trečiadienio vyksta derybos su karinio planavimo specialistais iš daugiau nei 30 šalių dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos, skirtos laivybos apsaugai Hormuzo sąsiauryje pasibaigus karo veiksmams.
Ši gynybinė koalicija ketina aptarti planus vėl atidaryti sąsiaurį ir vykdyti minų paieškos bei naikinimo operacijas.
Pasak JAV tyrėjo Scotto Truverio, po 1990–1991 metų Persijos įlankos karo tarptautinės koalicijos pajėgoms prireikė daugiau nei dvejų metų, kad pašalintų šimtus minų ir paskelbtų šiaurinę įlankos dalį esant išvalytą nuo jų.
Atėmė paramą Iranui: JAV kariai šturmavo laivą be vėliavos
JAV kariuomenė ketvirtadienį sulaikė dar vieną tanklaivį, siejamą su Irano naftos kontrabanda, taip dar labiau paaštrindama konfliktą su Iranu, praėjus dienai po to, kai Irano sukarintos Revoliucinės gvardijos pajėgos perėmė du laivus strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje, pranešė AP.
Gynybos departamentas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti JAV pajėgos ant tanklaivio „Majestic X“, sulaikyto Indijos vandenyne, denio.
„Mes tęsime pasaulinę jūrų laivybos kontrolę, siekdami suardyti neteisėtus tinklus ir sulaikyti laivus, teikiančius materialinę paramą Iranui, kad ir kur jie būtų“, – teigiama Pentagono pareiškime.
Laivų sekimo duomenys parodė, kad „Majestic X“ yra Indijos vandenyne tarp Šri Lankos ir Indonezijos, maždaug toje pačioje vietoje kaip ir anksčiau JAV pajėgų sulaikytas tanklaivis „Tifani“. Jis plaukė į Žoušaną (Kinija).
Iš Irano atstovų nebuvo jokios greitos reakcijos į žinią apie sulaikymą.
Šis sulaikymas įvyko kitą dieną po to, kai Iranas užpuolė tris krovinius gabenusius laivus sąsiauryje ir du iš jų užgrobė, taip sustiprindamas savo išpuolius prieš laivybą šiame svarbiame vandens kelyje, kuriuo taikos metu praplaukia 20 proc. pasaulyje parduodamos naftos.
JAV ir Irano konfliktas praktiškai sustabdė beveik visą eksportą per Hormuzo sąsiaurį, ir pabaigos tam nematyti.
Overnight, U.S. forces carried out a maritime interdiction and right-of-visit boarding of the sanctioned stateless vessel M/T Majestic X transporting oil from Iran, in the Indian Ocean within the INDOPACOM area of responsibility.
— Department of War 🇺🇸 (@DeptofWar) April 23, 2026
We will continue global maritime enforcement to… pic.twitter.com/SWF6Jt9Ci4
JT siekia išlaikyti savo buvimą Libane ir kitais metais
Jungtinės Tautos (JT) ketvirtadienį pranešė, kad dirba siekdamos išlaikyti savo buvimą Libane po to, kai metų pabaigoje baigsis taikos palaikymo pajėgų UNIFIL mandatas.
„Kalbant apie laikotarpį po UNIFIL, šiuo metu svarstome įvairias galimybes“, – Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas-Pierre'as Lacroix (Žanas Pjeras Lakrua).
J-P. Lacroix teigimu, Beirutas „labai aiškiai išreiškė norą išlaikyti JT buvimą“ šalyje.
Buvusio Irano šacho sūnus: derybos su Teheranu tėra „nuolaidžiavimas“
Nuverstojo Irano šacho sūnus Reza Pahlavis ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokios derybos su dvasininkų vadovybe Teherane prilygsta „nuolaidžiavimui“, ir išreiškė viltį, kad nauji gatvės protestai baigsis perversmu.
65-erių R. Pahlavis tai pasakė lankydamasis Berlyne, kur jį pasitiko tiek rėmėjai, tiek aršūs priešininkai, o vienas aktyvistas apipylė jį raudonu skysčiu ir už tai buvo sulaikytas policijos.
Kreipdamasis į žurnalistus R. Pahlavis paragino Europos vyriausybes, kurios nesikišo į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, imtis kitų priemonių, pradedant Irano ambasadorių išsiuntimu ir baigiant pagalba Irano piliečiams prisijungti prie blokuojamo interneto.
„Visas paliaubų ir derybų naratyvas vis dar grindžiamas mintimi, kad... turėsite reikalų su žmonėmis, kurie staiga tapo pragmatikais“, – sakė R. Pahlavis, kuris iki vizito Vokietijoje lankėsi Švedijoje ir Italijoje.
„Neįsivaizduoju, kad tai gali įvykti“, – sakė jis, pasmerkdamas naujuosius Irano lyderius, valdžioje atsidūrusius po to, kai buvo nužudytas aukščiausiasis vadovas Ali Khamenei ir kiti aukšto rango pareigūnai, ir pavadindamas juos „kitais tos pačios mašinos veidais“.
R. Pahlavis teigė, kad Iranas „tūkstančiais žudė nekaltus piliečius“ ir grasina Europai ilgojo nuotolio raketomis. „Jokiomis sutartimis to neišspręsi. Jokiomis derybomis to neišspręsi. Tai įsišakniję jų DNR“, – paaiškino jis.
R. Pahlavi, kurio tėvas Mohammadas Reza buvo nuverstas per 1979 m. islamo revoliuciją, ne kartą sakė, kad yra pasirengęs vadovauti pereinamuoju laikotarpiui, jeigu islamo respublika žlugtų per karą, įsiplieskusį vasario pabaigoje.
Tačiau jis atstovauja tik vienai iš keleto Irano diasporos grupių, kurios dažnai karštai nesutaria tarpusavyje, ir jam nepavyko pelnyti JAV prezidento Donaldo Trumpo pripažinimo – pastarasis taip ir nėra oficialiai susitikęs su R. Pahlaviu ir ne kartą reiškė abejones dėl jo gebėjimo vadovauti Iranui.
Pasak Berlyno atstovo, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė nebuvo numačiusi susitikti su R. Pahlaviu, nors keletas parlamentarų planavo su juo surengti derybas.
Nuverstojo šacho sūnų palaikė protestuotojai, sausio mėnesį vykusiuose mitinguose prieš dvasininkų valdžią, o vėliau – didžiulėse monarchijos šalininkų demonstracijose vasario mėnesį Miunchene ir keliuose Šiaurės Amerikos miestuose skandavę dinastijos vardą.
„Irane dešimtys milijonų iraniečių skandavo ir tebeskanduoja mano vardą“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją Berlyne sakė R. Pahlavi, pridurdamas, kad „šiandieninė Irano Z karta yra mano didžiausi rėmėjai“.
Žvelgdamas į ateitį, jis išreiškė viltį, kad įvyks liaudies sukilimas, ir sakė, kad „galutinis strategijos tikslas – kad žmonės vėl galėtų susigrąžinti gatves“.
Hormuzo sąsiaurio blokada Iranui ėmė nešti pinigus: gavo pirmąsias pajamas iš rinkliavų
Aukšto rango Irano parlamento pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad Teheranas gavo pirmąsias pajamas iš rinkliavų, kurias įvedė strateginiame Hormuzo sąsiauryje per karą su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
„Pirmosios pajamos, gautos iš Hormuzo sąsiaurio rinkliavų, buvo pervestos į Centrinio banko sąskaitą“, – sakė parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidreza Hajibabaei, cituotas naujienų agentūros „Tasnim“.
Kitos Irano žiniasklaidos priemonės paskelbė tą patį pareiškimą, nepateikdamos išsamesnės informacijos.
Žiniasklaida: Trumpo pasiuntinys siekia, kad pasaulio futbolo čempionate Iraną pakeistų Italija
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys siekia, kad artėjančiame pasaulio futbolo čempionate Iraną pakeistų Italija, trečiadienį pranešė „Financial Times“.
Šis laikraštis, cituodamas Paolo Zampolli pastabas, skelbė, kad jis nori, jog Irano komandą pakeistų keturiskart pasaulio čempionė Italija, kuri nepateko į turnyrą Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje.
„Patvirtinu, kad pasiūliau Trumpui ir (FIFA prezidentui Gianni) Infantino, jog Italija pakeistų Iraną pasaulio futbolo čempionate“, – pareiškė P. Zampolli.
„Esu kilęs iš Italijos, todėl būtų svajonės išsipildymas pamatyti „Azzurri“ JAV rengiamame turnyre. Turėdami keturis titulus, jie nusipelno būti įtraukti“, – teigė jis.
Pranešama, kad šiuo žingsniu siekiama pataisyti įtemptus D. Trumpo ir Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni santykius. Abu lyderiai neseniai pažėrė vienas kitam kritikos po D. Trumpo išpuolių prieš popiežių Leoną XIV.
Pastarosiomis savaitėmis buvo suabejota Irano dalyvavimu pasaulio futbolo čempionate dėl karo su JAV.
G. Infantino praėjusią savaitę dar kartą patvirtino, kad Iranas turnyre dalyvaus, ir JAV transliuotojui CNBC pareiškė: „Irano komanda tikrai atvyksta.“ Jis akcentavo šios šalies dalyvavimo pasaulio futbolo čempionate svarbą.
Trys Irano grupės varžybos su Belgija, Naująja Zelandija ir Egiptu numatytos Sietle ir Los Andžele. FIFA atmetė Irano prašymą mačus perkelti į Meksiką.
Finalinės varžybos JAV, Kanadoje ir Meksikoje prasidės birželio 11 d. ir tęsis iki liepos 19 d.
ES lyderiai Kipre vyksiančiame susitikime aptars geopolitiką ir finansus
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rinksis Kipre – čia dvi dienas vyks neoficialios derybos, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama įvairiems konfliktams bloko kaimynystėje ir būdams, kaip padidinti ES biudžetą ateinantiems metams.
Konsultacijos prasidės pajūrio mieste Aja Napoje, kur vakarienės metu bus diskutuojama apie aktualiausius Europos geopolitinius iššūkius.
ES lyderiai aptars konflikto Irane ir Artimuosiuose Rytuose padarinius, įskaitant augančias energijos kainas ir susirūpinimą dėl galimo reaktyvinio kuro stygiaus.
Planuojamo krepimosi į lyderius metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis greičiausiai reikalaus, kad blokas darytų didesnį spaudimą Rusijai, ir pakartos Kyjivo ambicijas įstoti į ES.
Kadenciją baigiantis Kremliui draugiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris neturėtų vykti į Kiprą, pastaraisiais metais blokavo įvairias paramos priemones Ukrainai, įskaitant leidimą šaliai siekti pažangos stojimo procese.
Penktadienį pereidami prie vidaus klausimų, ES lyderiai Nikosijoje turėtų aptarti planus dėl bloko būsimo ilgalaikio biudžeto 2028–2034 m.
Pagrindinė kliūtis yra būdai, kaip finansuoti bloko užmojus, įskaitant silpstančio ES konkurencingumo didinimą ir Europos gynybinių pajėgumų tobulinimą, kai daugelis sostinių stokoja lėšų po keleto iš eilės krizių.
Po konsultacijų ES klausimais lyderiai penktadienio popietę susitiks su Egipto, Jordanijos, Libano ir Sirijos atstovais ir aptars bendrus iššūkius.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas Irano įvykdyto laivų užėmimo nelaiko paliaubų pažeidimu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemano, kad Irano įvykdytas dviejų konteinerinių laivų užėmimas yra paliaubų pažeidimas, nes šie laivai nėra amerikiečių ar Izraelio, trečiadienį nurodė Baltieji rūmai.
„Ne, nes tai nebuvo JAV laivai, tai nebuvo Izraelio laivai. Tai buvo du tarptautiniai laivai“, – televizijai „Fox News“ sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Ji tai pareiškė paklausta, ar D. Trumpas laiko šį incidentą paliaubų, kuriomis buvo sustabdytos JAV ir Izraelio operacijos prieš Iraną, pažeidimu.
Irano pajėgos trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris konteinerinius laivus, du iš jų sulaikė, o trečiąjį apšaudė, pranešė pasauliniai saugumo stebėtojai ir šalies Revoliucinė gvardija.
Tai naujausi incidentai, keliantys grėsmę svarbiam prekybos maršrutui kare Artimuosiuose Rytuose.
Trumpas kalbėjo apie sunaikintą Irano kariuomenę: JAV žvalgyba piešia kitą vaizdą
Pasak kelių JAV pareigūnų, susipažinusių su žvalgybos informacija, Iranas turi daugiau karinių pajėgumų, nei viešai pripažino Baltieji rūmai ar Pentagonas, praneša „CBS News“.
Trumpui pratęsus paliaubas – Irano žinia dėl Hormuzo sąsiaurio: „Tai nėra įmanoma“
Nors paliaubos buvo pratęstos, Iranas trečiadienį pažadėjo neatverti Hormuzo sąsiaurio, kol bus tęsiama JAV jūrų blokada, ir paskelbė apie dviejų laivų, kurie bandė praplaukti per šį strateginį vandens kelią, sulaikymą.
Artėjant galimam karo, apėmusio visą regioną, atsinaujinimui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad pratęs paliaubas, jog liktų daugiau laiko Pakistano tarpininkaujamoms taikos deryboms.
Iranas teigė, kad palankiai vertina Pakistano dedamas pastangas, tačiau D. Trumpo pranešimo plačiau nekomentavo.
„Visiškos paliaubos turi prasmę tik tuo atveju, jei jos nėra pažeidžiamos jūrų blokada“, – tvirtino Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, kuris vadovavo Teherano delegacijai pirmajame derybų rate Islamabade.
„Hormuzo sąsiaurio atvėrimas nėra įmanomas, kai akivaizdžiai pažeidžiamos paliaubos“, – pabrėžė jis.
Naftos kainos, kurios šovė į viršų, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos vasario 28 d. pradėjo atakuoti Iraną, toliau didėjo dėl netikrumo, ar karas atsinaujins, nors JAV akcijų kainos pakilo.
D. Trumpas sakė, kad nori duoti laiko „susiskaldžiusiai“ Irano vadovybei pateikti pasiūlymą, tačiau daugelis stebėtojų tai įvertino kaip veidą išsaugantį būdą išvengti karo atsinaujinimo.
D. Trumpas laikraščiui „New York Post“ teigė, kad derybos per dvi ar tris dienas galėtų būti atnaujintos Pakistane, nors Iranas nepatvirtino dalyvavimo, o viceprezidentas J. D. Vance‘as antradienį atidėjo kelionę į Islamabadą.
Trumpo žodžius vadina „melagienomis“
D. Trumpas taip pat tikino, kad Iranas jo prašymu atšaukė tariamus planus įvykdyti mirties bausmę aštuonioms moterims, sulaikytoms dėl masinių antivyriausybinių protestų, vykusių likus kelioms savaitėms iki atakos.
Tačiau Irano teismų sistema pavadino jo pastabas „melagienomis“ ir pažymėjo, esą šioms moterims niekada negrėsė mirties bausmė.
Sulaikyti laivai
Irano elitinė Revoliucinė gvardija pareiškė, kad privertė du laivus atplaukti prie Irano krantų iš Hormuzo sąsiaurio – siaurų vartų, per kuriuos paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos.
„Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso jūrų pajėgos šįryt identifikavo ir Hormuzo sąsiauryje sustabdė du pažeidimus įvykdžiusius laivus“, – pareiškime teigė gvardiečiai.
Jie įvardijo šiuos laivus kaip su Panamos vėliava plaukiojantį konteinerinį laivą „MSC Francesca“ ir su Liberijos vėliava plaukiojantį „Epaminondas“.
Panamos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad laivas „MSC Francesca“ buvo sulaikytas, ir pavadino tai „rimtu išpuoliu prieš jūrų saugumą“ bei „nereikalinga eskalacija“.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrę jūrų saugumo stebėtojai patvirtino, kad trys komerciniai laivai pranešė apie sąsiauryje įvykusius incidentus, susijusius su kanonierėmis.
Vienas konteinerinis laivas pranešė, kad už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano jį apšaudė Revoliucinės gvardijos laivas, buvo apgadintas tiltelis, tačiau žmonės nenukentėjo, nurodė stebėjimo agentūra UKMTO.
Gavęs D. Trumpo nurodymus, JAV karinis jūrų laivynas bando blokuoti laivus, plaukiančius į Irano uostus ar iš jų, taip siekiant padidinti spaudimą Irano ekonomikai net ir nevykstant visiškam karui.
Vykdant blokadą, Pentagonas trečiadienį paskelbė, kad karinio jūrų laivyno sekretorius Johnas Phelanas „nedelsdamas“ trauksis.
Jis nenurodė jokios staigaus jo pasitraukimo priežasties, o tai yra naujausias aukšto pareigūno nušalinimas vadovaujant kovingam D. Trumpo Pentagono vadovui Pete‘ui Hegsethui.
Atsakydamas į atakas, Iranas pareiškė, kad laivai turi gauti leidimą, norėdami išplaukti arba įplaukti į Persijos įlanką per sąsiaurį. Jis anksčiau pažadėjo laisvą judėjimą paliaubų metu, tačiau vėl ėmėsi demonstruoti nepaklusnumą, kai D. Trumpas paskelbė apie blokadą.
JAV Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV pajėgos perėmė ir įsilaipino į „nė vienai valstybei nepriklausantį sankcionuotą“ laivą. Naujienų agentūra AFP identifikavo šį laivą kaip susijusį su Irano veikla. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais.
JAV ambasada patarė amerikiečiams išvykti iš Libano
JAV ambasada Beirute paragino Amerikos piliečius išvykti iš Libano.
„JAV ambasada Beirute atidžiai stebi saugumo situaciją Libane“, – sakoma trečiadienį paskelbtame pranešime.
„Saugumo aplinka išlieka sudėtinga ir gali greitai keistis. Raginame JAV piliečius išvykti iš Libano, kol dar yra komercinių skrydžių galimybių. Rekomenduojame Libane esantiems JAV piliečiams, kurie nusprendžia neišvykti, parengti nenumatytų atvejų planus ir stebėti naujienas, kad sužinotų apie naujausius įvykius“, – perspėjo ambasada.
Šiuo metu yra požymių, kad Izraelio ir Libano paliaubos žlunga.
Libano karinės grupuotės „Hezbollah“ narys Husseinas Hajjas Hassanas Libano televizijos stočiai sakė, kad organizacija nebesaistoma paliaubų.
Izraelis ir Irano remiama „Hezbollah“ anksčiau kelis kartus apsikeitė kaltinimais penktadienį įsigaliojusių 10 dienų paliaubų pažeidimu.
Ketvirtadienį Vašingtone numatytos tolesnės abiejų šalių derybos ambasadorių lygmeniu.
Per Izraelio smūgį Libane žuvo trys žmonės, įskaitant žurnalistę
Trečiadienį Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio aviacijos smūgį Pietų Libane žuvo trys žmonės, įskaitant vieną žurnalistę, o dar viena buvo sužeista.
Ministerija pranešė, kad smūgis buvo nukreiptas į Tiri miestą. Libano valstybinė naujienų agentūra NNA iš pradžių pranešė, kad žuvo du žmonės.
Izraelio kariuomenė teigė identifikavusi dvi transporto priemones, išvažiavusias iš Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ naudoto pastato. Pranešime sakoma, kad asmenys buvo teroristai, grėsmingai priartėję prie Pietų Libaną kontroliuojančių Izraelio sausumos pajėgų.
Oro pajėgos nusitaikė į vieną iš transporto priemonių ir po to smogė į pastatą. Armija teigė žinanti apie pranešimus, kad buvo sužeistos dvi žurnalistės.
Remiantis Libano pranešimais, iš pradžių buvo pranešta, kad viena iš žurnalisčių, su „Hezbollah“ susijusio laikraščio „Al Akhbar“ darbuotoja, buvo įvykio vietoje. Vėliau laikraštis pranešė, kad jo reporterė Amal Al Khalil, įstrigusi po griuvėsiais, buvo rasta negyva. Kitą žurnalistę, kuri, regis, buvo laisvai samdoma darbuotoja, išgelbėjo Libano Raudonasis Kryžius.
Organizacija „Žurnalistai be sienų“ paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant daryti spaudimą Izraelio kariuomenei, kad ši leistų išgelbėti Libano žurnalistę.
„Jos gyvybei tiesiog šiuo metu gresia pavojus! Tęsiami Izraelio oro antskrydžiai neleidžia gelbėtojams jos pasiekti“, – sakoma organizacijos pranešime socialiniame tinkle X.
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas kritikavo Izraelį ir sakė, kad tikslinės atakos prieš žurnalistus ir trukdymas pagalbos komandoms juos pasiekti prilygsta karo nusikaltimams. Jis platformoje X parašė, kad Izraelio išpuoliai prieš žiniasklaidos darbuotojus nėra pavieniai incidentai.
Izraelio kariuomenė neigė pranešimus, kad gelbėjimo komandoms buvo neleista pasiekti teritoriją, ir teigė, kad incidentas yra tiriamas. Kariuomenė teigė nesitaikanti į žurnalistus, tačiau atsižvelgianti ir į savo pačios karių saugumą.
Izraelio kareiviai tebėra dislokuoti Pietų Libane. Izraelis teigia, kad ten įsteigė vadinamąją saugumo zoną, skirtą apsaugoti šiaurines Izraelio bendruomenes nuo „Hezbollah“ išpuolių, o Libano valdžia tai apibūdina kaip jų teritorijos okupaciją.
Turkijos prezidentas: karas Artimuosiuose Rytuose pradeda silpninti Europą
JAV ir Izraelio karas prieš Iraną pradeda silpninti Europą, trečiadienį Vokietijos prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Karas mūsų regione taip pat pradeda silpninti Europą. Jei nespręsime šios situacijos laikydamiesi požiūrio, kuriuo pirmenybė teikiama taikai, konflikto padaryta žala bus kur kas didesnė“, – F.-W. Steinmeieriui sakė R. T. Erdoganas.
Turkijos lyderio žodžiai cituojami jo biuro išplatintame pranešime.
Baltieji rūmai sumenkino Irano atakas prieš laivus Hormuzo sąsiauryje
Baltieji rūmai trečiadienį sumenkino pranešimus apie Irano atakas prieš komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje ir teigė, kad žiniasklaidos pranešimai perdėtai išryškina incidentus.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt „Fox News“ sakė, kad tokie pranešimai yra neproporcingai išpūsti ir jais siekiama diskredituoti prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad Irano įprastinis laivynas yra „visiškai sunaikintas“.
Ji teigė, kad atakos nepažeidė paliaubų, nes laivai neplaukė su JAV ar Izraelio vėliavomis. Pasak K. Leavitt, du laivus užpuolė greitaeigės kanonierės.
„Iranas, turėjęs pavojingiausią Artimuosiuose Rytuose laivyną, virto piratų gauja“, – sakė ji ir pridūrė, kad Teheranas nekontroliuoja Hormuzo sąsiaurio.
Anksčiau Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) centras pranešė, kad Irano revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) apšaudė krovininį laivą ir jį smarkiai apgadino. Netrukus po to buvo pranešta apie antrą incidentą. IRGC prisiėmė atsakomybę už tris atskiras atakas prieš krovininius laivus.
Anksčiau D. Trumpas Hormuzo sąsiaurio atidarymą kėlė kaip paliaubų sąlygą Iranui. Nuo konflikto pradžios laivyba šiuo svarbiu naftos ir dujų tranzito maršrutu buvo labai sutrikdyta.
D. Trumpas užsiminė, kad nepaisant paliaubų pratęsimo, JAV vykdoma jūrų blokada išliks, ji taikoma iš Irano uostų išplaukiantiems arba į juos plaukiantiems laivams.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas nenustatė termino Irano taikos pasiūlymui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenustatė termino, iki kurio Iranas privalo pateikti taikos pasiūlymą, trečiadienį nurodė Baltieji rūmai.
„Prezidentas nenustatė griežto termino Irano pasiūlymui gauti, priešingai nei teigiama kai kuriuose (...) matytuose pranešimuose. Galiausiai tvarkaraštį diktuos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Atleistas rinkimų kampanijos metu Trumpą rėmęs JAV karinio jūrų laivyno sekretorius
JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Johnas Phelanas nedelsdamas paliks pareigas, trečiadienį paskelbė Pentagonas, nepateikęs staigaus pasitraukimo paaiškinimo.
Anksčiau šį mėnesį buvo atleistas JAV armijos aukšto rango karininkas generolas Randy George'as ir dar du aukšto rango karininkai, kai tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar yra įsivėlusios į karą su Iranu.
J. Phelanas „nedelsdamas palieka administraciją“, socialiniame tinkle X pareiškė Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas ir pridūrė, kad laikinai jį pakeis viceministras Hung Cao.
J. Phelanas, kuris įkūrė investicinę įmonę, buvo paskirtas laivyno sekretoriumi Donaldo Trumpo 2024 m. pabaigoje.
Anksčiau jis buvo vienas iš pagrindinių JAV prezidento rinkimų kampanijos rėmėjų, o su kariuomene susidūrė daugiausia eidamas patarėjo pareigas ne pelno siekiančioje organizacijoje, remiančioje Ukrainos ir Taivano gynybą.
Trumpas buvo nepatenkintas
Tačiau, anot CNN, pats D. Trumpas buvo nusivylęs lėtu laivų statybos procesu, tad susitikimo metu įsitikino, kad J. Phelanas turi būti pakeistas, ir kartu su gynybos sekretoriumi nusprendė paskirti ką nors, kas dirbtų sparčiau. D. Trumpas liepė P. Hegsethui „tai sutvarkyti“, nes J. Phelanas yra pavaldus gynybos sekretoriui. P. Hegsethas nusiuntė J. Phelanui žinutę, kurioje pranešė, kad jis turi atsistatydinti arba bus atleistas, teigė pareigūnas, teigia CNN.
Praėjusių metų pradžioje į pareigas grįžęs D. Trumpas ėmėsi aukščiausio rango kariškių valymo, 2025 m. vasarį be paaiškinimo atleido Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Charlesą „CQ“ Browną.
Kiti atleisti aukšto rango karininkai buvo JAV karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos vadovai, Nacionalinei saugumo agentūrai vadovavęs generolas, Karinių oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas, NATO paskirtas karinio jūrų laivyno admirolas ir trys aukšto rango karo teisininkai. Karinių oro pajėgų štabo viršininkas taip pat paskelbė apie išėjimą į pensiją be paaiškinimo praėjus vos dvejiems metams nuo ketverių metų kadencijos pradžios, o JAV Pietų vadovybės vadovas išėjo į pensiją praėjus metams nuo jo kadencijos pradžios.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas tvirtina, kad prezidentas tiesiog renkasi norimus lyderius, tačiau įstatymų leidėjai demokratai pareiškė susirūpinimą dėl galimo tradiciškai neutralios JAV kariuomenės politizavimo.
Be to, pernai Pentagono vadovas įsakė bent 20 proc. sumažinti aktyviosios tarnybos keturių žvaigždučių generolų ir admirolų skaičių JAV kariuomenėje, taip pat 10 proc. sumažinti bendrą generolų ir vėliavos karininkų skaičių.
Buvęs investicijų bankininkas J. Phelanas pareigas pradėjo eiti 2025 m. kovo mėn. Jo darbas buvo sutelktas į laivų statybos ir jūrų pramonės stiprinimą.
„The New York Times“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad įtampa tarp J. Phelano ir jo viršininkų, gynybos sekretoriaus P. Hegsetho ir ministro pavaduotojo Stepheno Feinbergo tvyrojo jau kelis mėnesius. S. Feinbergas buvo vis labiau nepatenkintas J. Phelano vadovavimu naujai karinio jūrų laivyno laivų statybos iniciatyvai, sakoma pranešime.
Gruodžio mėnesį J. Phelanas kartu su JAV prezidentu D. Trumpu paskelbė apie planus naujus karo laivus pavadinti prezidento vardu. Renginyje D. Trumpas labai gerai atsiliepė apie J. Phelaną.
Personalo pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV karinis jūrų laivynas atlieka pagrindinį vaidmenį D. Trumpo strategijoje Irano atžvilgiu, įskaitant jūrų blokadą, kuria siekiama atkirsti Teheraną nuo pagrindinių pajamų srautų. Blokada taikoma visiems iš Irano uostų išplaukiantiems arba į juos plaukiantiems laivams.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Izraelis nori atnaujinti karą: laukia JAV žalios šviesos grąžinti Iraną į „akmens amžių“
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad šalis yra „pasirengusi atnaujinti karą prieš Iraną“, pridurdamas, jog jo šalis laukia Jungtinių Valstijų žalios šviesos grąžinti Iraną į „akmens amžių“.
„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) yra pasirengusios tiek gynybai, tiek puolimui, o taikiniai jau pažymėti“, – vaizdo pranešime sakė I. Katzas.
„Laukiame Jungtinių Valstijų žalios šviesos – pirmiausia tam, kad užbaigtume Khamenei dinastijos likvidavimą (...) ir papildomai grąžintume Iraną į tamsiuosius laikus bei akmens amžių, sunaikindami pagrindinius energetikos ir elektros objektus bei išardydami jo nacionalinę ekonominę infrastruktūrą“, – pareiškė jis.