JAV skelbia paliaubas, tačiau tai – ne pabaiga: laikas dirba Irano naudai

Plačiau apie tai ir tolimesnę karo eigą TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Žilvinu Švedkausku.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Artimieji Rytai. Trumpas spaudžia: davė Iranui kelias dienas

NYT: dalį Donbaso norėta pavadinti Trumpo garbei

Netikėtas Trumpo prašymas Iranui: „Būčiau labai dėkingas, jei šios moterys būtų paleistos“

Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose rašo, kad Amerika siūlo „labai sąžiningą ir protingą“ susitarimą Iranui, tačiau jei Iranas jo nepriims, bus sunaikinta šalies infrastruktūra, pavyzdžiui, elektrinės ir tiltai. Ar esant tokiam spaudimui apskritai įmanoma ką nors pasiekti? 

Čia galime kalbėti apie derybų „geros valios“ elementą, kurį pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas J. D. Vance’as, iki šiol aktyviai dalyvavęs derybų procese. Tačiau reikia prisiminti, kad Iranas per pastaruosius metus du kartus leidosi į derybas ir abu kartus, būnant prie derybų stalo, buvo pradėti JAV ir Izraelio bombardavimai. Tai nekuria pasitikėjimo ir nepadeda judėti į priekį.

+2

Kita vertus, panašu, kad abi pusės nori išeiti iš susidariusios situacijos. Akivaizdu, kad JAV ir Izraelis savo pirminio tikslo nepasiekė – režimas nebuvo pakeistas. Buvo eliminuoti tam tikri vieši veikėjai, tačiau juos pakeitė nauji lyderiai, tęsiantys tą pačią politiką, kuri Irane vykdoma jau dešimtmečius.

Todėl dabar JAV administracija bando išsaugoti savo reputaciją ir parodyti, kad iš konflikto išeinama su geresniu susitarimu nei anksčiau.

Dėl tolimesnių derybų – tai, ką matome viešumoje – lyderių pasisakymai – dažnai yra derybų taktikos dalis, o ne objektyvios situacijos įvertinimas. Tiek Donaldas Trumpas, tiek Irano parlamento pirmininkas kalba gana radikaliomis pozicijomis. Tačiau techniniame lygmenyje pozicijos gali pamažu artėti. Ir tam tikri proveržiai yra įmanomi. 

Ar galimos tikros paliaubos?

O kaip su Izraelio ir Libano paliaubom? 

Pagrindinė problema ta, kad regione vyksta du paraleliniai derybų procesai, tačiau nė viename jų nedalyvauja visos svarbiausios pusės. JAV ir Irano kontekste prie stalo nėra Izraelio, kuris išlieka sunkiai prognozuojamas veiksnys. Bet kada gali būti priimtas sprendimas smogti ir vėl eskaluoti konfliktą. 

O Libano ir Izraelio atveju prie derybų stalo nėra „Hezbollah“ – nevalstybinio, teroristinio, ginkluoto veikėjo, tiesiogiai dalyvaujančio konflikte. Be tokių veikėjų įtraukimo – ar politinėmis, ar karinio spaudimo priemonėmis – sunku tikėtis tvarios ir ilgalaikės taikos artimiausiu metu. 

Kiek dar gali tęstis JAV pradėtas konfliktas? 

Panašu, kad Iranas šiuo metu žaidžia ilgą žaidimą. Jis mato, kad laikas dirba jo naudai – mažėja kantrybė tarp JAV rinkėjų, taip pat tarp NATO sąjungininkų, kurie ne visi sutiko prisidėti prie karinių veiksmų. Todėl tikėtina, kad Iranas laikysis griežtų pozicijų. Kaip nedemokratinis režimas, jis gali sau tai leisti. 

Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.