Baltieji rūmai: Trumpas nenustatė jokio griežto termino paliauboms su Iranu
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt buvo paklausta apie JAV ir Irano paliaubų pratęsimą. Ji aiškino, kad „jis [Donaldas Trumpas] laikosi savo pozicijos ir dosniai suteikia šiek tiek lankstumo režimui, kuris yra visiškai susikompromitavęs“.
„Begalinė veidmainystė“: Iranas kirto JAV
Irano prezidentas, panašu, kad apkaltino JAV „begaline veidmainiška retorika“.Masoudas Pezeshkianas, rašydamas platformoje „X“, išverstame įraše teigė: „Irano Islamo Respublika palankiai vertino dialogą ir susitarimą ir tai daro toliau. Įsipareigojimų nesilaikymas, blokada ir grasinimai yra pagrindinės kliūtys tikroms deryboms.“
Netanyahu: Izraelis pasirengęs gynybai ir puolimui
Neslūgstant įtampai konflikte su Iranu, Izraelis, pasak ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, „pasirengęs bet kokiam scenarijui“. Tai galioja „gynyboje ir puolime“, sakė jis susitikime su Izraelio raketinės gynybos kariais netoli Jeruzalės. Premjeras aplankė kareivius Izraelio 78–osios Nepriklausomybės dienos proga.
Ir Izraelio generalinio štabo vadas Ejalas Zamiras pareiškė, kad Izraelio ginkluotosios pajėgos „pasirengusios visuose frontuose nedelsiant ir su didele jėga grįžti į kovą“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas pratęsė paliaubas Irano kare. Ar konfliktas vis dėlto tęsis, nėra aišku.
Pastarasis karas prasidėjo vasario 28 d. masiniais JAV ir Izraelio oro antskrydžiais prieš Irano taikinius, per kuriuos žuvo ir revoliucijos lyderis Ali Khamenei. Iranas, palaikomas šiitų „Hezbollah“ grupuotės Libane, atsakė kontratakomis. Be taikinių Izraelyje smūgiai suduoti ir JAV karinėms bazėms bei kitiems taikiniam arabų Persijos įlankos šalyse.
Izraelio kariuomenės duomenimis, Iranas per šešias savaites į Izraelį paleido apie 650 balistinių raketų.
Trumpas: JAV ir Irano derybos gali įvykti per ateinančias tris dienas
Antrasis JAV ir Irano derybų raundas galėtų įvykti per artimiausias tris dienas, remdamasis nenurodytais Pakistano šaltiniais ir prezidentu Donaldu Trumpu trečiadienį pranešė „The New York Post“.
„Tai įmanoma!“ – kaip pranešama, dienraščiui trumpąja žinute atsakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta apie šaltinius Pakistane, kuris tarpininkavo pirmojo derybų raundo metu, pridurdamas, kad antrasis raundas „turėtų įvykti Islamabade per artimiausias 36–72 valandas“.
Antradienį D. Trumpas pratęsė besibaigiančias dviejų savaičių paliaubas šiuo metu vykstančiame kare. Pakistano internetinis naujienų portalas „News Post“ pranešė, kad tolesnėms deryboms yra skirtas trijų dienų laikotarpis, tačiau tokios informacijos šaltinio nenurodė ir daugiau nieko nepaaiškino.
JAV blokada prakiuro: išsprūdo daugiau nei 30 Irano tanklaivių
Mažiausiai 34 su Iranu susiję tanklaiviai praplaukė pro JAV karo laivus, stovinčius prie Arabijos jūros ribos ir blokuojančius laivų judėjimą. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis jūrų eismą stebinčios bendrovės „Vortexa“ duomenimis. Tarp šių laivų yra keli tanklaiviai, išgabenę pačios Irano naftos, kurios vertė siekia beveik 1 mlrd. dolerių.
Blokadą į abi puses pralaužusių tanklaivių skaičius viršija kiekį tų laivų, kuriuos JAV karinės jūrų pajėgos, sutelktos ties sąlygine Omano įlankos ir Arabijos jūros riba, privertė grįžti atgal pagrasinus panaudoti jėgą. Centrinė vadovybė antradienį pranešė, kad nuo blokados pradžios ji pareikalavo 28 laivų, bandžiusių išplaukti iš Irano uostų, grįžti į juos.
Donaldas Trumpas interviu CNBC JAV blokadą pavadino „didžiule sėkme“. Jis pažadėjo jos neatšaukti tol, kol Vašingtonas nepasieks „galutinio susitarimo“ su Teheranu.
JAV karinių jūrų pajėgų organizuota blokada
Draudimas laivams išplaukti iš Irano uostų ir į juos įplaukti buvo įvestas balandžio 13 d. O balandžio 16 d. JAV paskelbė, kad ir atviroje jūroje persekios Irano šešėlinio laivyno tanklaivius bei laivus su kroviniais, kuriuos Iranas gali panaudoti dabartinio karinio konflikto metu. Po to Omano įlankoje buvo sulaikytas vienas konteinerinis laivas, o Indijos ir Ramiojo vandenynų regione amerikiečiai abordažu užėmė sankcionuotą tanklaivį.
„Vortexa“ duomenimis, ne mažiau kaip 19 su Iranu susijusių tanklaivių paliko Persijos įlanką, praplaukė Hormūzo sąsiaurį ir Omano įlanką. Dar bent 15 laivų įplaukė į Persijos įlanką, plaukdami į Iraną iš Arabijos jūros.
Patvirtinta, kad bent šeši iš išplaukusiųjų gabeno 10,7 mln. barelių Irano naftos. Irano nafta parduodama su nuolaida, lyginant su etalonine „Brent“ rūšimi, ir taikant 10 dolerių nuolaidą, šis kiekis iraniečiams turėtų atnešti apie 910 mln. dolerių (apie 855 mln. eurų) pajamų, pažymi FT.
Savo ruožtu Iranas trečiadienį pareiškė, kad Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGK) karinės jūrų pajėgos sulaikė du prekybinius laivus – „MSC Francesca“ ir „Epaminondas“ – bei nulydėjo juos į savo teritorinius vandenis. Iranas taip pat blokuoja laivų judėjimą, tačiau per savo kontroliuojamą Hormūzo sąsiaurį. Trečiadienio rytą Didžiosios Britanijos jūrų reikalų valdžia pranešė, kad sąsiauryje buvo užpulti du laivai, tačiau pareiškime apie jų sulaikymą neužsimenama.
Dėl karo Irane Vokietija perpus sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę
Vokietijos vyriausybė trečiadienį perpus sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę, nes Artimųjų Rytų karas sukėlė energetinį šoką, kuris neigiamai veikia didžiausią Europos ekonomiką.
Ekonomikos ministerija pranešė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. Sausį buvo tikėtasi 1 proc. prieaugio. Taip pat buvo sumažinta ir ateinančių metų prognozė – nuo 1,3 proc. iki 0,9 proc.
Žiniasklaida: JAV sustabdė 500 mln. dolerių grynųjų siuntą į Iraką dėl proiranietiškų grupuočių išpuolių
Jungtinės Valstijos sulaikė lėktuvą, gabenusį beveik 500 mln. JAV dolerių banknotų į Iraką, taip neleisdamos pristatyti pinigų ir spausdamos Bagdadą kovoti su Irano remiamomis kovotojų grupuotėmis, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.
„The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtonas sustabdė grynųjų pinigų siuntas į Iraką ir įšaldė finansavimą saugumo programoms po to, kai su Iranu solidarumą demonstruojančios grupuotės surengė atakas prieš JAV interesus šioje šalyje.
Irakas jau seniai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp konkuruojančių savo partnerių – kaimyninio Irano ir JAV – interesų.
Tačiau Irako lyderiams sunku išlaikyti tą trapią pusiausvyrą, kai karas apėmęs Artimuosius Rytus.
Vienas Irako saugumo pareigūnas patvirtino AFP, kad Jungtinės Valstijos sustabdė saugumo bendradarbiavimą su Iraku dėl grupuočių, kurios atakuoja JAV interesus.
JAV Valstybės departamentas šį mėnesį pranešė iškvietęs Irako ambasadorių Vašingtone, siekdamas pareikšti „griežtą pasmerkimą“ dėl proiranietiškų grupuočių išpuolių prieš JAV interesus, „įskaitant balandžio 8 d. pasikėsinimą į JAV diplomatus Bagdade“.
Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas, JAV ambasada Bagdade ir logistikos bei diplomatinis centras miesto oro uoste ne kartą tapo raketų ir dronų taikiniu, tačiau dauguma jų buvo perimta.
Raketų ir dronų atakos taip pat buvo nukreiptos prieš JAV konsulatą Erbilio mieste Irako šiauriniame Kurdistano regione, taip pat prieš miesto oro uostą, kuriame dislokuotos JAV vadovaujamos kovos su džihadistais koalicijos pajėgos.
Kovos su terorizmu mokymai
„The Wall Street Journal“, remdamasis JAV ir Irako pareigūnais, pranešė, kad JAV iždo departamentas užblokavo beveik 500 mln. JAV dolerių vertės grynųjų pinigų siuntą, gautą iš Irako naftos pardavimo.
AFP kreipėsi į Iždo departamentą prašydamas komentarų.
JAV turi svertų Irakui, nes šalies naftos eksporto pajamų didžioji dalis laikoma Federalinių rezervų banke Niujorke pagal susitarimą, pasiektą po 2003 m. JAV vadovaujamos invazijos, nuvertusios diktatorių Saddamą Husseiną.
„The Wall Street Journal“ citavo nenurodytus JAV pareigūnus, teigiančius, kad grynųjų pinigų siuntų sustabdymas yra laikinas.
Irako centrinis bankas nekomentavo konkrečiai šių pranešimų. Tačiau antradienį jis pareiškė, kad jam netrūksta JAV dolerių ir kad jis „įvykdė visus bankų ir valiutos keitimo įmonių prašymus dėl JAV dolerių, kurie skirti piligrimams, keliautojams ir tarptautiniams pervedimams“.
Finansavimo sustabdymas saugumo programoms apima Irako kariuomenės mokymus ir kovos su „Islamo valstybės“ grupuote pastangas, pranešė „The New York Times“.
Kova su „Islamo valstybės“ džihadistais yra pagrindinė Vašingtono karinio bendradarbiavimo su Iraku dalis, po to, kai 2014 m. ši grupuotė įsiveržė į Iraką ir kaimyninę Siriją.
Irano vadas Esmailas Qaani šeštadienį atvyko į Bagdadą susitikti su politiniais lyderiais ir ginkluotų grupuočių vadais, sakė aukštas Irako pareigūnas; šiuo vizitu siekiama „spręsti regiono deeskalacijos klausimus ir jos poveikį Irakui“.
Proiranietiškos ginkluotos grupuotės balandžio 8 d. paskelbė, kad dviem savaitėms stabdys savo atakas, po to, kai buvo paskelbtos paliaubos tarp JAV ir Irano.
„Reuters“: po Irano atakų JAV kreipiasi į Ukrainą dėl antidroninių technologijų
JAV karinės pajėgos vienoje iš pagrindinių JAV oro bazių Saudo Arabijoje įdiegė Ukrainos antidronines sistemas, siekdamos apsiginti nuo tokių Irano atakų, kurios sunaikino orlaivius ir pastatus bei nusinešė bent vieno kario gyvybę, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi 5 su klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Anksčiau nepranešta apie Ukrainos valdymo ir kontrolės platformos „Sky Map“ dislokavimą Princo Sultano oro bazėje, o tai rodo, kaip Ukrainos kariuomenė smarkiai pažengė į priekį dronų ir priešdroninių technologijų srityje, kurios demonstruoja savo efektyvumą ketverių metų kare su Rusija.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pareigūnai bazėje apmoko JAV karius naudotis „Sky Map“, kurią Ukrainos kariuomenė plačiai naudoja artėjančių dronų grėsmių – įskaitant Irano sukurtus „Shahed“ dronus – aptikimui ir kontratakų su perimamaisiais dronais vykdymui.
Kadangi pigūs, masinės gamybos dronai vaidina didelį vaidmenį Rusijos kare Ukrainoje. Pentagonas savo ruožtu padidino investicijas į antidronines technologijas.
Princo Sultano bazė nuo Irano nutolusi maždaug 640 km atstumu ir nuo karo pradžios patyrė dronų bei raketų atakas. Analitikai pabrėžia, kad Ukrainos technologijų naudojimas šioje bazėje pabrėžia JAV oro ir raketinės gynybos pažeidžiamumą
Po Trumpo pratęstų paliaubų Kinija įspėja apie „kritinį tašką“ Artimuosiuose Rytuose
Kinija trečiadienį įspėjo, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose pasiekė „kritinį tašką“.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pratęsė paliaubas, siekdamas suteikti Iranui daugiau laiko deryboms.
D. Trumpas antradienį neribotam laikui atidėjo dviejų savaičių paliaubų pabaigą, nors Teheranas dar nepateikė atsakymo.
Prezidentas pabrėžė, kad JAV vykdoma Irano uostų blokada bus tęsiama.
„Dabartinė regioninė situacija yra pasiekusi kritinį tašką pereinant nuo karo prie taikos; svarbiausias prioritetas išlieka dėti visas pastangas, kad būtų išvengta karo veiksmų atnaujinimo“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas (Go Dziakunas).
Paklaustas apie paliaubas, G. Jiakunas tiesiogiai jų nekomentavo ir tik pridūrė, kad Pekinas toliau atliks „konstruktyvų“ vaidmenį.
Aljanso vadovas: NATO visada gins Turkiją
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Aljansas „padarys viską, kas būtina, kad apgintų“ savo nares, įskaitant Turkiją. Per pastarąsias savaites šalis perėmė keturias iš Irano paleistas ir į Turkijos oro erdvę įskridusias raketas.
JAV vadovaujamo gynybos Aaljanso narė Turkija, turinti sieną su Iranu, iš esmės išvengė tokio pobūdžio Teherano atsakomųjų veiksmų, kokius iki paliaubų patyrė Artimųjų Rytų šalys.
NATO pajėgos keturis kartus numušė iš Irano paleistas balistines raketas, tai paskatino Aljansą dislokuoti naują „Patriot“ raketų bateriją Inčirliko aviacijos bazėje Pietų Turkijoje.
„Iranas sėja terorą ir chaosą, ir tai aiškiai jaučiama čia, Turkijoje“, – žurnalistams sakė M. Rutte, lankydamasis didžiausioje Turkijos gynybos elektronikos įmonėje „Aselsan“.
„Pastarosiomis savaitėmis NATO keturis kartus sėkmingai perėmė balistines raketas, skridusias į Turkiją iš Irano“, – sakė jis.
„NATO yra pasirengusi tokioms grėsmėms ir visada darys viską, kas būtina, kad apgintų Turkiją ir visas kitas. Ir mes vieni negalime to padaryti“, – pridūrė jis.
M. Rutte‘s vizitas surengtas prieš liepos mėnesį Ankaroje vyksiantį NATO lyderių viršūnių susitikimą.
Turkijos pažangą gynybos srityje gyręs M. Rutte sakė: „Galime daug ko išmokti iš to, ką daro Turkija“.
„To reikia, nes gyvename pavojingesniame pasaulyje (...) o tai reiškia, kad mums reikia stiprios gynybos dėl savo saugumo“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
„Turkija išgyvena gynybos pramonės revoliuciją. Tikrai galėčiau pasakyti, jog tai pastarųjų metų revoliucija“, – pridūrė M. Rutte.
Per vizitą jis antradienį Ankaroje susitiko su Turkijos gynybos ministru Yasaru Gulerturi, planuojamas ir jo susitikimas su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Hormuzo sąsiauryje – neramumai: IRGC atakavo tris laivus, du iš jų sulaikė
Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris laivus, du iš jų sulaikė, Irano žiniasklaidos pranešimus cituoja BBC.
Su IRGC susijusi naujienų agentūra „Fars“ teigia, kad buvo atakuotas laivas „Euphoria“, kuris dabar yra užplaukęs ant seklumos prie Irano krantų.
Remdamasi IRGC laivyno pareiškimu, Irano žiniasklaida teigia, kad laivai „MSC Francesca“ ir „Epaminondas“ buvo konfiskuoti ir nukreipti link Irano krantų.
Hormuzo sąsiauryje – vėl neramumai: apšaudyti 2 krovininiai laivai
Trečiadienį Hormuzo sąsiauryje apšaudyti 2 krovininiai laivai, pranešė Didžiosios Britanijos jūrų saugumo agentūra UKMTO. Pirmąjį laivą prie Omano krantų apšaudė Irano kanonierė. Vėliau UKMTO pranešė ir apie antrą apšaudytą krovininį laivą, rašo „Sky News“.
Trečiadienį Irano kanonierė apšaudė krovininį laivą prie Omano krantų – padaryta žala, bet aukų nebuvo.
„Krovininio laivo kapitonas pranešė, kad prie laivo priartėjo viena Irano revoliucinės gvardijos korpuso kanonierė (...) ir apšaudė laivą, padaryta didelė žala tilteliui. Apie gaisrus ar poveikį aplinkai nepranešta“, – teigė UKMTO.
Agentūra pridūrė, kad incidentas įvyko už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano, bet visa įgula yra saugi.
Vėliau UKMTO pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje buvo apšaudytas antrasis laivas.
Anot agentūros, „išplaukiantis krovininis laivas“ informavo apie tai, jog buvo apšaudytas aštuonias jūrmyles į vakarus nuo Irano.
Priduriama, kad laivas „šiuo metu stovi vandenyje“, tačiau įgula yra saugi ir visi jos nariai yra surasti.
„Žinome apie didelį aktyvumą Hormuzo sąsiaurio regione ir raginame laivus pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą“, – pranešė UKMTO.
Agentūra nenurodė, ar už antrojo laivo apšaudymą atsakingas Iranas.
Nuo vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėto Irano puolimo sviediniai ne kartą pataikė į laivus Persijos įlankoje, Hormuzo sąsiauryje ir Omano įlankoje. Pastarosiomis savaitėmis Iranas grasino ir rengė atakas, sutrikdžiusias laivybą šiame strateginiame vandens kelyje.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kovą Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo infliacija
Kovą metinė infliacija Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo iki 3,3 proc., nes karas Artimuosiuose Rytuose lėmė staigų naftos ir dujų kainų kilimą, rodo naujausi trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Palyginimui, vasarį metinė infliacija šalyje siekė 3 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime.
„Infliacija kovo mėnesį išaugo daugiausia dėl padidėjusių degalų kainų, kurios augo labiausiai per pastaruosius trejus metus“, – teigė ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris (Grantas Ficneris).
Iždo kanclerė Rachel Reeves (Reičel Ryvs) pakartojo, kad leiboristų vyriausybė pasisako prieš konfliktą, kuris padidino milijonų šalies gyventojų pragyvenimo išlaidas.
„Tai ne mūsų karas, tačiau jis didina sąskaitas šeimoms ir įmonėms. Todėl mano pagrindinis prioritetas yra išlaikyti išlaidas žemas“, – pareiškime teigė R. Reeves.
Naujausias Jungtinės Karalystės infliacijos rodiklis atitinka kovo mėnesio rodiklį Jungtinėse Valstijose. Tačiau vartotojų kainų indekso augimo tempas JAV buvo žymiai spartesnis: infliacija padidėjo nuo vasarį fiksuotų 2,4 proc.
Jungtinės Karalystės infliacijos lygis taip pat yra žymiai didesnis nei euro zonoje, kur metinė infliacija kovo mėnesį išaugo iki 2,6 proc. nuo 1,9 proc. vasario mėnesį.
Prie Omano krantų Irano kanonierinis laivas apšaudė konteinerinį laivą
Prie Omano krantų Irano kanonierinis laivas trečiadienį apšaudė konteinerinį laivą, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO.
Pranešime sakoma, kad per incidentą padaryta žala, tačiau žmonės nenukentėjo.
„Konteinerinio laivo kapitonas pranešė, kad prie laivo priartėjo vienas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) kanonierė“ ir kad ji vėliau apšaudė laivą, padarydama „didelę žalą kapitono tilteliui“, sakė UKMTO.
„Apie gaisrus ar poveikį aplinkai nepranešama“, – nurodė agentūra.
Priduriama, kad incidentas įvyko už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano ir kad visi įgulos nariai yra saugūs.
JK jūrų saugumo įmonės „Vanguard Tech“ teigimu, laivas plaukioja su Liberijos vėliava ir „buvo informuotas, kad turi leidimą plaukti per Hormuzo sąsiaurį“.
Tačiau Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, kad laivas „ignoravo Irano ginkluotųjų pajėgų įspėjimus“.
Nuo karo su Izraeliu ir JAV pradžios Iranas smarkiai apribojo laivybą per strateginį Hormuzo sąsiaurį, o JAV kariuomenė vykdo Irano uostų blokadą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pratęsė ugnies nutraukimą su Iranu, kad suteiktų daugiau laiko taikos deryboms, Teherano nustatytam terminui dėl pauzės užbaigimo praėjus be incidentų.
D. Trumpas neribotam laikui atidėjo paliaubų, kurios įsigaliojo balandžio 8 dieną ir turėjo trukti dvi savaites, pabaigą. Jis teigė, kad tai padarė atsižvelgdamas į tarpininkaujančio Pakistano prašymą, ir pabrėžė būtinybę suteikti „suskilusiai“ Irano vadovybei laiko parengti pasiūlymą.
Trumpas: dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo Iranas „finansiškai žlunga“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė, kad dėl gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio uždarymo Iranas „finansiškai žlunga“.
„Iranas finansiškai žlunga! Jie nori, kad Hormuzo sąsiauris būtų nedelsiant atidarytas“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad Iranas yra „ištroškęs grynųjų“.
Anksčiau D. Trumpas teigė, kad Teheranas pareiškė palaikantis sąsiaurio uždarymą tik norėdamas „išsaugoti reputaciją“ JAV vykdomos Irano uostų blokados sąlygomis.
Nepaisant paliaubų, per Izraelio smūgį Libano Bekos regione žuvo žmogus
Nepaisant tebesitęsiančių Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ paliaubų, trečiadienį per Izraelio smūgį Libano Bekos regione žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida.
„Dėl atakos, kurią auštant Al Džaburo pakraštyje Vakarų Bekoje surengė priešo bepilotis orlaivis, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti“, – skelbė Libano valstybinė naujienų agentūra NNA.
„Hezbollah“ antradienį pareiškė, kad, reaguodama į „akivaizdžius“ Izraelio įvykdytus paliaubų pažeidimus, kurie, pasak jos, apėmė „atakas prieš civilius gyventojus ir jų namų bei kaimų sunaikinimą“, paleido raketas ir puolamuosius bepiločius orlaivius į objektą Izraelio šiaurėje.
Izraelio kariuomenė tą dieną nurodė, kad „Hezbollah“ „paleido kelias raketas“ į Pietų Libane dislokuotus kariškius ir kad kariuomenė atsakydama smogė į paleidimo įrenginį.
NNA trečiadienį pranešė apie Izraelio artilerijos apšaudymą ir nugriovimus pietiniuose miestuose, kuriuos Izraelis šiuo metu yra okupavęs.
Izrselis surengė didžiulius smūgius visame Libane ir įsiveržė į pietinę šios šalies dalį, kai „Hezbollah“, demonstruodama paramą savo rėmėjui Iranui, kovo 2 d. įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose.
Nepaisant penktadienį prasidėjusių paliaubų, Izraelio kariai vis dar aktyviai veikia Pietų Libane, o gynybos ministras Israelis Katzas sekmadienį pareiškė, kad jie panaudotų „visą jėgą“, jei jiems kiltų grėsmė.
Pagal paliaubų sąlygas Izraelis teigia pasiliekantis teisę imtis veiksmų dėl „planuojamų, neišvengiamų ar vykdomų išpuolių“.
Laivybos saugumo agentūra: prie Omano krantų Irano kanonierinis laivas apšaudė konteinerinį laivą
Prie Omano krantų Irano kanonierinis laivas trečiadienį apšaudė konteinerinį laivą, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO.
Pranešime sakoma, kad per incidentą padaryta žala, tačiau žmonės nenukentėjo.
„Konteinerinio laivo kapitonas pranešė, kad prie laivo priartėjo vienas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) kanonierė“ ir kad ji vėliau apšaudė laivą, padarydama „didelę žalą kapitono tilteliui“, sakė UKMTO.
„Apie gaisrus ar poveikį aplinkai nepranešama“, – nurodė agentūra.
Priduriama, kad incidentas įvyko už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano ir kad visi įgulos nariai yra saugūs.
Nafta ir akcijos pinga, investuotojai vertina perspektyvas po JAV paliaubų su Iranu pratęsimo
Trečiadienį naftos kainos ir akcijų kursai juda žemyn, investuotojams vertinant JAV ir Irano taikos derybų perspektyvas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinę akimirką pratęsė paliaubas, tačiau amerikiečiai ir toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį.
Artėjant dviejų savaičių paliaubų pabaigai, JAV prezidentas pareiškė, kad, atsižvelgdamas į tarpininko Pakistano prašymą ir pabrėždamas būtinybę suteikti Teherano „susiskaldžiusiai“ vadovybei laiko parengti pasiūlymą, jis atidės terminą neribotam laikui.
Anksčiau jis buvo užsiminęs, kad paliaubų nepratęs, ir įspėjo, kad, joms pasibaigus, atnaujins Islamo Respublikos bombardavimą.
„Aš... nurodžiau mūsų kariuomenei tęsti blokadą ir visais kitais atžvilgiais išlikti pasirengusiai ir pajėgiai, todėl pratęsiu paliaubas iki tol, kol bus pateiktas jų (Irano) pasiūlymas“, – socialiniame tinkle parašė D. Trumpas.
Sprendimas nevykdyti naujų atakų prieš Iraną, bet toliau neleisti jo laivams plaukti per sąsiaurį, kuris išlieka pagrindiniu nesutarimų objektu, privertė investuotojus laukti didesnio aiškumo.
Islamabade vyksiančių taikos derybų likimas išlieka neaiškus. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad viceprezidentas JD Vance'as antradienį nevyks į Pakistaną, kaip buvo planuota anksčiau, kol nebus pateiktas Irano pasiūlymas.
Teheranas pareiškė, kad nedalyvaus derybose dėl, jo teigimu, nepagrįstų JAV reikalavimų, o pusiau oficiali naujienų agentūra „Tasnim“ teigė, kad šiuo metu nėra perspektyvos, jog JAV ir Irano atstovai susitiktų.
„JAV ir Iranas gali bandyti sustiprinti savo derybinę poziciją ir žaisti žaidimą, kas pirmasis nusileis. Nepriklausomai nuo rezultato, laikinas neapibrėžtumas gali sumažinti investuotojų norą rizikuoti, tačiau kai viena iš šalių nusileis, rizikos rodikliai gali pakilti“, – sakė „Oversea-Chinese Banking Corp“ strategas Christopheris Wongas.
Antradienį apie 3 proc. pabrangusios abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos trečiadienį šiek tiek sumažėjo. „West Texas Intermediate“ nafta pigtelėjo 0,3 proc. iki 89,38 JAV dolerio už barelį, o
„Brent“ naftos kaina sumažėjo 0,2 proc. iki 98,31 JAV dolerio už barelį.
Akcijos daugiausia pinga po dar vienos neigiamos dienos Volstrite. Honkongo, Sidnėjaus, Singapūro, Seulo ir Velingtono biržų indeksai juda žemyn, Šanchajaus indeksas stabilizavosi, o Tokijuje ir Taipėjuje pagrindiniai indeksai kiek ūgtelėjo.
Kelios valandos prieš paliaubų su Iranu pratęsimą – Trumpo pareiškimas: „Tikiuosi, kad bombarduosime“
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė paliaubas su Iranu, tačiau kelias valandas prieš tai jis pareiškė, kad „tikisi, kad teks bombarduoti“, ir tvirtino, kad JAV kariuomenė „nekantrauja pradėti veiksmus“.
Kaip rašo „Sky News“, D. Trumpas tai pasakė kalbėdamas JAV naujienų kanalui CNBC. Jis taip pat pažymėjo, kad nėra linkęs pratęsti paliaubų, kurios turėjo baigtis trečiadienį.
Primename, kad antradienį D. Trumpas pratęsė ugnies nutraukimą su Iranu, kad suteiktų daugiau laiko taikos deryboms, Teherano nustatytam terminui dėl pauzės užbaigimo praėjus be incidentų.
Tuo tarpu antrasis JAV ir Irano derybų raundas Pakistane įstrigo, o Baltųjų rūmų pareigūnas patvirtino, kad viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį nevyks į Pakistaną planuotoms deryboms, kol nebus pateiktas Irano pasiūlymas.
Pareigūnas pridūrė, kad „visus tolesnius atnaujinimus dėl asmeninių susitikimų paskelbs Baltieji rūmai“.
Jei susitarimas netrukus nebus pasiektas, D. Trumpas sakė: „Na, tikiuosi, kad bombarduosime, nes manau, kad taip pasieksime geresnę derybinę poziciją. Mes esame pasirengę. Turiu omenyje, kad kariuomenė nekantrauja pradėti“, – kalbėjo D. Trumpas.
Tačiau JAV prezidentas vėliau „Truth Social“ paskelbė, kad paliaubos su Iranu tęsis „iki tol, kol bus pateiktas jų pasiūlymas ir diskusijos bus baigtos, vienaip ar kitaip“.
Donaldas Trumpas pratęsė paliaubas, suteikdamas laiko deryboms su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pratęsė ugnies nutraukimą su Iranu, kad suteiktų daugiau laiko taikos deryboms, Teherano nustatytam terminui dėl pauzės užbaigimo praėjus be incidentų.
D. Trumpas neribotam laikui atidėjo paliaubų, kurios turėjo trukti dvi savaites, pabaigą. Jis teigė, kad tai padarė atsižvelgdamas į tarpininkaujančio Pakistano prašymą, ir pabrėžė būtinybę suteikti „suskilusiai“ Irano vadovybei laiko parengti pasiūlymą.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad JAV vykdoma Irano uostų blokada, kuri yra viena pagrindinių nesutarimų priežasčių, bus tęsiama. Anksčiau D. Trumpas buvo užsiminęs, kad paliaubų nepratęs, ir perspėjo, jog joms pasibaigus bus atnaujintas bombardavimas.
„Nurodžiau (...) mūsų kariuomenei tęsti Blokadą ir visais kitais atžvilgiais išlikti pasirengusiai bei pajėgiai, todėl pratęsiu Ugnies nutraukimą iki tol, kol bus pateiktas jų (Irano) pasiūlymas“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas.
Iki paskutinės minutės D. Trumpo intervencijos nebuvo tiksliai žinoma, kada baigsis pradinės paliaubos, nors Pakistanas nurodė, kad jos turėjo baigtis antradienį 23 val. 50 min. Grinvičo (trečiadienį 2 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
Terminas praėjo be pranešimų apie naujus Irano karinius veiksmus, nors Teheranas anksčiau teigė, kad paliaubos baigsis 0 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku. Iranas kol kas viešai nesureagavo į D. Trumpo pranešimą.
Po D. Trumpo pranešimo tvyrojo nežinomybė dėl Pakistane vykstančių taikos derybų.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas patvirtino, kad viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) antradienį nevyks į Pakistaną planuotoms deryboms, kol nebus pateiktas Irano pasiūlymas.
„Apie bet kokius tolesnius atnaujinimus dėl tiesioginių susitikimų praneš Baltieji rūmai“, – sakė pareigūnas.
Islamabade gerai ginkluota policija ir kariai antradienį saugojo vyriausybės kvartalą. Jis buvo praktiškai uždarytas, nors joks Irano ir JAV susitikimas nebuvo paskirtas.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas padėkojo D. Trumpui už paliaubų pratęsimą. Šį žingsnį taip pat pasveikino Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Artėjant pradiniam paliaubų terminui, Teheranas iš anksto pagrasino pulti kaimyninių Persijos įlankos regiono šalių naftos gavybos objektus, jei jų teritorija bus pasinaudota puolimui prieš Iraną pasibaigus paliauboms.
„Pietinės kaimynės turėtų žinoti, kad jei jų geografija ir objektai bus naudojami priešų paslaugoms pulti Irano tautą, jos turėtų atsisveikinti su naftos gavyba Artimuosiuose Rytuose“, – pareiškė Revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų vadas Majidas Mousavi (Madžidas Musavis), kurį citavo naujienų agentūra „Fars“.
Po pirmojo derybų etapo Islamabade D. Trumpas paskelbė apie Irano uostų blokadą, o Teheranas vėl uždarė Hormuzo sąsiaurį.
JAV gynybos departamentas antradienį pranešė, kad jo pajėgos perėmė „sankcionuotą laivą, nepriklausantį jokiai valstybei“. Tai dalis Vašingtono pastangų kovoti su tinklais, teikiančiais paramą Iranui.
Naujienų agentūra AFP nustatė, kad laivas yra susijęs su Irano veikla.
Abi pusės kaltino viena kitą paliaubų pažeidimais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gal jie iš serijos ,,Karibų piratai''
Trumpas spaudžia: davė Iranui kelias dienas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, ketina suteikti Irano vadovybei tik kelias dienas laiko susitarti dėl vieningo pasiūlymo karui užbaigti. Jis pasirengęs pratęsti paliaubas 3–5 dienas, pranešė žinių portalas „Axios“ ir stotis „Fox News“, remdamiesi JAV šaltiniu bei Baltųjų rūmų pareigūnu. D. Trumpo antradienį paskelbtas paliaubų pratęsimas esą numatytas tik trumpam laikotarpiui.
Ir stotis CNN, remdamasi dviem su vidiniai pokalbiais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad D. Trumpas ketina duoti iraniečiams ribotą laiką, kad būtų parengtas bendras pasiūlymas dėl naujų derybų ir taip vėl išjudintas diplomatinis procesas. Ar tai perduota ir iraniečiams, nežinoma.
Prieš pat baigiantis paliauboms su Iranu, D. Trumpas davė Teheranui daugiau laiko derybiniam sprendimui ir vienašališkai pratęsė paliaubas. Ginklai tylės, kol Irano vadovybė pateiks vieningą pasiūlymą, pareiškė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“. Naujo termino jis nenurodė. Iranas kol kas to nekomentavo.