JAV pajėgos įsilaipino į laivą, įtariamą plaukus į Irano uostą
JAV jūrų pėstininkai antradienį Arabijos jūroje įsilaipino į komercinį laivą, įtariamą bandžius pažeisti Amerikos vykdomą Irano uostų blokadą, pranešė JAV kariuomenė.
JAV pajėgos paleido laivą „M/V Blue Star III“, prieš tai „surengusios kratą ir patvirtinusios, kad į laivo kelionę nebus įtrauktas įplaukimas į Irano uostą“, – platformoje „X“ paskelbtame įraše pareiškė Centrinė vadavietė, kuri yra atsakinga už Amerikos pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
„Amerikos pajėgos toliau veikia ir vykdo blokadą Artimuosiuose Rytuose. Siekiant užtikrinti laikymąsi, iki šiol nukreipti 39 laivai“, – pridūrė karinė vadavietė.
Prie įrašo buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip virš laivo kybo sraigtasparnis, o jūrų pėstininkai virvėmis leidžiasi ant jo denyje sukrautų konteinerių.
Teherano pajėgos iš esmės uždarė naftos ir dujų krovinių gabenimui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kai vasario 28 d. prasidėjo JAV ir Izraelio oro kampanija prieš Iraną.
Jungtinės Valstijos apie Irano uostų blokadą paskelbė po to, kai per taikos derybas Pakistane nepavyko pasiekti proveržio, o ją vykdyti pradėjo balandžio 13 d.
Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas anksčiau šį mėnesį žurnalistams sakė, kad blokada tęsis „tiek, kiek reikės“, o JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine‘as savo ruožtu pažymėjo, jog ji „taikoma visiems laivams, nepriklausomai nuo jų šalies, plaukiantiems į Irano uostus arba iš jų“.
Žiniasklaida: Iranas uždraudė plieno eksportą
Iranas uždraudė plieno gaminių eksportą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi muitinės institucijų pranešimais. Per karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis be kita ko, buvo bombarduojami Irano plieno pramonės objektai.
Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad nuo balandžio 26 d. įsigaliojo islamo respublikos muitinės direktyva „dėl plieno eksporto draudimo“, įskaitant plokščiuosius ruošinius, lakštinį ir juostinį plieną.
Plienas yra strategiškai svarbi medžiaga, būtina įvairioms pramonės šakoms, taip pat karinei pramonei, įskaitant raketų, dronų ir laivų gamybą.
Likus kelioms dienoms iki paliaubų įsigaliojimo balandžio 8 d. Izraelis pareiškė, kad per jo oro antskrydžius buvo sunaikinta 70 proc. Irano plieno gamybos pajėgumų, taip pat buvo smogta naftos chemijos gamykloms ir transporto infrastruktūrai.
Ši žala gali turėti ilgalaikį poveikį Irano ekonomikai, kuri jau prieš karą patyrė sunkumų dėl sankcijų, o infliacija siekė beveik 50 proc.
Ekonominiai sunkumai ir rialo nuvertėjimas buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę didelius antivyriausybinius protestus metų pradžioje.
Įtampa nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas, tik dar labiau padidėjo, teigia iraniečiai, kurie kalbėjosi su AFP žurnalistais, esančiais už šalies ribų, ir daugelis jų teigia, kad trūksta darbo ir pakilo būtiniausių prekių kainos.
Karas sukėlė ekonominį šoką visame pasaulyje, nes Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį, nutrūko naftos, dujų ir trąšų srautai, dėl to smarkiai išaugo kainos.
Izraelis: Ukraina nepateikė įrodymų dėl Rusijos grūdų siuntų
Izraeliečių diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Kyjivas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog Izraelis priima Rusijos galimai pavogtas Ukrainos grūdų siuntas.
„Ukrainos vyriausybė nepateikė prašymo dėl teisinės pagalbos (...) taip pat Ukrainos vyriausybė nepateikė įrodymų savo teiginiams“, – spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą sakė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas.
Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus.
Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.
„Dar vienas tokius grūdus gabenantis laivas atvyko į Izraelio uostą ir ruošiasi iškrauti krovinį“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Izraelio institucijos negali nežinoti, kokie laivai atvyksta į šalies uostus ir kokį krovinį jie gabena.“
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas rengia sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su ukrainietiškų grūdų pirkimu, ir teigė, kad jo biuras ragins Europos Sąjungą (ES) nubausti tuos, kurie dalyvauja „šioje nusikalstamoje schemoje“.
Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad iškvies Izraelio ambasadorių, protestuodamas dėl galimo Ukrainos grūdų pristatymo į Haifos uostą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad augantis diplomatinis ginčas tarp Izraelio ir Ukrainos yra abiejų šalių reikalas, kurį turi išspręsti jos pačios.
Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų Libane
Izraelio vyriausiasis diplomatas antradienį pareiškė, kad Izraelis nesiekia užimti teritorijos Libane.
Taip jis kalbėjo tuo metu, kai šalies kariuomenė, nepaisydama paliaubų, tęsia operacijas pietuose prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“.
„Izraelis neturi jokių teritorinių ambicijų Libane. Mūsų buvimas teritorijose prie šiaurinės sienos tarnauja vienam tikslui: apsaugoti mūsų piliečius“, – bendroje spaudos konferencijoje su Serbijos diplomatijos vadovu Marko Djuričiumi sakė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
Izraelio kariuomenė nurodė pietų Libano gyventojams evakuotis
Izraelio kariuomenė antradienį perspėjo daugiau kaip dešimties pietų Libano kaimų ir miestų gyventojus nedelsiant evakuotis ir vykti į šiaurę, sakydama, kad imsis atsakomųjų veiksmų dėl „Hezbollah“ „paliaubų pažeidimo“.
Kariuomenė „neketina jums pakenkti, o rūpindamiesi savo saugumu privalote nedelsiant evakuotis iš savo namų ir judėti iš nurodytos teritorijos Sidono rajono link“, arabų kalba platformoje „X“ paskelbė jos atstovas Avichay‘us Adraee.
„Kiekvienas, esantis šalia „Hezbollah“ elementų, jų bazių ar ginklų, rizikuoja savo gyvybe“, – pridūrė jis.
Visos pranešime išvardytos vietovės yra už vadinamosios „geltonosios linijos“ – maždaug 10 km pločio Libano teritorijos juostos palei sieną, kurios ribose veikia Izraelio kariai, – arba šalia jos.
Izraelis ir Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ apsikeitė kaltinimais dėl trapių paliaubų Libane, sutartų anksčiau šį mėnesį, pažeidimų, o abiejų pusių išpuoliai tęsėsi.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad per du incidentus antradienio rytą buvo paleistos raketos gaudyklės „į įtartiną oro taikinį, kuris buvo nustatytas teritorijoje, kur IDF (Izraelio gynybos pajėgų) daliniai veikia Pietų Libane“.
Abiem atvejais, pasak jos, taikiniai nekirto sienos į Izraelio teritoriją.
Kariuomenė taip pat antradienio rytą pranešė, kad diena anksčiau vienas karys buvo sunkiai, o kitas lengvai sužeistas „dėl sprogusio drono smūgio per operacinę veiklą Pietų Libane“
„Šis incidentas yra „Hezbollah“ teroristinės organizacijos padarytas paliaubų susitarimo pažeidimas“, – teigė ji.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra pagrindinė grėsmė, reikalaujanti Izraelio kariuomenės veiksmų, ir pridūrė, kad Izraelis toliau vykdo smūgius.
Kovo 2 d. „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, paleisdama raketas į Izraelį, kad atkeršytų už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą.
Iš Persijos įlankos išplaukė pirmas tanklaivis su SGD kroviniu nuo karo Irane pradžios
Hormuzo sąsiaurį pirmą kartą nuo kovo pradžios praplaukė suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) pakrautas tanklaivis, pranešė laivybos stebėjimo bendrovė „Kpler“.
JAV ir Izraeliui vasario 28 d. pradėjus bombarduoti Iraną, Teheranas buvo praktiškai uždaręs šį strategiškai svarbų vandens kelią, kuriuo paprastai keliaudavo apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų.
Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinei naftos bendrovei „Adnoc“ priklausantis suskystintų gamtinių dujų tanklaivis „Mubaraz“ balandžio mėnesį išplaukė iš Persijos įlankos su 132,89 tūkst. kubinių metrų SGD kroviniu, kuris kovo 2 d. buvo pakrautas Jungtinių Arabų Emyratų Daso saloje, rodo naujienų agentūros AFP išanalizuoti „Kpler“ duomenys.
Skubiai perspėja NATO: nepasiruošę Rusijos puolimui
Nors NATO ir nedalyvauja JAV ir Izraelio kare Irane, bet šiam vykstant vis labiau matomi Aljanso gynybos trūkumai, kurie apsunkintų situaciją Rusijos puolimo atveju, rašo „Politico“.
Merzas kirto Trumpui: Iranas pažemino JAV
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė esąs nusivylęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio požiūriu į Iraną.
„Taip, aš tuo nusivyliau“, – sakė jis konservatorių parlamentinės grupės susitikimo Berlyne užkulisiuose. Pasak jo, JAV ir Izraeliui nepavyko išspręsti „problemos“ per kelias dienas, kaip tikėjosi.
Iranas: JAV nebegali kitoms šalims diktuoti, ką šios turi daryti
Vašingtonui svarsto naują Teherano pasiūlymą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo, Iranas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nebegali diktuoti“, ką turi daryti kitos šalys.
„JAV nebegali diktuoti savo politikos nepriklausomoms valstybėms“, – teigė gynybos ministerijos atstovas Reza Talaei Nikas, kurį cituoja Islamo Respublikos valstybinė televizija.
„(Vašingtonas – ELTA) pripažins, jog privalės atsisakyti savo neteisėtų ir neracionalių reikalavimų“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje amerikiečių Iranui keltus reikalavimus dėl taikos susitarimo.
Trumpą įsiutinęs Irano planas: skelbiami 3 pagrindiniai punktai, kas jame
Atskleista, ką numato Irano planas, kurį Teheranas pateikė JAV, skelbia „Sky news“. Kiek anksčiau pranešta, kad JAV prezidentas nusivylė Irano siūlomu planu.
Anot minėto portalo, „Reuters“ pateikia šiek tiek detalių apie šį planą. Jo pagrindinė idėja – pirmiausia derėtis dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo, o branduolinius klausimus atidėti iki karo pabaigos.
Pasak „Reuters“, Irano pasiūlymas susideda iš šių dalių:
- Kovų pabaiga: pirmiausia JAV ir Izraelis nutrauks savo atakas ir garantuos, kad jos nebus atnaujintos;
- Blokadų pabaiga: antra, abi pusės panaikins Hormūzo sąsiaurio blokadas, kurios trukdė prekybai vienu iš pagrindinių pasaulio laivybos maršrutų;
- Tada – branduolinė programa: galiausiai vyks derybos dėl Irano branduolinės programos, Teheranas sieks, kad JAV pripažintų jo teisę sodrinti uraną.
Kiek anksčiau „The New York Times“ pranešė, kad JAV prezidentas D. Trumpas savo patarėjams pareiškė, jog yra nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu.
Vienas leidiniui komentavęs JAV pareigūnas taip pat pareiškė, kad šio pasiūlymo priėmimas gali atrodyti kaip „Trumpo pergalės atėmimas“.
Baltieji rūmai pranešė nagrinėjantys naujausią Irano pasiūlymą dėl Hormuzo sąsiaurio
Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad nagrinėja naujai pateiktą Irano pasiūlymą atblokuoti Hormuzo sąsiaurį.
JAV ir Irano taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir visiškai atidaryti šį svarbų sąsiaurį, nuo paliaubų įsigaliojimo kol kas nedavė jokių rezultatų.
Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Donaldas Trumpas pirmadienį susitiko su aukščiausiais saugumo patarėjais aptarti Irano pasiūlymo po to, kai Teheranas per Pakistaną perdavė Vašingtonui „rašytines žinutes“, kuriose išdėstė savo raudonas linijas derybose, įskaitant branduolinės programos klausimus ir Hormuzo sąsiaurį.
Pasiūlymas yra „svarstomas“, per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigė atstovė spaudai Karoline Leavitt..
Paklaustas apie Irano pasiūlymo sąlygas, valstybės sekretorius Marco Rubio televizijai „Fox News“ sakė, kad „jis geresnis, nei manėme, kad jie pateiks“, tačiau suabejojo, ar jis nuoširdus.
„Turime užtikrinti, kad bet koks sudarytas sandoris, bet koks pasiektas susitarimas būtų toks, kuris galutinai užkirstų jiems kelią bet kuriuo metu skubėti link branduolinio ginklo“, – teigė jis.
Irano vyriausiasis diplomatas pirmadienį per vizitą Rusijoje, kur prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo jam Maskvos paramą užbaigiant karą, dėl taikos derybų žlugimo apkaltino Vašingtoną.
„Dėl JAV požiūrio ankstesnis derybų raundas, nepaisant pažangos, nepasiekė savo tikslų dėl perteklinių reikalavimų“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis).
A. Araghchi lankėsi Sankt Peterburge po vizito Omane ir Pakistane, kuris yra pagrindinis tarpininkas kare Artimuosiuose Rytuose.
Islamabade vyko pirmasis nesėkmingas JAV ir Irano derybų etapas, o A. Araghchi vizitas suteikė vilčių, kad savaitgalį įvyks daugiau derybų.
Tačiau JAV prezidentas D. Trumpas atšaukė planuotą savo pasiuntinių Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) ir Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio) kelionę.
D. Trumpas televizijai „Fox News“ teigė, kad jei Iranas nori derybų, iraniečiai „gali atvykti pas mus arba paskambinti mums“, ir pridūrė, kad atšaukimas nereiškia grįžimo prie karo veiksmų.
Teheranui pirmiausia reikėtų garantijų, kad Vašingtonas ir Izraelis daugiau nepuls, jei jis norėtų pasiūlyti saugumo garantijas Persijos įlankoje, sakė Irano pasiuntinys Jungtinėse Tautose.
Tuo tarpu Sankt Peterburge po susitikimo V. Putinas ir A. Araghchi išreiškė įsipareigojimą savo šalių „strateginiams santykiams“.
A. Araghchi teigė, kad karas, prasidėjęs, kai vasario 28 dieną JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, parodė „tikrąją Irano galią“ ir stabilumą.
Trumpas nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu: štai kas žinoma
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo patarėjams pareiškė, kad yra nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu atnaujinti Hormūzo sąsiaurio veiklą ir nutraukti karą, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN.
Irano pasiūlyme JAV buvo raginamos nutraukti karinę jūrų blokadą, tačiau klausimai dėl to, ką daryti su Irano branduoline programa, buvo atidėti ateičiai. Nors nėra visiškai aišku, kodėl D. Trumpui šis pasiūlymas netiko, jis ne kartą pabrėžė, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo.
Vienas leidiniui komentavęs JAV pareigūnas taip pat pareiškė, kad šio pasiūlymo priėmimas gali atrodyti kaip „Trumpo pergalės atėmimas“.
Anot leidinio, Irano pasiūlymas sukėlė diskusijas administracijos viduje. Svarstoma, kas turi daugiau įtakos – JAV ar Iranas, ir kuri šalis yra geriau pasirengusi įveikti ekonominius sunkumus, sukeltus Hormūzo sąsiaurio uždarymu.
JAV pareigūnai teigia, kad Irano vadovybė nesuteikė savo derybininkams įgaliojimų daryti nuolaidų dėl branduolinio susitarimo, o tai esą trukdo bet kokiems bandymams pasiekti kompromisą ar taikos susitarimą.
Jei branduoliniai klausimai būtų išbraukti iš derybų, tai leistų greičiau pasiekti susitarimą, tačiau tai taip pat reikštų, kad karo metu nepasiektas vienas iš pagrindinių tikslų: spausti ir susitarti su Teheranu dėl urano sodrinimo programos.
Irano pasiuntinys JT: Iranui reikia patikimų garantijų, kad nebus naujų atakų
Iranui reikia garantijų, kad nebus dar vieno JAV ir Izraelio išpuolio, prieš jam užtikrinant saugumą naftos turtingoje Persijos įlankoje, pirmadienį pareiškė Teherano pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT).
Ambasadorius Amiras Saeidas Iravani (Amiras Saidas Iravanis) kalbėjo Bahreino inicijuotame Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dešimtys šalių pasmerkė Iraną už tai, kad jis kontroliuoja Hormuzo sąsiaurį.
„Ilgalaikis stabilumas ir saugumas Persijos įlankoje ir platesniame regione gali būti pasiektas tik ilgam ir visam laikui nutraukus agresiją prieš Iraną, papildytą patikimomis garantijomis, kad tai nepasikartos, ir visiška pagarba teisėtoms suverenioms Irano teisėms ir interesams“, – posėdyje teigė A. S. Iravani.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais, A. S. Iravani skundėsi, kad šalys kritikavo tik Iraną, o ne Jungtinių Valstijų paskelbtą jūrų blokadą.
„Jungtinės Valstijos elgiasi kaip piratai ir teroristai, prievarta ir bauginimais taikydamosi į komercinius laivus, terorizuodamos jų įgulas, neteisėtai užgrobdamos laivus ir imdamos įgulos narius įkaitais“, – sakė A. S. Iravani.
„Tačiau nė vienas iš tų, kurie išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinės laivybos, nedrįsta užsiminti apie šį teroristinį aktą ar jį pasmerkti šiandienos posėdyje“, – teigė jis.
Rubio: Hormuzo blokada – „ekonominis branduolinis ginklas“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio palygino Irano blokadą Hormuzo sąsiauryje su „ekonominiu branduoliniu ginklu“, teigdamas, kad Teheranas siekia užimti dominuojančią padėtį regione.
Pirmadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ M. Rubio teigė, kad šio svarbaus vandens kelio sutrikdymas parodė, kodėl Iranui negalima leisti įsigyti branduolinių ginklų. „Šis sąsiauris iš esmės yra tarsi ekonominis branduolinis ginklas, kurį jie bando panaudoti prieš visą pasaulį, ir tuo dar giriasi“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad jei Iranas įsigytų branduolinius ginklus, jis „įkaitu paimtų visą regioną“.
M. Rubio, kuris taip pat eina JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, atsisakė komentuoti, kokių veiksmų imtųsi D. Trumpas, jeigu Teheranas ir toliau atsisakytų derėtis dėl savo branduolinės programos.
Užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinius ginklus – toks buvo oficialiai deklaruotas tiek dabartinio konflikto, tiek birželio mėnesį JAV įvykdytų smūgių Irano branduoliniams objektams tikslas.
Praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo karo pradžios, Iranas smarkiai apribojo laivybą Hormuzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu pasaulinio naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto maršrutu, – sukeldamas pasaulinį energijos kainų kilimą. JAV taip pat įvedė jūrinę Irano blokadą, siekdamos atkirsti Teherano vyriausybę nuo pajamų iš naftos.
Šiuo metu Irano konflikte galioja paliaubos, tačiau derybos tarp JAV ir Irano dėl ilgalaikio sprendimo yra įstrigusios aklavietėje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas: Iranas – ant žlugimo ribos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Iranas yra „ant žlugimo ribos“.
Prezidentas „Truth Social“ rašė, kad režimas nori, jog JAV kuo greičiau atvertų Hormuzo sąsiaurį, „kol jie bando išsiaiškinti savo lyderystės situaciją“.