Artimieji Rytai. Padėtis kaista: Trumpas pasiuntė griežtą žinutę Iranui

Nepaisant Irano perspėjimo, Bulgarijos parlamentas leido  karinėje bazėje šalies rytuose dislokuoti iki aštuonių JAV karinių degalų pildymo lėktuvų ir 250 karių. Jie „rems JAV operacijas konflikte su Iranu“, teigiama atitinkame JAV prašyme, kurį cituoja bulgarų žiniasklaida. Degalų pildymo lėktuvai ir kariai ateinančiomis dienomis turėtų atvykti į Bezmerą Rytų Bulgarijoje ir likti bazėje iki spalio 1 d.

„JAV yra pagrindinė mūsų sąjungininkė saugumo srityje, – per posėdį parlamente pabrėžė buvęs valstybės vadovas, o dabar ministras pirmininkas Rumenas Radevas. – Jei nesilaikysime savo įsipareigojimų JAV, kaip tada galime tikėtis, kad jie vykdys savo įsipareigojimus mums?“  Už balsavo 135 parlamentarai, pirmiausiai – iš jo valdančiosios centro kairės partijos „Pažangi Bulgarija“ (PB). 13 parlamentarų buvo prieš ir du susilaikė. Iranas buvo įspėjęs Bulgariją dėl tokio žingsnio.

Penkių netoli Bezmero bazės esačių vietovių merai priešinosi planuojamam dislokavimui, nes jis susijęs su Irano karu. Bendrame pareiškime jie kalbėjo apie gyventojų susirūpinimą.

„Kategoriškai atmestina, kad iš Bulgarijos teritorijos būtų vykdomi kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo R. Radevas, kuris yra buvęs naikintuvo pilotas ir ginkluotųjų oro pajėgų vadas. Jis atkreipė dėmesį į  JAV pajėgų Europoje vadovybės pareiškimą, kad JAV imsis priemonių atremti potencialias grėsmes Bulgarijai.

Iranas paneigė, kad vykdo branduolinę veiklą įtvirtintame požeminiame objekte, kuris dar yra žinomas kaip Kirtiklio kalnas, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino atakuoti šią vietovę.

JAV pranešimai apie branduolinę veiklą šiame objekte centrinėje Irano dalyje yra „ne kas kita, kaip išgalvotas pretekstas agresijai, naikinimui ir sabotažui“, – trečiadienį tinkle „X“ parašė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baqaei ir kartu pridūrė, kad Irano branduolinė veikla buvo visapusiškai deklaruota Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA).

D. Trumpas kelis kartus pagrasino atakuoti šį objektą, o antradienį per susitikimą su Libano prezidentu Josephu Aounu Baltuosiuose rūmuose pareiškė: „Gana greitai ir labai smarkiai smogsime tai vietovei.“

Šis kompleksas yra kalne, vadinamame Kuh-e Kolang Gaz La. Jis yra įsikūręs į pietus nuo Irano urano sodrinimo gamyklos Natanze. Apie požeminio objekto paskirtį viešai žinoma nedaug.

Statybos prasidėjo po to, kai 2020 m. liepą dėl gaisro ir sprogimo buvo smarkiai apgadintos antžeminės pažangių centrifugų surinkimo patalpos Natanzo komplekse. Iranas tuo metu šį incidentą vadino sabotažo aktu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė istoriniam branduoliniam susitarimui su Saudo Arabija, praneša JAV žiniasklaida.

Šis susitarimas padėtų karalystei, kuri yra ilgametė Irano varžovė, sukurti civilinę branduolinę programą ir galėtų praskinti kelią urano sodrinimui Saudo Arabijos teritorijoje, remdamasis vyriausybės pareigūnais antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, tapęs pirmąja apie tai paskelbusia JAV žiniasklaidos priemone. Apie branduolinį susitarimą pranešė ir „The New York Times“.

Teigiama, kad šis milijardų dolerių vertės susitarimas galios 30 metų, suteiks svarbų vaidmenį JAV bendrovėms statant Saudo Arabijos branduolinę infrastruktūrą ir užkirs kelią kitiems užsienio konkurentams. Pagrindinė nuostata numato, kad JAV įmonės Saudo Arabijoje pastatys urano sodrinimo gamyklą, jei bendras JAV ir Saudo Arabijos tyrimas parodys, jog toks ėjimas yra tikslingas.

Pranešama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija mano, jog šios partnerystės leistų JAV daryti įtaką Saudo Arabijos branduolinei programai, tuo pačiu užtikrinant, kad ji negalėtų būti netinkamai panaudota kariniais tikslais.

Manoma, kad šiam susitarimui, kuris artimiausiomis dienomis turėtų būti pateiktas JAV Kongresui, jog jis jį peržiūrėtų, bus priešinamasi, pranešė abu laikraščiai, nes daugelis įstatymų leidėjų prieštarauja branduolinių technologijų plitimui politiškai nestabiliuose Artimuosiuose Rytuose.

„The New York Times“, remdamasis vyriausybės pareigūnais, pranešė, kad D. Trumpas buvo priverstas leistis į kompromisus, jog susitarimas būtų sudarytas. Jis esą sutiko su sąlygomis, kurios galėtų neleisti tarptautiniams inspektoriams gauti prieigą prie tam tikrų objektų, ypač tų, dėl kurių kiltų įtarimų, kad branduolinis kuras gali būti nukreiptas į ginklų programas, skelbė laikraštis.

Pasak pranešimų, susitarimas gali būti pasirašytas jau trečiadienį.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas jau vedė derybas dėl tokio susitarimo, kai 2025 m. balandį lankėsi regione. Tuo metu jau sklandė spėlionės apie galimą naują energetikos susitarimą tarp abiejų šalių, kuris galėtų praskinti kelią branduolinei programai šioje dykumų karalystėje.

JAV anksčiau kalbėjosi su Saudo Arabija apie galimą dvišalių santykių su Izraeliu normalizavimą. Mainais buvo aptarta parama Rijadui jo branduolinės programos klausimu ir galimas naujas saugumo susitarimas. Tačiau Saudo Arabijos ir Izraelio santykių normalizavimo procesas buvo įšaldytas, kai 2023 m. pabaigoje kilo Gazos karas.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas, kuris yra faktinis karalystės valdovas, ir toliau reiškė „didelį“ savo šalies susidomėjimą civilinės branduolinės programos vystymu. 2018 m. duodamas interviu transliuotojui CBS, jis sakė, kad Saudo Arabija siektų „kuo greičiau“ įgyti branduolinių ginklų, jei jų įgytų Iranas.

Saudo Arabija ir Iranas jau seniai varžosi dėl įtakos regione. Nors abi šalys 2023 m. atkūrė diplomatinius santykius pagal Kinijos tarpininkautą susitarimą, po kelis dešimtmečius trukusios geopolitinės konkurencijos, kurią daugiausia lėmė sunitų ir šiitų susiskaldymas, tarp jų išlieka didelis nepasitikėjimas.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai šoktelėjo, o tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina pirmą kartą per beveik šešias savaites viršijo 95 JAV dolerių ribą, nes Jungtinės Valstijos ir Iranas surengė naujus smūgius.

„Brent“ naftos kaina šoktelėjo 4,4 proc. iki 95,02 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 4,5 proc. iki 88,16 JAV dolerio.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) įspėjus, kad jis „dar nebaigė“ karo su Iranu, jau kainavusio jo šaliai 37,5 mlrd. dolerių (32,8 mlrd. eurų), Teherane trečiadienį per naujus JAV smūgius veikė oro gynyba.

JAV kariuomenė pranešė, kad per naujausias atakas buvo smogta tokiems taikiniams kaip „karinės logistikos infrastruktūra“, o Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius visoje šalyje, įskaitant Bušehrą, kur yra atominė elektrinė.

JAV kariuomenė pranešė, kad vienuoliktą naktį iš eilės sudavė smūgių Iranui siekdama sumažinti šalies galimybes kelti grėsmę komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje.

Teheranas taip pat plečia puolimą prieš JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione po to, kai Irano sąjungininkai husiai pagrasino blokuoti Saudo Arabijos uostus.

Beirutas siekia „visiško Izraelio pasitraukimo“ iš jo okupuotų Libano teritorijų, trečiadienį lankydamasis kaime, kuriame neseniai buvo dislokuota libaniečių kariuomenė, pareiškė šalies ministras pirmininkas Nawafas Salamas (Navafas Salamas).

„Toliau telksime savo politines ir diplomatines pastangas, kad užtikrintume visišką Izraelio pasitraukimą iš (Libano) pietų“, – sakė jis Vakarų Zautare, vienoje iš kelių „bandomųjų zonų“, skirtų pademonstruoti, kad Libano kariuomenė gali pašalinti ir nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ pagal Vašingtono remiamą susitarimą su Izraeliu.

Trečiadienį Azijos prekybos sesijoje pabrango nafta – „Brent“ rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei mėnesį, Iranui atakavus JAV radarų ir oro gynybos įrenginius Persijos įlankoje.

Apie 1.30 val. Grinvičo laiku „Brent“ nafta pabrango 1,2 proc. – iki 92,09 JAV dolerio už barelį, ir tai buvo aukščiausia dienos kaina nuo birželio 11 dienos.

„West Texas Intermediate“ (WTI), pagrindinės JAV naftos rūšies kaina, pakilo 1,1 proc. – iki 85,23 JAV dolerio.

Antradienį Iranas sustiprino savo atakas Artimuosiuose Rytuose, po to, kai atsinaujino jo karas su Jungtinėmis Valstijomis.

Šalis pranešė, kad atakavo ir sustabdė du „reikalavimų nesilaikančius naftos tanklaivius“, bandžiusius praplaukti Hormūzo sąsiaurį.

Teheranas vis bando blokuoti šį sąsiaurį – per kurį iki karo keliavo penktadalis viso pasaulio naftos krovinių – siekdamas daryti spaudimą po vasarį prasidėjusių JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną.

JAV planuoja trečiadienį paskelbti apie susitarimą su Saudo Arabija, pagal kurį šiai šaliai būtų suteikta galimybė vykdyti civilinę branduolinę programą, pranešė žiniasklaida; tuo tarpu atsinaujino kovos tarp Persijos įlankos naftos milžinės ir Irano remiamų husių sukilėlių Jemene.

Remdamasis dviem neįvardytais JAV pareigūnais, „The New York Times“ antradienį pranešė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja trečiadienį oficialiai pasirašyti ir paskelbti susitarimą su Saudo Arabija.

Prezidento administracija teigia, kad šis susitarimas JAV branduolinei pramonei atneš milijardus dolerių.

Susitarime, kuris galios 30 metų, yra nuostata, kad JAV įmonės Saudo Arabijoje pastatytų urano sodrinimo gamyklą, jei bendras tyrimas parodytų, kad tai yra tikslinga, pranešė „Wall Street Journal“.

Tačiau kai kurie abiejų partijų JAV įstatymų leidėjai ir Izraelio pareigūnai išreiškė prieštaravimą civiliniam branduoliniam projektui Saudo Arabijoje, bijodami, kad jis kada nors galėtų būti panaudotas branduolinių ginklų kūrimui.

Tikimasi, kad susitarimas artimiausiomis dienomis bus pateiktas Kongresui, tačiau jo patvirtinimui nereikia Kongreso pritarimo.

Atsinaujinus kovoms tarp JAV ir Irano, Teherano sąjungininkai Jemene – husių sukilėliai – šią savaitę pagrasino išplėsti karą, paskelbdami, kad blokuos Saudo Arabijos uostus.

Praėjusią savaitę Saudo Arabija ir husiai pirmą kartą per kelerius metus apsikeitė ugnimi, sukeldami grėsmę 2022 m. paliauboms, tačiau sukilėliai iš esmės laikėsi nuošalyje nuo vasario pabaigos, kai Izraelis ir JAV pradėjo karą prieš Iraną.

Niujorko meras Zohranas Mamdani antradienį pareiškė, kad teisiniai patarėjai padarė išvadą, jog miestas negalės įvykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderio, jei jis vėliau šiais metais apsilankys Niujorke. 

Socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše Z. Mamdani teigė, kad jo administracija išnagrinėjo visas teisines galimybes pagal galiojančius įstatymus, tačiau nustatė, kad miestas neturi įgaliojimų vykdyti orderio. Tikimasi, kad B. Netanyahu rugsėjį atvyks į kasmetinę Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.

„Jei Benjaminas Netanyahu atvyktų čia, akivaizdu, kad neturime nepriklausomų teisinių įgaliojimų vykdyti šį orderį“, – sakė meras ir pridūrė, kad Izraelio ministras pirmininkas nėra laukiamas Niujorke.

Per rinkimų kampaniją Z. Mamdani sakė sieksiantis suimti B. Netanyahu, jei bus išrinktas meru. Vėliau jis sušvelnino šią poziciją ir sakė, kad reikia išsiaiškinti teisines galimybes. 

TBT 2024 m. lapkritį išdavė B. Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože. B. Netanyahu ne kartą atmetė šiuos kaltinimus. 

Vaizdo įraše Z. Mamdani teigė, kad įgaliojimus vykdyti orderį turi prezidento Donaldo Trumpo administracija. Tačiauū D. Trumpas pareiškė neketinantis to daryti. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis nepripažįsta TBT ir nėra saistomos jo sprendimų.

Viljama Sudikienė (DPA)

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį Pietryčių Azijos šalių užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad jei Iranas kontroliuotų Hormuzo sąsiaurį, tai sukurtų pavojingą precedentą ir jo padariniai būtų jaučiami ne tik Artimuosiuose Rytuose.

M. Rubio kalbėjo JAV Centrinei vadavietei (CENTCOM) pranešus, kad ji „vienuoliktą naktį iš eilės“ pradėjo atakuoti karinius taikinius Irane, siekdama sumažinti šalies galimybes kelti grėsmę komercinei laivybai šiame svarbiame vandens kelyje.

„Jei Artimuosiuose Rytuose sukursime precedentą, kai (...) valstybė gali nuspręsti kontroliuoti tarptautinį vandens kelią, imti mokestį ir sprogdinti jūsų laivus, jei nesumokėsite, sukursime labai pavojingą precedentą ir jis pasikartos kitose pasaulio dalyse, įskaitant šį regioną“, – Maniloje vykusiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime pasiuntiniams sakė M. Rubio.

„Iš esmės viskas labai paprasta. Iranas reikalauja teisės – kurios neturi pagal jokį egzistuojantį teisinį mechanizmą – kontroliuoti tranzitą per Hormuzo sąsiaurį, – teigė jis. – Kyla grėsmė pagrindiniam laivybos laisvės principui.“

„Negalima leisti, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.

M. Rubio pastabos nuskambėjo tuo metu, kai regionas susiduria su virtine persidengiančių Kinijos ir ASEAN valstybių narių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje – dar viename pasaulinei prekybai itin svarbiame jūrų maršrute.

Jo atvykimas į Filipinus antradienio rytą sutapo su JAV išsakytu pasmerkimu dėl neseniai šiame ginčijamame vandens kelyje įvykusio Kinijos ir Filipinų jūreivių susidūrimo.

Trečiadienį ASEAN viršūnių susitikimo kuluaruose M. Rubio ketina susitikti su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I). ASEAN susitikime JAV valstybės sekretorius derėsis ir su kitomis Ketverto (Quad) narėmis Indija, Australija ir Japonija, taip pat kitomis valstybėmis.

M. Rubio pridūrė, kad JAV ir toliau neatmeta diplomatijos su Iranu, tačiau Teheranas nėra „nusiteikęs rimtai“.

„JAV išlieka atviros ir pasirengusios dalyvauti pozityviose bei konstruktyviose derybose ir diskusijose, su sąlyga, kad bus laikomasi prisiimtų įsipareigojimų“, – sakė jis.

„Problema, su kuria šiuo metu susiduriame, yra ta, kad jie į derybas nežiūri rimtai, – teigė M. Rubio. – Jei jie bus nusiteikę rimtai, mes taip pat būsime. Jei ne, tuomet darysime tai, kas būtina, kad apsaugotume savo ir savo sąjungininkų interesus.“

Iranas pirmą kartą per pastarojo meto karo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis paaštrėjimą aktyvavo oro gynybą virš sostinės Teherano, sprogimai buvo girdėti miesto šiaurės rytuose. 

Irano valstybinė žiniasklaida trečiadienio rytą taip pat pranešė apie oro gynybos veiklą keliuose sostinės, kurioje gyvena apie 15 mln.  žmonių, rajonuose ir smūgius visoje šalyje.

„Prieš kelias minutes naujienų šaltiniai pranešė, kad oro gynybos veikla buvo girdima Teherano vakaruose, rytuose ir šiaurės rytuose“, – „Telegram“ kanale paskelbė valstybinė televizija. 

Valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė apie smūgius šiaurės vakarų ir pietų Irane bei sprogimus Bušero mieste, kuriame yra atominė elektrinė.

Netrukus JAV kariuomenė pranešė baigusi naują smūgių prieš karinius taikinius Irane bangą – tai buvo jau 11-oji iš eilės JAV atakų naktis prieš šalį. 

JAV Centrinės vadovybės  (CENTCOM) pranešime sakoma, kad JAV taikėsi į Irano karinių operacijų centrus, jūrų pajėgas, orlaivių angarus, dronų saugyklas ir karinę logistikos infrastruktūrą, siekdama dar labiau sumažinti Irano galimybes kelti grėsmę komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje.

Nakties įvykiai Teherane gali rodyti, kad konflikto paaštrėjimas pereina į naują etapą. Ankstesnės atakos prieš sostinę buvo įvykdytos birželio pradžioje, daugiau nei prieš mėnesį, kai Izraelio oro pajėgos puolė taikinius mieste, reaguodamos į Irano raketų atakas. 

Konfliktas vėl įsiplieskė liepos pradžioje, kai Irano pajėgos apšaudė komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje. JAV atsakė šimtais oro smūgių į taikinius palei Irano pietinę pakrantę. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad balandžio pradžioje sutartos, bet jau kelis kartus pažeistos paliaubos ir birželio viduryje susiderėtas pagrindų susitarimas yra pasibaigę. Teheranas taip pat pareiškė, kad nebelaiko savęs saistomu pirminio susitarimo.