Izraelis „nėra suinteresuotas“ įsitraukti į JAV ir Irano karą, teigia ministras
Izraelio finansų ministras Bezalelis Smotrichas antradienį pareiškė, kad Izraelis „nėra suinteresuotas“ įsitraukti į dabartines kovas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
„Dabartinė situacija mums palanki, ir mes nesiekiame į ją įsitraukti“, – konferencijoje sakė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ministras, o jį citavo kelios Izraelio žiniasklaidos priemonės.
B. Smotrichas teigė, kad pagrindinis Izraelio tikslas yra susilpninti Irano vadovybę, o geriausias būdas tai padaryti – ekonominės priemonės.
Konfliktas tarp JAV ir Irano pastarosiomis dienomis vėl įsiplieskė: JAV surengė naujus oro smūgius prieš islamo respubliką, o Teheranas atsakė atakomis prieš regiono šalis, kuriose yra įsikūrusios JAV karinės bazės.
JAV ir Izraelis vasario pabaigoje kartu pradėjo karą prieš Iraną, nukaudami aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Po to Teheranas užblokavo Hormūzo sąsiaurį, dėl to visame pasaulyje smarkiai išaugo infliacija.
Balandžio pradžioje buvo susitarta dėl paliaubų, o birželį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Vašingtono ir Teherano, tačiau kovų atnaujinimas rodo, kad ilgalaikis konflikto sprendimas vis dar toli.
Libano kariuomenė pradėjo dislokaciją pietuose pagal susitarimą su Izraeliu
Libano kariuomenė antradienį pranešė pradėjusi dislokaciją vienoje iš trijų bandomųjų zonų, numatytų pagal susitarimą su Izraeliu dėl „Hezbollah“ nuginklavimo.
Šis žingsnis žengtas Libano prezidentui Josephui Aounui lankantis Vašingtone, kuris tarpininkavo sudarant šį susitarimą su Izraeliu.
Izraelis įsiveržė į Libaną per neseniai vykusį karą su Irano remiamais kovotojais „Hezbollah“ ir toliau okupuoja šalies dalis, nepaisant paliaubų.
Iki šiol Izraelio pajėgos kontroliavo tik vienos iš vadinamųjų bandomųjų zonų pakraščius, o kitų teritorijų okupacijos klausimas dar nėra išspręstas.
Libano kariuomenė jau yra dislokuota kitose dviejose bandomosiose zonose.
„Kariniai vienetai šį rytą pradėjo dislokaciją Zavtaro al Garbijos gyvenvietėje“ Nabatijos regione, nurodė kariuomenė savo pranešime.
Libano žiniasklaida parodė karines transporto priemones, kurių dalis – su Libano vėliavomis, įvažiuojančias į kaimą, esantį Izraelio vadinamosios saugumo zonos pakraštyje.
Izraelio invazija prasidėjo po to, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įtraukė Libaną į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, vykdydama raketų atakas prieš Izraelį ir siekdama paremti Iraną.
Libanas ir Izraelis praėjusį mėnesį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama laipsniško Izraelio pasitraukimo iš Libano ir „Hezbollah“ nuginklavimo, Libano kariuomenei perimant saugumo užtikrinimą pietuose.
„Hezbollah“ ne kartą atmetė šį susitarimą ir atsisako nusiginkluoti, o galutinio Izraelio pasitraukimo grafiko nėra.
JAV Valstybės departamentas pirmadienio vakarą paskelbė, kad Libano kariuomenė pradėjo užtikrinti saugumą Zavtaro al Garbijos, Frouno ir Srifos kaimuose.
Izraelio pajėgos nėra dislokuotos pastaruosiuose dviejuose kaimuose, esančiuose saugumo zonos pakraštyje, tačiau jos buvo dislokuotos Zavtaro al Garbijos pakraščiuose.
JAV pareigūnas šį momentą pavadino „galimybe Libano valstybei pradėti atkurti realią kontrolę teritorijose, kuriose istoriškai dominavo „Hezbollah“.
Tuo tarpu Izraelio kariuomenė paskelbė, kad „koreguos savo pajėgų poziciją vienoje iš bandomųjų zonų“.
Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi penkis Irano dronus
Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi penkis Irano dronus.
Tai naujausias Islamo Respublikos išpuolis prieš regiono šalis, atsinaujinus karui Artimuosiuose Rytuose.
Irano revoliucinė gvardija patvirtino ataką ir pareiškime nurodė, kad taikėsi į „kompleksą, kuriame Rukbano regione įsikūrusios JAV teroristinės pajėgos“.
Smūgiai tęsiasi 10 naktį iš eilės: auganti naftos kaina ir JAV įspėjimas savo piliečiams
Antradienį anksti ryte Iranas Hormuzo sąsiauryje užpuolė tanklaivį, priversdamas jo įgulą palikti laivą, o Jungtinės Valstijos surengė dar vieną oro smūgių etapą prieš Islamo Respubliką dėl šio svarbaus vandens kelio kontrolės.
Dešimt naktų iš eilės vykdomi JAV oro smūgiai neprivertė Teherano susilpninti sąsiaurio kontrolės, per kurį taikos metu kadaise keliaudavo apie penktadalis visos žalios naftos ir gamtinių dujų.
JAV ir Iranui vėl artėjant prie visuotinio karo, Irano vidaus reikalų ministras išvyko derybų į Pakistaną, kuris yra svarbus tarpininkas šiame konflikte. Tačiau lieka neaišku, koks naujas susitarimas galėtų būti pasiektas, kad kovos būtų nutrauktos.
Praėjusį mėnesį pasirašytas tarpinis susitarimas, turėjęs užbaigti kovas, žlugo. Laivyba Hormuzo sąsiauryje iš esmės sustojo. Kovoms intensyvėjant, abi pusės nusitaikė į civilinę infrastruktūrą, kuria naudojasi milijonai žmonių.
„Iranas ir jį remiančios grupės gali nusitaikyti į kitus JAV interesus užsienyje arba su JAV ir amerikiečiais susijusiose vietose visame pasaulyje“, – naujame įspėjime amerikiečiams teigė JAV Valstybės departamentas.
Eskalacija pastarosiomis savaitėmis padidino naftos kainas. Antradienį „Brent“ naftos kaina viršijo 88 JAV dolerius už barelį. Tuo tarpu įprasto benzino kaina JAV pakilo vidutiniškai iki 4 JAV dolerių už galoną, o tai didina spaudimą amerikiečių piniginėms prieš šį rudenį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Tuo tarpu JAV kariuomenė nustatė dviejų karių, žuvusių per išpuolius Jordanijoje, tapatybes, o trečias asmuo vis dar dingęs. Atskirai kariuomenė patvirtino dar vieną mirtį Irake šeštadienį, kai buvo vykdomas numušto Irano drono „kontroliuojamas detonavimas“.
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį socialiniuose tinkluose perspėjo: „Kiekvieną kartą, kai Iranas nužudo JAV karį, jie už tą nužudymą sumokės daug kartų daugiau!“
D. Trumpas antradienio vakarą planavo dalyvauti ceremonijoje Doverio oro pajėgų bazėje, kur bus atgabenti bent vieno kario palaikai.
JAV įspėjo savo piliečius visame pasaulyje būti atsargius
JAV Valstybės departamentas pirmadienį paskelbė perspėjimą Amerikos piliečiams visame pasaulyje „būti atsargesniems“ dėl karo su Iranu.
Įspėjime sakoma, kad „dėl padidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose saugumo aplinka išlieka sudėtinga ir gali kilti nenumatytas paaštrėjimas“.
„Amerikiečiai, esantys ne Artimuosiuose Rytuose, turėtų persvarstyti keliones į regioną ir per jį“, – sakoma jame, kartu perspėjant apie padidėjusią atakų, nukreiptų prieš JAV diplomatines įstaigas „arba vietas, susijusias su Jungtinėmis Valstijomis ir amerikiečiais visame pasaulyje“, tikimybę.
JAV smūgiai suduoti užpuolus laivus
JAV kariuomenės Centrinė vadovybė antradienį pranešė, kad nusitaikė į „Irano karinės vadovybės centrus, jūrų pajėgumus, raketų ir dronų paleidimo vietas bei oro gynybos sistemas“. Ji paskelbė daugiau vaizdo įrašų iš bombardavimų, nukreiptų prieš objektus Irane.
„Amerikiečių pajėgos išlieka pasirengusios patraukti Iraną atsakomybėn už nepagrįstą agresiją prieš civilius jūreivius, siekiančius laisvai ir atvirai kirsti sąsiaurį“, – nurodė vadovybė.
Tačiau dėl pastarojo meto smurto laivyba sąsiauryje sulėtėjo iki minimumo. Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės jūrų prekybos operacijų centras pranešė, kad antradienį anksti ryte sąsiauryje prie Omano buvo užpultas tanklaivis, todėl įgula buvo priversta palikti laivą.
Irano sukarinta Revoliucinė gvardija prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, taip pat už du kitus pirmadienį įvykdytus išpuolius prieš laivus šiame vandens kelyje.
Maršrutas aplink Omaną buvo tas, kuriuo JAV kariuomenė skatino laivus plaukti, kad išvengtų Irano kontrolės.
Teheranas taip pat smogė JAV sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose.
Kuveitas pranešė, kad jo oro gynyba perėmė atskriejančias raketas, o Jordanijos ginkluotosios pajėgos pirmadienio vakarą pranešė numušusios tris Irano raketas ir pridūrė, kad materialinės žalos ar aukų nebuvo.
Bahreino užsienio reikalų ministerija pasmerkė Irano dronų smūgius, nukreiptus prieš šalies oro eismo sistemas, teigdama, kad jie kelia pavojų civilių kelionėms.
Nuo liepos pradžios sužeista beveik 100 JAV karių
Pentagono atstovas spaudai pranešė, kad nuo liepos 7 dienos, kai JAV atnaujino smūgius, buvo sužeista beveik 100 amerikiečių karių, o 96 proc. iš jų grįžo į tarnybą.
„Didžioji dauguma patirtų sužalojimų buvo lengvi smegenų sukrėtimai“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Seanas Parnellas, reaguodamas į „The New York Times“ pranešimą, kad Pentagonas nuslėpė informaciją apie karių sužalojimus per Irano smūgius.
Jis paneigė, kad Pentagonas slėpė duomenis apie sužeidimus.
Tačiau Gynybos nuostolių analizės sistema, kariuomenės informacijos centras, pranešantis apie žūtis ir sužeidimus konfliktuose, iki pirmadienio vakaro nebuvo atnaujinta su naujausiais duomenimis apie išpuolius.
Jemeno sukilėliai grasina išpuoliais kitame Artimųjų Rytų vandens kelyje
Jemeno husių sukilėliai pirmadienį paskelbė jūrų embargą Saudo Arabijai. Irano remiami husiai pareiškė, kad blokuos laivybą tarp Raudonosios jūros ir Adeno įlankos, nusitaikydami į Bab el Mandebą – jūrų susiaurėjimą, panašų į Hormuzo sąsiaurį, reaguodami į praėjusią savaitę įvykdytą išpuolį prieš Sanos tarptautinį oro uostą, dėl kurio jie apkaltino Saudo Arabiją.
Kadangi Hormuzo sąsiauris yra užblokuotas, Saudo Arabija naudojasi išėjimu į Raudonąją jūrą, kad į rinką perduotų milijonus barelių naftos.
Husiai anksčiau įrodė savo gebėjimą sutrikdyti laivybą ten, kai kelis mėnesius atakavo laivus dėl Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože, kur buvo užpulta daugiau nei 100 laivų.
Saudo Arabijos kariuomenė pareiškė, kad išlaikys vandens kelią atvirą.
„Į visus husių grasinimus praplaukiantiems laivams bus reaguojama greitai ir griežtai, nes tokie grasinimai yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir priskiriami jūrų piratavimo veiksmams“, – sakė Saudo Arabijos kariuomenės atstovas generolas majoras Turki al Malki.
Vilties kibirkštis diplomatijai
Pakistanas pastarosiomis dienomis suintensyvino diplomatines pastangas, kad atgaivintų tarpinį susitarimą.
Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni pirmadienį atvyko į Islamabadą dviejų dienų deryboms su ministru pirmininku Shehbazu Sharifu ir kitais pareigūnais.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio žurnalistams sakė, kad JAV vis dar yra atviros deryboms su Iranu, tačiau „jos turi būti tikros“.
„Jei durys atsidarys diplomatijai – jei vaikinai, norintys padaryti ką nors naudingo Iranui, laimės ir perims tos sistemos kontrolę arba perims derybų kontrolę – tai bus labai teigiamas poslinkis, – sakė M. Rubio. – Deja, šį vakarą mes nesame tokioje situacijoje.“
Irano pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per pastaruosius JAV smūgius žuvo mažiausiai 50 žmonių, o 517 buvo sužeisti. Nuo karo pradžios vasario 28 dieną žuvo 17 JAV karių.
Valstybinė žiniasklaida: Iranas puolė JAV karinius taikinius Bahreine ir Kuveite
Irano revoliucinė gvardija antradienį pranešė puolusi JAV karinius taikinius, įskaitant oro gynybos sistemas Bahreine ir Kuveite, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Revoliucinė gvardija teigė smogusi į dvi oro gynybos sistemas ir radiolokatorių dviejuose skirtinguose JAV postuose Bahreine, taip pat į raketinės gynybos sistemas, radiolokatorius ir palydovų priėmimo sistemas Kuveite.
„Sunaikinus šiuos radiolokatorius priešas turėtų pasirengti dar ryžtingesnėms ir galingesnėms dronų ir raketų atakų bangoms“, – teigė Revoliucinė gvardija IRNA išplatintame pranešime.
Kiek anksčiau Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė, kad per naktines atakas puolė Irano karinius vadovavimo centrus, oro gynybos sistemas ir raketų paleidimo vietas.
Irano kariuomenė teigė, kad dronais kamikadzėmis taikėsi į „tris pagrindines JAV bazes Kuveite“.
Irano valstybinė televizija IRIB pranešė, kad taikiniai buvo administraciniai pastatai ir krypties nustatymo antenos Arifdžano stovykloje, sraigtasparnių stovėjimo aikštelė Al Udairio stovykloje ir karių apgyvendinimo pastatas Ahmado Al Džaberio aviacijos bazėje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Axios“: Trumpas artėja prie lemiamo posūkio kare su Iranu ir turi 2 pasirinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas artėja prie lemiamo posūkio kare su Iranu. Jis stovi prieš pasirinkimą – arba susitarti dėl paliaubų, arba eskaluoti konfliktą, rašo „Axios“.
Pasak leidinio, JAV ir Izraelio pareigūnai šiandien mato tik du įmanomus įvykių raidos variantus Irano kontekste:
Šiuo metu D. Trumpas dar nepriėmė sprendimo. Tačiau pareigūnai mano, kad per artimiausias kelias dienas paaiškės, kuris kelias bus pasirinktas. Jie tai aiškina tuo, kad šiam konfliktui praktiškai nebeliko vietos.
Tarpininkai pasiūlė 10 dienų paliaubas
Remiantis dviem šaltiniais, Kataras, Egiptas, Pakistanas ir kiti regioniniai tarpininkai pateikė JAV ir Iranui pasiūlymą dėl 10 dienų paliaubų.
JAV pareigūnai teigia, kad D. Trumpo administracija nagrinėja šį pasiūlymą ir paragino Izraelį vengti veiksmų, kurie galėtų uždaryti diplomatinį langą.
Tačiau tuo pačiu metu Vašingtonas ruošiasi derybų žlugimui. Žinoma, kad pastarosiomis dienomis JAV karinės pajėgos į regioną nusiuntė dešimtis naikintuvų ir degalų papildymo lėktuvų, telkdamos pajėgas, reikalingas dideliam konflikto eskalavimui.
Izraelio šaltiniai teigia, kad jų kariuomenė yra aukšto lygio parengtyje ir ruošiasi galimam karo išplėtimui iki koordinuotos visapusiškos kampanijos per kelias dienas.
Tačiau žiniasklaida pažymi, kad dešimt naktų iš eilės trukę JAV bombardavimai nesugebėjo sulaužyti Irano kontrolės Hormuzo sąsiauryje, vis giliau įtraukdami D. Trumpą į karą, kurį jis ne kartą paskelbė laimėjusiu.
Grįžtant prie pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo, jei jis būtų priimtas, tai sustabdytų karo veiksmus ir vėl atidarytų laivybos kelius per Hormuzo sąsiaurį, taip pat leistų Vašingtonui ir Teheranui išgelbėti savo byrantį susitarimo memorandumą.
„Mes informavome JAV ir Iraną, kad siūlome atokvėpio laikotarpį“, – sakė vienas iš regiono pareigūnų.
Tačiau, kaip pažymi „Axios“, problema ta, kad nei D. Trumpas, nei Iranas šio pasiūlymo nepriėmė, ir abi pusės, atrodo, yra pasiryžusios sustiprinti savo pozicijas tolesniais smūgiais prieš sudarant paliaubų susitarimą.