Už Artimuosius Rytus atsakingos JAV vadavietės (CENTCOM) vadas Bradas Cooperis paprieštaravo pranešimams, kad Iranas vis dar turi didžiąją dalį savo raketų arsenalo. Jis negalįs atskleisti žvalgybinės informacijos, tačiau viešai skelbiami skaičiai, jo požiūriu, yra neteisingi, sakė B. Cooperis per klausymus JAV Kongrese. Kelios žiniasklaidos priemonės, remdamosi informuotais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad Iranas dar turi apie 70–75 proc. savo mobilių paleidimo įrenginių bei 70 proc. savo raketų arsenalo.

B. Cooperis pažymėjo, kad, vertinant Irano smogiamąją galią, reikia kalbėti apie daigiau nei tik raketų skaičius.

„Kalba eina apie vadovavimo ir kontrolės struktūras, kurios buvo sunaikintos“, – teigė jis. Čia esą Teheranui smogta skaudžiai.

„Kalba eina apie visišką galimybių stoką užnugaryje gaminti raketas ir dronus“, – tęsė admirolas. Tik tada esą susidaro bendras vaizdas.

Jamesas Adamsas, JAV karinės žvalgybos DIA direktorius, per ankstesnius klausymus Kongrese jau pripažino, kad Iranas ir toliau turi didelių atsargų. Nors oro atakos smarkiai susilpnino Irano karinius pajėgumus, „Teheranas ir toliau turi tūkstančius raketų bei vienkartinių kovinių dronų, kurie kelia grėsmė mums ir mūsų sąjungininkams regione“, teigė jis.

Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį pareiškė, kad karinės jūrų pajėgos nuo praėjusios nakties leido keliems Kinijos laivams praplaukti per strateginį Hormuzo sąsiaurį.

Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokavo laivybą šiame itin svarbiame vandens kelyje.

Taikos metu šiuo maršrutu gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų, taip pat daug kitų svarbių prekių.

„Galiausiai buvo nuspręsta, kad, pasiekus susitarimą dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų, keletas Kinijos laivų, šiai šaliai paprašius, praplauks šią zoną“, – savo pareiškime nurodė Revoliucinė gvardija – ideologinis Irano kariuomenės padalinys.

„Šis praplaukimas prasidėjo praėjusią naktį“, – rašoma pareiškime.

Irano valstybinė televizija pranešė, kad buvo leista praplaukti „daugiau nei 30 laivų“, nors nėra aišku, ar jie visi yra kinų.

Irano kontrolė šiame vandens kelyje sukrėtė pasaulines rinkas ir suteikė Teheranui didelį svertą. Tuo metu Jungtinės Valstijos įvedė savo karinę blokadą Irano uostams.

Apie laivų praleidimą paskelbta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas lankosi Kinijoje, kur jis ketvirtadienį susitiko su savo kolega Xi Jinpingu, su kuriuo kalbėjosi ir apie karą Irane.

Irano požiūriu, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados kaltė pirmiausiai tenka JAV.

„Kliūtis esame nes mes, o JAV su savo blokada“, – BRICS užsienio reikalų ministrų susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose valstybinei stočiai „Press TV sakė Irano diplomatijos vadovas Abbasas Araghchi. 

„Kas dėl mūsų, tai Hormuzo sąsiauris atviras visiems prekybiniams laivams“, – kalbėjo jis. Tik norint juo praplaukti, tai esą iš anksto reikia suderinti su Irano karinėmis jūrų pajėgomis.

Ministras kartu pareiškė viltį, kad JAV atšaukus „neteisėtą blokadą“, padėtis pagerės. 

Netrukus po to, kai prasidėjo karas, Irano ginkluotosios pajėgos perėmė energijos išteklių prekybai svarbaus Horzmuzo sąsiaurio kontrolę. Dėl grasinimų, kontrolės ir atakų prieš laivus judėjimas sąsiauryje praktiškai sustojo. Dėl to pasaulyje smarkiai išaugo energijos ir degalų kainos.

Teheranas nuolat pabrėžia, kad Hormuzo sąsiauris nėra blokuojamas. Tačiau faktiškai laivybos bendrovės turi derinti veiksmus su Irano koordinavimo centrais ir tada gali naudotis tik vienu koridoriumi netoli Irano pakrantės. Už tai Irano vadovybė reikalauja didelių mokesčių. Tarptautinės teisės ekspertų požiūriu, tokie mokesčiai pažeidžia tranzitinio praplaukimo teisę. JAV balandžio viduryje savo ruožtu įvedė jūrinę blokadą Iranui, kad, be kita ko, atkirstų šalį nuo pajamų už naftą.

Irano duomenimis, šis vandens kelias yra užminuotas. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas karine operacija „Laisvės projektas“ mėgino vėl atverti sąsiaurį laivų judėjimui. Tačiau praėjus dviem dienoms, jis ją vėl sustabdė, nurodydamas į diplomatines pastangas. Ir per paliaubas, kurios Irano kare galioja nuo balandžio pradžios, kilo karinių įtampų Hormuzo sąsiauryje. Po atakų ir apsišaudymų tarp JAV ir Irano pajėgų konfliktas vėl gresia paaštrėti.

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) ketvirtadienį apkaltino Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) vaidinant aktyvų vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš jo šalį.

„JAE yra aktyvūs šios agresijos partneriai, ir dėl to nekyla jokių abejonių“, – socialinio tinklo „Telegram“ įraše teigė A. Araghchi, dalyvaujantis BRICS viršūnių susitikime Indijoje.

A. Araghchi taip pat užsiminė apie tai, ką Izraelis pavadino „slaptu“ susitikimu JAE karo metu tarp ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir JAE prezidento Mohammedo bin Zayedo Al Nahyano (Mohamedo bin Zajedo Nahjano). Abu Dabis neigia įvykus šį vizitą.

„Turiu pasakyti, kad JAE tiesiogiai dalyvavo agresijos akte prieš mano šalį. Kai ši agresija prasidėjo, jie net atsisakė ją pasmerkti“, – sakė A. Araghchi.

„Taip pat paaiškėjo, kad jie dalyvavo šiose atakose ir galbūt net veikė tiesiogiai prieš mus“, – pridūrė jis.

Irano ir JAE santykiai yra įtempti nuo vasario 28-osios, kai JAV ir Izraelio atakos išprovokavo atsakomuosius Irano smūgius žydų valstybei ir amerikiečių sąjungininkams Persijos įlankoje, įskaitant JAE.

Nuo balandžio 8 dienos galioja trapios paliaubos.

Iranas ne kartą kaltino Persijos įlankos valstybes leidžiant JAV pajėgoms vykdyti atakas iš jų teritorijų.

Persijos įlankos šalys ne kartą neigė šiuos kaltinimus, dar prieš konfliktą pareikšdamos, kad neleis naudoti savo teritorijos ar oro erdvės atakoms prieš Iraną.

Irano valstybinė televizija rodė analitikus, teigiančius, kad JAE prisidėjo prie atakų prieš Iraną.

Šį mėnesį JAE apkaltino Iraną dėl drono smūgio į energetikos objektą rytiniame Fudžeiros emyrate, tačiau Iranas atmeta šiuos kaltinimus.

Dėl „precedento neturinčių“ tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, šalys „rekordiniu tempu“ eikvoja naftos ir strategines atsargas, trečiadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Agentūra teigė, kad balandžio mėnesį pasaulinės atsargos sumažėjo dar 117 mln. barelių, o kovo mėnesį, po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, jos sumažėjo 129 mln. barelių.

„Sparčiai mažėjančios atsargos ir besitęsiantys tiekimo sutrikimai gali reikšti būsimus kainų šuolius“, – savo mėnesinėje ataskaitoje įspėjo TEA.

Teheranas faktiškai yra uždaręs strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį Persijos įlankos naftos ir dujų eksportui, dėl to naftos ir dujų kainos šoktelėjo į viršų ir privertė šalis ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.

TEA kovo mėnesį pareiškė, kad pasaulio rinkoms skirs 400 mln. barelių iš savo narių nepaprastųjų situacijų atsargų, iš kurių jau panaudota apie 164 mln. barelių.

„Nepaprastųjų situacijų atsargų išleidimo tempas balandžio mėnesį paspartėjo, o artimiausiais mėnesiais į rinką turėtų patekti dar daugiau atsargų“, – teigė agentūra.

Artėjant vasaros kelionių sezonui šiauriniame pusrutulyje, didėja baimė dėl degalų trūkumo. Aviakompanijos jau įspėja, kad per kelias savaites gali trūkti aviacinių degalų, jei tiekimo sutrikimai tęsis.

„Kadangi pasaulinės naftos atsargos jau mažėja rekordiniu tempu, prieš vasaros paklausos piką tikėtinas tolesnis kainų svyravimas“, – teigė agentūra.

Kelia didžiulį nerimą

Naftos atsargų išleidimas padėjo kiek nuraminti rinkas, tačiau kompensuoja tik dalį prarastos gavybos. O ir naftos atsargos senka.

„Tiems iš mūsų, kurie stebi naftos padėtį, nereikėjo TEA ataskaitos, kad sužinotume, jog prarandame milijardą barelių rezervų ir kad mums liko mažiau nei pusė to kiekio, kol pasieksime minimalų veiklos lygį, – teigė Oksfordo universiteto energetikos pramonės ekspertas Adis Imsirovičius. – Tai didžiulį nerimą kelianti situacija.“

Kylančios kainos taip pat daro neigiamą įtaką paklausos perspektyvoms, nes galutiniai vartotojai, kaip naftos chemijos ir sunkiosios pramonės gamintojai, mažina suvartojimą.

TEA dabar prognozuoja, kad antrąjį ketvirtį pasaulinė naftos paklausa sumažės 2,4 mln. barelių per dieną, palyginti su 3,5 mln. barelių prognoze, pateikta prieš karo pradžią.

„Aukštesnės kainos, blogėjanti ekonominė aplinka ir paklausą mažinančios priemonės dar labiau neigiamai paveiks pasaulinį naftos suvartojimą“, – teigiama pranešime.

Tuo tarpu OPEC naftos kartelis pareiškė, kad vis dar tiki, jog šiemet naftos paklausa padidės 1,2 mln. barelių per dieną.

Pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, Jungtinės Valstijos tikisi Kinijos paramos siekdamos išspręsti aklavietę, susidariusią dėl padėties Hormuzo sąsiauryje.

„Tikimės įtikinti juos imtis aktyvesnio vaidmens siekiant, kad Iranas atsisakytų savo dabartinių veiksmų ir planų Persijos įlankoje“, – televizijos kanalo „Fox News“ žurnalistams prezidentiniame lėktuve pakeliui į Kiniją sakė M. Rubio.

M. Rubio lydėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris atvyko į Pekiną ir ketvirtadienį susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Valstybės sekretorius teigė, kad Kinija turi keletą priežasčių, dėl kurių gali norėti išspręsti padėtį Hormuzo sąsiauryje, kuris šiuo metu yra beveik nepraeinamas, ir pažymėjo, kad Persijos įlankoje yra įstrigę ir kinų laivų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kinijos ekonomika yra orientuota į eksportą, teigdamas, jog ji kenčia nuo pasaulinės ekonominės įtampos, kurią sukėlė krizė sąsiauryje, nes dėl to kitos šalys perka mažiau Kinijos gaminių.

M. Rubio komentarai prieštaravo tam, ką pirmiau yra pareiškęs D. Trumpas. Paklaustas, ar Xi Jinpingas galėtų padėti Irano klausimu, JAV prezidentas atsakė nemanąs, kad JAV reikia kokios nors pagalbos Irano atžvilgiu.

Konfliktas Hormuzo sąsiauryje, kuriuo keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, jau kurį laiką daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.

Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas, dėl Irano grasinimų ir išpuolių prieš tanklaivius bei krovinius gabenančius laivus šis sąsiauris tapo praktiškai nepraeinamas, o JAV savo ruožtu įvedė Irano uostų blokadą.

Kinija yra viena iš svarbiausių Teherano partnerių ir nuo karo pradžios ragina vėl užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.