JAV ir Irano paliaubos laikosi „ant gyvybės palaikymo aparato“: Trumpas įvardijo, ko siekia
Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano paliaubos laikosi „ant gyvybės palaikymo aparato“.
ES sutarė dėl ilgai atidėliotų sankcijų Izraelio naujakuriams
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl naujų sankcijų Izraelio naujakuriams už smurtą prieš palestiniečius.
Tai tapo įmanoma, kai, Vengrijoje pasikeitus vyriausybei, baigėsi kelis mėnesius trukęs iniciatyvos blokavimas.
„Tai padaryta. Europos Sąjunga šiandien pritaiko sankcijas pagrindinėms Izraelio organizacijoms, kaltoms dėl ekstremistinės ir smurtinės Vakarų Kranto kolonizacijos rėmimo, taip pat jų lyderiams“, – socialiniuose tinkluose rašė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Šie patys rimčiausi ir netoleruotini veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pabrėžė jis.
Šį žingsnį, kuriuo reaguojama į didėjantį smurtą ir gyvenviečių plėtrą Izraelio okupuotame Vakarų Krante, stabdė buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Tačiau nacionalistų lyderio ir Izraelio sąjungininko nušalinimas, į valdžią atėjus jo varžovui Peteriui Magyarui, regis, atvėrė kelią veto atšaukimui.
ES pareigūnai teigė, kad į juodąjį sąrašą bus įtraukti septyni naujakuriai arba jų organizacijos. Blokas taip pat sutarė taikyti sankcijas palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ atstovams.
Okupuotame Vakarų Krante nuo karo Gazos Ruože pradžios 2023 metų spalį kone kasdien vyksta smurtas, kuriame dalyvauja Izraelio kariai ir naujakuriai.
Nuo karo su Iranu pradžios vasario 28-ąją okupuotame Vakarų Krante padaugėjo mirtinų Izraelio naujakurių išpuolių, teigia palestiniečių pareigūnai ir Jungtinės Tautos (JT).
Nors ES žengia į priekį dėl sankcijų Izraelio naujakuriams, tarp valstybių narių vis dar nėra sutarimo imtis tolesnių veiksmų prieš Izraelį, pavyzdžiui, apriboti prekybos ryšius.
Kelios šalys siekia uždrausti produktus iš Izraelio nausėdijų Vakarų Krante.
„Darbas dėl prekybos priemonių, taikomų produktams iš nelegalių nausėdijų, juda į priekį“, – sakė vienas ES diplomatas.
Paaiškėjo, ko Iranas pareikalavo JAV: Trumpui tai nepatiko
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad atsakydama į naujausią JAV pasiūlymą paragino nutraukti karą visame regione ir atlaisvinti užsienyje įšaldytas lėšas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pavadino Irano sąlygas užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose „visiškai nepriimtinomis“.
Iranas anksčiau tą pačią dieną atsakė į naujausią Vašingtono taikos pasiūlymą. Teheranas įspėjo, kad nesusilaikys nuo atsakomųjų veiksmų į bet kokius naujus JAV smūgius ir neleis daugiau užsienio karo laivų į Hormuzo sąsiaurį.
„Mes nereikalavome jokių nuolaidų. Vienintelis dalykas, kurio reikalavome, buvo teisėtos Irano teisės“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją pirmadienį sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis teigė, kad Irano reikalavimai apėmė „karo regione užbaigimą“, JAV jūrų blokados nutraukimą ir „Irano žmonėms priklausančių lėšų, kurios daugelį metų buvo neteisingai įšaldytos užsienio bankuose, atlaisvinimą“.
Pats D. Trumpas nepateikė jokių detalių apie Teherano atsakomąjį pasiūlymą, tačiau trumpame įraše savo platformoje „Truth Social“ leido suprasti, kad jį atmeta.
„Ką tik perskaičiau Irano vadinamųjų „atstovų“ atsakymą. Man jis nepatinka – VISIŠKAI NEPRIIMTINA!“ – sakė D. Trumpas.
E. Baqaei taip pat sakė, kad Teheranas įspėjo Europos šalis nesikišti į „krizę, kuri joms tikrai neatneštų jokios naudos“, turėdamas omenyje besitęsiančią įtampą Persijos įlankoje.
Jis teigė, kad „bet koks kišimasis Hormuzo sąsiauryje dar labiau apkomplikuotų situaciją“.
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja pastangoms sukurti tarptautinę koaliciją Hormuzo sąsiaurio saugumui užtikrinti, tačiau tik po to, kai bus sudarytas taikos susitarimas tarp JAV ir Irano.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) penktadienį, baigęs dviejų dienų vizitą Romoje, paragino europiečius padėti užtikrinti šio svarbaus vandens kelio saugumą.
Per spaudos konferenciją pirmadienį E. Baqaei paneigė teiginius apie numanomą naftos nuotėkį Persijos įlankoje po to, kai palydovinėse nuotraukose buvo matyti naftos dėmė, plintanti netoli Irano Charko salos krantų.
„Teiginiai apie naftos dėmes ir panašius dalykus yra visiškai išgalvoti“, – sakė jis ir pridūrė, kad Teheranas yra „labai susirūpinęs dėl žalos aplinkai“ Persijos įlankoje, dėl kurios jis kaltina JAV buvimą regione.
Irane pakartas vyras, kaltinamas perdavęs informaciją CŽA ir „Mossadui“
Iranas pirmadienį pranešė pakoręs vyrą, nuteistą už šnipinėjimą Izraelio ir Jungtinių Valstijų naudai – tai naujausia iš daugybės egzekucijų, vykdomų kare su šiais dviem islamo respublikos priešais.
„Erfanas Shakourzadehas... buvo pakartas už bendradarbiavimą su JAV žvalgybos tarnyba ir šnipų tarnyba „Mossad“, – skelbiama teismų sistemos interneto svetainėje „Mizan Online“.
Kada jis buvo suimtas ar nužudytas nenurodoma, tačiau teigiama, kad jis dirbo vienoje iš Irano „mokslo organizacijų, veikiančių palydovų srityje“.
Vakarai nuo seno kaltina Iraną, kad jo palydovų programa naudojama balistinių raketų pajėgumams stiprinti.
Kaip teigiama svetainėje „Mizan“, E. Shakourzadehas „sąmoningai ir savo noru“ perdavė slaptą informaciją CŽA ir „Mossadui“.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Iranas yra antra šalis pasaulyje pagal vykdomų mirties bausmių skaičių, šioje srityje nusileisdamas tik Kinijai.
Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ teigia, kad praėjusiais metais islamo respublikoje įvykdyta mažiausiai 1,5 tūkst. mirties bausmių, o tai yra vienas iš didžiausių egzekucijų skaičių pasaulyje.
Iranas su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis kariauja nuo vasario pabaigos, o balandžio 8 d. šiame kare buvo paskelbtos paliaubos.
Nuo konflikto pradžios Iranas ėmė dažniau vykdyti mirties bausmes, ypač bylose dėl įtariamo šnipinėjimo ar su saugumu susijusių kaltinimų.
Praėjusį pirmadienį Teheranas įvykdė mirties bausmę trims vyrams, nuteistiems už dalyvavimą antivyriausybiniuose protestuose, šalį sukrėtusiuose gruodžio ir sausio mėnesiais.
Žlugus JAV ir Irano deryboms, vėl pakilo naftos kainos
Netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atmeta Teherano atsakymą į Vašingtono taikos pasiūlymą, o Iranas vėl pagrasino pradėti išpuolius Hormuzo sąsiauryje, pirmadienį smarkiai pakilo naftos kainos.
Tarptautinis naftos etalonas – liepos mėnesio pristatymui skirta nafta „Brent“ – pabrango 2,69 proc. iki 104,01 JAV dolerio už barelį.
Jo analogo JAV – naftos „West Texas Intermediate“ – kaina pakilo 2,54 proc. ir pasiekė 97,84 JAV dolerio už barelį.
JAV senatorius: JAV amunicijos atsargos smarkiai išeikvotos
Vienas Jungtinių Valstijų senatorius sekmadienį įspėjo, kad JAV kariuomenės turimos šaudmenų ir raketų atsargos yra smarkiai išeikvotos.
„Manau, galima drąsiai teigti, kad tai, kaip giliai įlindome į šias dėtuves, šokiruoja“, – JAV televizijos kanalui „CBS News“ sakė senatorius Markas Kelly‘is.
Demokratų partijai priklausantis M. Kelly‘is pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įtraukė Jungtines Valstijas į karą su Iranu „neturėdamas strateginio tikslo, plano ar grafiko ir dėl to mes išeikvojome daug šaudmenų“.
M. Kelly‘is, kuris yra ir Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys, citavo Pentagono pranešimus, kuriuose išsamiai aprašytos konkrečių ginklų atsargos, įskaitant raketas „Tomahawk“, „ATACMS“, „SM-3“ ir sistemoms „Patriot“ skirtus šaudmenis. Jis teigė, kad šioms atsargoms atkurti prireiks „ilgų metų“, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.
M. Kelly‘is įspėjo, kad ilgai užsitęsusio konflikto atveju JAV gali nesugebėti apsiginti. Tuomet JAV atsidurtų „blogesnėje padėtyje nei būtų buvę, jeigu šis karas su Iranu nebūtų prasidėjęs“.
Pentagonas šiuo metu siekia gauti leidimą žymiai padidinti gynybos išlaidas.
D. Trumpo administracijos 2027 finansinių metų biudžeto projekte numatyta gynybai skirti beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. M. Kelly‘is pareiškė, kad tai „kelia pasipiktinimą“ ir pažymėjo, kad prieš penkerius su puse metų, kai jis pradėjo dirbti Senate, Pentagono biudžetas siekė 700 mlrd. JAV dolerių.
Pentagono duomenimis, iki balandžio pabaigos karas su Iranu Jungtinėms Valstijoms atsiėjo maždaug 25 mlrd. JAV dolerių. Šis skaičius atspindi apytikrę bendrą išlaidų sumą nuo to laiko, kai JAV vasario pabaigoje užpuolė Iraną, o didžiausią šių išlaidų dalį sudarė karinė amunicija.
Netanyahu: karas su Iranu dar nesibaigė, būtina pašalinti uraną
Kad būtų galima manyti, jog JAV ir Izraelio karas su Iranu baigėsi, būtina „išvežti“ Irano turimas sodrinto urano atsargas, sekmadienį duodamas interviu vienam JAV televizijos kanalui pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Jis dar nesibaigė, nes Irane vis dar yra branduolinės medžiagos – sodrinto urano, kurį reikia išvežti. Vis dar yra sodrinimo objektų, kuriuos reikia likviduoti“, – duodamas interviu, kuris sekmadienį pasirodė televizijos kanalo „CBS News“ laidoje „60 Minutes“, kalbėjo B. Netanyahu.
„Nueini ir išveži“, – paklaustas, kaip būtų galima pašalinti uraną, atsakė Izraelio lyderis.
B. Netanyahu teigė, kad panašios pozicijos laikosi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Apie karines priemones nekalbėsiu, bet prezidentas, prezidentas D. Trumpas man pasakė, kad nori ten eiti“, – teigė B. Netanyahu.
Tačiau šis B. Netanyahu pareiškimas prieštaravo D. Trumpo viešai išsakytai pozicijai.
79-erių respublikonas savo šalyje patiria vis didesnį spaudimą užbaigti karą su Iranu, tačiau tvirtina, kad Teherano branduolinė programa yra suvaldyta.
Sekmadienį transliuotame interviu D. Trumpas teigė, kad Iranas „kariniu požiūriu nugalėtas“ ir tvirtino, kad uranas gali būti išvežtas „kada tik panorėsime“.
„Tai padarysime vienu ar kitu metu, kada tik panorėsime. Mes viską stebėsime“, – pokalbio su nepriklausoma televizijos žurnaliste Sharyl Attkisson metu sakė jis.
„Jei kas nors priartės prie tos vietos, mes apie tai sužinosime ir jį susprogdinsime“, – pareiškė jis.
Transliuotojo CBS paklaustas, kaip būtų galima išvežti urano atsargas iš Irano, B. Netanyahu atsakė, kad jam labiau patiktų, jei pavyktų dėl to susitarti.
„Manau, fiziškai tai įmanoma. Tai nėra problema. Jei yra susitarimas, jei nueini ir išveži, kodėl gi ne? Tai geriausias būdas“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar yra karinių priemonių, kuriomis galima būtų konfiskuoti paslėptą uraną, B. Netanyahu pareiškė, kad nei tokių galimybių, nei jų įgyvendinimo grafiko nekomentuos.
Pratinsis išsiversti be JAV pagalbos
Izraelis tebėra ištikimas JAV sąjungininkas, tačiau B. Netanyahu teigė pranešęs D. Trumpui norintis, kad Izraeliui skiriami JAV mokesčių mokėtojų pinigai, kurių suma šiuo metu siekia 3,8 mlrd. dolerių per metus, būtų sumažinti iki „nulio“ – ir kuo greičiau, tuo geriau.
„Manau, kad atėjo laikas mums pratintis išsiversti be likusios karinės paramos“ iš Pentagono, pridūrė jis, pareikšdamas, kad „pradėkime dabar ir pasiekime tai per ateinantį dešimtmetį“.
B. Netanyahu teigė, kad be neišspręsto klausimo dėl urano atsargų dar yra keletas kitų karo tikslų, kurių dar nepavyko pasiekti.
„Vis dar yra Irano remiami parankiniai, taip pat balistinių raketų, kurias jie vis dar nori gaminti. Nors didelę dalį jų jau sunaikinome, visa tai vis dar egzistuoja ir dar yra ką nuveikti“, – sakė jis.
B. Netanyahu taip pat pripažino, kad žinojo, jog Pekinas teikia pagalbą Iranui.
„Kinija teikia (Iranui) tam tikrą paramą ir tam tikras raketų gamybos sudedamąsias dalis, – pažymėjo Izraelio lyderis. – Tačiau daugiau nieko pasakyti negaliu.“
Jis taip pat išreiškė optimizmą, kad nuverstas Irano režimas galėtų reikšti „Hezbollah“, taip pat „Hamas“ ir husių galą, „nes jei žlugtų Irano režimas, sugriūtų ir visa Irano sukurta teroristų tinklo struktūra“.
Tačiau B. Netanyahu nesiryžo prognozuoti tokio Irano režimo žlugimo. „Ar tai įmanoma? Taip. Ar tai garantuota? Ne“, – sakė jis.
JAV pareigūnas: tikimasi, kad Donaldas Trumpas spaus Xi Jinpingą dėl Irano
JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiomis dienomis lankydamasis Pekine ketina spausti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą dėl Irano, sekmadienį pranešė aukšto rango administracijos pareigūnas.
D. Trumpas siekia susitarimo, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak Baltųjų rūmų, nuo trečiadienio iki penktadienio vyksiančio vizito, kurio metu D. Trumpas aplankys žymiąją Pekino Dangaus šventyklą, metu taip pat bus aptariama prekyba, muitai ir dirbtinis intelektas.
„Sakyčiau, kad prezidentas darys spaudimą“ dėl Irano, žurnalistams per pokalbį telefonu sakė pareigūnas ir pridūrė, kad JAV lyderis tai darė ir ankstesniuose pokalbiuose su Kinijos vadovu.
Pareigūnas teigė, kad D. Trumpas su Xi Jinpingu ne kartą aptarė Kinijos pajamas, gaunamas iš Irano ir Rusijos per naftos pardavimus, taip pat dvejopos paskirties karinių ir civilinių prekių pardavimus.
„Tikiuosi, kad šis pokalbis tęsis“, – pridūrė pareigūnas.
Pasak pareigūno, taip pat greičiausiai bus aptartos neseniai Kinijai įvestos JAV sankcijos dėl karo Irane.
D. Trumpas į Pekiną atvyks trečiadienio vakarą vizitui, kurį iš pradžių atidėjo kovą dėl besitęsiančio karo Irane, žurnalistams sakė vyriausioji spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly (Ana Keli).
Ketvirtadienio rytą vyks sutikimo ceremonija ir dvišalis susitikimas su Xi Jinpingu, po to po pietų bus aplankyta Dangaus šventykla, o vakare surengtas valstybinis banketas, sakė A. Kelly.
Penktadienį D. Trumpas ir Xi Jinpingas gers arbatą ir dalyvaus darbo pietuose, po kurių JAV lyderis grįš į Vašingtoną.
A. Kelly teigė, kad D. Trumpo vizito metu bus sutelkta dėmesio į „santykių su Kinija perbalansavimą ir abipusiškumo bei sąžiningumo prioritetą, siekiant atkurti Amerikos ekonominę nepriklausomybę“.
„Tai bus didžiulės simbolinės reikšmės vizitas“, – sakė A. Kelly.
„Tačiau, žinoma, prezidentas D. Trumpas niekada nekeliauja vien dėl simbolikos. Amerikiečiai gali tikėtis, kad prezidentas sudarys daugiau gerų susitarimų mūsų šalies vardu“, – tvirtino ji.
JAV ir Kinija sieks pratęsti vienerių metų prekybos paliaubas, dėl kurių abu lyderiai susitarė praėjusių metų spalį, tačiau įtampa dėl D. Trumpo įvestų plataus masto muitų išlieka didelė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 13–15 dienomis lankysis Kinijoje, pirmadienį patvirtino Pekinas.
Tikimasi, kad JAV lyderis su Kinijos vadovu aptars Iraną ir prekybą.
Vašingtonas ir Pekinas nesutaria dėl pagrindinių klausimų, pradedant prekybos tarifais ir baigiant karu Artimuosiuose Rytuose bei Taivanu, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
Iš pradžių D. Trumpas turėjo atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, tačiau atidėjo savo kelionę, kad sutelktų dėmesį į Irano karą.
„Prezidento Xi Jinpingo kvietimu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas J. Trumpas gegužės 13–15 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Pasak JAV pareigūnų, tikimasi, kad D. Trumpas spaus Xi Jinpingą dėl Irano, kartu siekdamas sušvelninti prekybos įtampą.
Kinija yra pagrindinė Irano naftos pirkėja, daugiausia per nepriklausomas naftos perdirbimo gamyklas, kurios kliaujasi pigesne žaliava iš šios islamo respublikos.
„Tai bus didžiulės simbolinės svarbos vizitas“, – žurnalistams sakė JAV spaudos sekretoriaus pirmoji pavaduotoja Anna Kelly.
„Tačiau, žinoma, prezidentas D. Trumpas niekada nekeliauja vien dėl simbolikos. Amerikiečiai gali tikėtis, kad prezidentas mūsų šalies vardu sudarys daugiau gerų sandorių.“
Pirmojoje D. Trumpo kelionėje į Kiniją jo antrosios kadencijos metu netrūks pompastikos ir ceremonijų, įskaitant ekskursiją po Dangaus šventyklą Pekine ir prabangų valstybinį banketą, pranešė Baltieji rūmai.
Tai pirmasis JAV prezidento vizitas Kinijoje nuo 2017 metų.
JK ir Prancūzija surengs gynybos ministrų susitikimą dėl Hormūzo
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija antradienį surengs tarptautinį gynybos ministrų susitikimą dėl karinių planų atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį, pranešė britų vyriausybė.
„Gynybos sekretorius Johnas Healey kartu su Prancūzijos ministre Catherine Vautrin pirmininkaus daugiau nei 40 valstybių susitikimui, kuris bus pirmasis tarptautinės misijos gynybos ministrų susitikimas“, – sekmadienį sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Šis pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Iranas įspėjo Londoną ir Paryžių nesiųsti karo laivų į regioną.
Derybos stringa: Iranas atmetė JAV pasiūlymą, Trumpas įsiuto
Valstybinė Irano žiniasklaida JAV pasiūlymą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose pristatė kaip raginimą Teheranui pasiduoti.
Irano vadovybei palankus transliuotojas „Press TV“ pirmadienį ryte pažymėjo, kad, jei šis pasiūlymas būtų priimtas, reikštų, jog islamo respublika nusileido „pertekliniams“ JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimams.
Kita vertus, kaip praneša valstybinė žiniasklaida, paties Irano plane raginama nutraukti karą visais frontais ir reikalaujama, kad Jungtinės Valstijos sumokėtų karo reparacijas.
Žiniasklaida teigia, kad Teherano vadovybė JAV pasiūlymą atmetė.
Pirmiau D. Trumpas sudirbo Irano atsakymą į JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą, pavadindamas jį „visiškai nepriimtinu“.
Duodamas interviu naujienų portalui „Axios“, jis sakė, kad atmes „netinkamą“ Irano atsakymą. „Man nepatinka jų atsakymas“, – sakė D. Trumpas, atsisakydamas suteikti daugiau informacijos apie šio rašto turinį.
D. Trumpas nepasakė, ar JAV tęs derybas.
Pasak valstybinės Irano žiniasklaidos, Teheranas taip pat pareikalavo, kad jam būtų suteiktas visiškas suverenitetas Hormuzo sąsiauryje, panaikintos sankcijos ir grąžintas konfiskuotas Irano turtas.
Žiniasklaidos teigimu, apie ginčą dėl Irano branduolinės programos atsakyme užsiminta nebuvo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JT įspėja apie artėjančią katastrofą: gali grėsti badas
Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.
„Turime kelias savaites, kad užkirstume kelią tam, kas greičiausiai bus didžiulė humanitarinė krizė“, – interviu AFP sakė JT Projektų valdymo biuro (UNOPS) vykdomasis direktorius ir darbo grupės vadovas Jorge Moreira da Silva.
„Galime tapti krizės, kuri privers dar 45 mln. žmonių badauti, liudininkais“, – perspėjo jis.