Iranas po antros JAV smūgių nakties praneša apie aukas
ungtinėms Valstijoms antrą naktį iš eilės surengus smūgius prieš Iraną, šios šalies valdžia ketvirtadienį pranešė apie žuvusius ir sužeistus žmones.
Irano vyriausybės spaudos biuras nurodė, kad per naujausias JAV atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 78 buvo sužeisti, ir kartu pridūrė, jog 47 asmenys vis dar gydomi ligoninėje. Biuras kalbėjo apie išpuolius penkiose provincijose.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), kuri prižiūri karines operacijas regione, pareiškė, kad smogė į maždaug 90 Irano karinių taikinių, „įskaitant oro gynybos sistemas, pakrantės stebėjimo įrenginius, raketų ir dronų saugyklas bei karinės logistikos infrastruktūrą palei Irano pakrantę“.
Pasak kariuomenės, šia operacija buvo siekiama apriboti Irano pajėgumus trukdyti jūrų eismui Hormuzo sąsiauryje.
Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė, kad atsakė atakuodamas JAV bazes Persijos įlankos valstybėse Kuveite ir Bahreine.
Kuveito ginkluotosios pajėgos teigė, kad į šalį buvo nukreiptos trys raketos, 10 dronų ir kruizinė raketa. Visi taikiniai buvo perimti. Pranešta, kad buvo sužeistas vienas žmogus, o nukritusios nuolaužos kai kuriose vietovėse padarė žalos.
Ketvirtadienio rytą Bahreine vėl skambėjo įspėjamosios sirenos, skelbė vidaus reikalų ministerija, kuri nurodė, kad gyventojams buvo patarta išlikti ramiems ir ieškoti prieglobsčio.
Naujausi smūgiai buvo surengti po to, kai ankstesnę naktį JAV Irane atakavo daugiau kaip 80 taikinių. Anot Vašingtono, tai buvo atsakas į išpuolius prieš komercinius laivus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad balandžio pradžioje sutartos paliaubos su Iranu yra baigtos, ir užsiminė apie tolesnius karinius veiksmus.
Irano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatintame pareiškime griežtai pasmerkė JAV antskrydžius ir apkaltino Vašingtoną įvykdžius karo nusikaltimus, nes šiaurės rytuose buvo subombarduoti du geležinkelio tiltai.
Ministerija pavadino JAV vyriausybę „piktavališka ir psichopatiška“ bei pažymėjo, kad per pastarąsias 48 valandas surengtos atakos „aiškiai įrodė sutarties pažeidimą, išdavystę ir karo kurstymą“.
Atakos temdo A. Khamenei laidotuves
Atakos buvo įvykdytos tuo metu, kai Iranas po kelias dienas trukusių gedulo ceremonijų ruošiasi ketvirtadienį šiaurės rytiniame Mešhedo mieste palaidoti mirusį šalies aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad per naktines atakas buvo subombarduota Teheraną ir Mešhedą jungiančio geležinkelio atkarpa, todėl susisiekimas tarp šių miestų buvo sustabdytas, kol atliekami remonto darbai.
Kol kas neaišku, ar atkarpos uždarymas turėjo įtakos piligrimams, keliaujantiems į Mešhedą dalyvauti A. Khamenei laidotuvėse. Ketvirtadienį dėl saugumo priežasčių virš šio šventojo miesto buvo uždrausti skrydžiai.
A. Khamenei žuvo per Izraelio antskrydį prieš jo oficialią rezidenciją Teherane vasario 28-ąją – pirmąją JAV ir Izraelio pradėto karo dieną.
„Pikti ir psichopatiški“: Iranas apkaltino JAV įvykdžius sunkų karo nusikaltimą
Irano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pasmerkė JAV smūgius šalyje, kurie, jos teigimu, buvo nukreipti prieš civilinę infrastruktūrą, ir pavadino atakas „sunkiu karo nusikaltimu“. JAV Centrinė vadavietė tikina smogusi kariniams taikiniams.
„Kategoriškai smerkiame agresyvias JAV teroristinės armijos atakas prieš keletą objektų pietinėse pakrantės provincijose ir du tiltus rytinėse provincijose, esančius geležinkelio ruože į šventąjį Mašhado miestą“, – savo pareiškime teigė ministerija.
Jame JAV prezidento administraciją taip pat vadinama „pikta ir psichopatiška“.
Irano valstybinė televizija ketvirtadienį pranešė, kad po JAV smūgių buvo sustabdytas traukinių eismas tarp Teherano ir Mašhado. Tai padaryta likus vos kelioms valandoms iki to velionio aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių šiame Šiaurės Rytų Irano šventajame mieste.
Islamo Respublikos geležinkelių bendrovės dėl šio incidento apkaltino „priešų JAV ir Izraelio nusikalstamą išpuolį“ ir pranešė į vietą išsiuntusi remonto brigadas, skelbė valstybinė televizija.
Reportaže priduriama, kad įstrigusiems keleiviams organizuojamas pavežėjimas automobiliais.
Anksčiau Islamo Respublikos revoliucinė gvardija apkaltino JAV atakavus „du tiltus rytinėse provincijose, vedančius į Mašhadą, siekiant užgožti“ A. Khamenei laidotuves, pranešė valstybinė televizija.
Laidotuvės veliono A. Khamenei gimtajame Mašhade bus paskutinis kelių dienų trukmės laidotuvių ceremonijų etapas. Prieš tai daugiau nei tris dešimtmečius Iraną valdęs A. Khamenei buvo pašarvotas Teherane, o vėliau jo palaikai buvo vežami per Irano sostinę ir šventuosius Irako miestus Nadžafą bei Karbalą.
A. Khamenei žuvo vasario 28 d. per JAV ir Izraelio bombardavimus, pradėjusius karą Artimuosiuose Rytuose.
Nors Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl paliaubų ir pasirašė susitarimo memorandumą, kurio pagrindu esą bus siekiama ilgalaikio taikos susitarimo, ketvirtadienį antrą naktį iš eilės abi pusės apsikeitė ugnimi.
JAV Centrinė vadavietė pranešė smogusi maždaug 90-čiai karinių taikinių, o Irano revoliucinė gvardija tikino surengusi atsakomąsias atakas prieš JAV bazes Kuveite ir Bahreine.
Manamoje kaukia sirenos ir girdimi sprogimai, skelbia Bahreinas
Bahreino sostinėje Manamoje ketvirtadienį buvo girdimi sprogimai, o oro pavojaus sirenos mieste buvo įjungtos jau trečią kartą, praėjus vos kelioms valandoms po naktį įvykdytų Irano atakų.
„Suskambo sirena (...) Piliečiai ir gyventojai raginami išlikti ramūs ir vykti į artimiausią saugią vietą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Vidaus reikalų ministerija.
Valstybinė žiniasklaida: Irano kariuomenė dronais atakavo taikinius Kuveite, Katare ir Bahreine
Irano kariuomenė ketvirtadienį dronais atakavo taikinius Kuveite, Katare ir Bahreine, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Irano teigimu, tai buvo atsakomasis žingsnis į anksčiau tą pačią dieną suduotus JAV smūgius.
Kariuomenė pareiškė, kad „tęsiant Irano Islamo Respublikos kariuomenės atakas prieš JAV bazes regione“, ji „dideliu skaičiumi įvairių tipų kariuomenės dronų kamikadzių“ nusitaikė į priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ Kuveite, ankstyvojo perspėjimo sistemą Katare ir degalų rezervuarus Bahreine.
Trumpas: Irano vadovybė paskambino ir maldauja susitarimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje skrenda atgal į Jungtines Valstijas. Kalbėdamas su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, JAV prezidentas teigė, kad Irano vadovybė su juo susisiekė ir davė suprasti, jog nori sudaryti susitarimą.
„Jie paskambino prieš kurį laiką. Jie taip smarkiai nori sudaryti susitarimą“, – sakė jis.
Tokie D. Trumpo komentarai nuskambėjo po to, kai praėjusią naktį JAV kariuomenė smogė daugiau kaip 90 taikinių Irane.
Paklaustas apie šiuos smūgius, jis atsakė: „Tai iš tikrųjų buvo atsakas.“
Po išpuolių Hormuzo sąsiauryje JAV ir Iranas vėl apsikeitė smūgiais
Vašingtonui ir Teheranui kovojant dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio, Jungtinės Valstijos ir Iranas ketvirtadienį antrą dieną iš eilės apsikeitė smūgiais.
Šis gyvybiškai svarbus naftos gabenimo koridorius yra karštasis karo Artimuosiuose Rytuose taškas. Teheranas reikalauja sąsiaurio kontrolės, nors prieš JAV ir Izraelio atakas vasarį juo buvo galima laisvai praplaukti.
Įsakęs imtis atsakomųjų veiksmų prieš Teheraną, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau trečiadienį pareiškė besitikintis, kad šis naujausias karinis paaštrėjimas greitai baigsis, ir paliko atviras duris tolesnėms deryboms.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) teigė, kad smūgiai buvo įvykdyti siekiant susilpninti Irano pajėgų gebėjimą „kelti grėsmę laivybos laisvei“ Hormuzo sąsiauryje, kuriuo paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.
CENTCOM pranešė, kad JAV smogė maždaug 90 karinių taikinių, įskaitant raketų ir dronų saugyklas bei karinės logistikos objektus palei Irano pakrantę.
Per smūgius Irano pietvakariuose esančio Ahvazo pakraštyje žuvo trys žmonės ir dar keli buvo sužeisti, cituodama vieną pareigūną pranešė šalies oficialioji naujienų agentūra IRNA.
Pareigūnai teigė, kad Iranšahre per smūgį oro uoste žuvo ugniagesys.
Iranas netruko imtis atsakomųjų veiksmų – Revoliucinė gvardija pranešė smogusi „svarbiai infrastruktūrai ir objektams“ JAV bazėse Arifdžane bei Ali al Saleme Kuveite ir Džufaire bei Šeich Isos bazėje Bahreine.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė girdėjęs sprogimus Bahreino sostinėje Manamoje, o Kuveitas pranešė perėmęs „priešiškas raketų ir dronų atakas“.
Remiantis keliomis oficialiomis žiniasklaidos priemonėmis, amerikiečių smūgiai pataikė į geležinkelio tiltą Irano šiaurės rytuose, o agentūra IRNA pranešė apie smūgius karinei bazei pakrantės mieste Bušehre, kuriame veikia vienintelė šalyje civilinė atominė elektrinė.
Anksčiau virš Kišo salos girdėjosi karo lėktuvai, o sprogimai sukrėtė uostamiesčius Bandar Abasą, Konaraką ir Čabaharo miestą, kurio dalyje dingo elektra, pranešė agentūra IRNA.
„Tai yra atpildas už vakarykštį Irano įvykdytą laivų bombardavimą, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas. – Jei tai pasikartos, bus daug blogiau!“
Vėlų trečiadienio vakarą, kalbėdamas su žurnalistais prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas tvirtino, kad Irano pareigūnai „paskambino prieš kurį laiką“ ir kad jie „labai nori sudaryti sandorį“.
D. Trumpas nepateikė išsamesnės informacijos apie šį skambutį, įskaitant tai, kas skambino, tačiau suabejojo bet kokio susitarimo verte, pavadindamas iraniečius „kažkokiais pamišusiais“.
Sąsiaurio kontrolė
Vyriausiasis Irano derybininkas ketvirtadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris bus atvertas tik pagal „Irano nustatytą tvarką“.
„Jungtinės Valstijos vis dar nesuprato, kad bauginimas ir pažadų nesilaikymas nebeapsieina be pasekmių, – socialiniame tinkle „X“ parašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas. – Pasakysiu aiškiai: jei suduosite smūgį, sulauksite smūgio atgal.“
Teheranas po karo pradžios pabrėžia teisę kontroliuoti sąsiaurį, teigdamas, kad ims mokesčius už praplaukimą, ir grasindamas smogti laivams, kurie nukryps nuo jo patvirtinto maršruto.
Naujausi smūgiai surengti ketvirtadienį numatytų buvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenei), žuvusio per karo pradžią vasario 28-ąją, laidotuvių išvakarėse.
Irano kariuomenė pastarosiomis dienomis smogė mažiausiai trims laivams, o tai paskatino JAV antradienį surengti plataus masto smūgius prieš Irano taikinius.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas tuo tarpu paragino „visas šalis elgtis kuo santūriau“ – tą patį padarė ir Pakistanas, kuris yra pagrindinis tarpininkas JAV ir Irano derybose.
Iranas pranešė, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir Kataro ministras pirmininkas trečiadienį kalbėjosi telefonu ir „pabrėžė diplomatinių priemonių svarbą sprendžiant regiono problemas“.
Tiek JAV, tiek Iranas teigė, kad per pirmąją atakų bangą smogė dešimtims taikinių. Irano valstybinė televizija pranešė, kad per šiuos smūgius žuvo aštuoni Irano kariai.
CENTCOM nurodė, kad jos pajėgos antradienį smogė daugiau nei 80 taikinių, o gvardija teigė pataikiusi į dešimtis JAV karinių objektų Kuveite ir Bahreine.
Naujausi Irano išpuoliai nepareikalavo amerikiečių aukų ir nepadarė didelės žalos objektams, trečiadienį pranešė vienas JAV karinis pareigūnas.
Trumpas įspėja, kad smūgiai Iranui taps kur kas galingesni, jei laivai bus puldinėjami toliau
Po to, kai JAV karinės pajėgos pradėjo naują smūgių operaciją prieš Iraną, prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Islamo Respubliką, kad bet kokie tolesni išpuoliai prieš laivus sulauks griežtesnio atsako.
„Tai kerštas už vakarykštį Irano surengtą laivų bombardavimą. Jei tai pasikartos, viskas bus kur kas blogiau!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad pradėjo naują smūgių operaciją, kuria siekiama apriboti Teherano galimybes trukdyti laivybai Hormuzo sąsiauriu.
Teheranas atsakomybės už paskutinius išpuolius prieš laivus oficialiai neprisiėmė. Tačiau Iranas buvo pareiškęs, kad vienintelis saugus maršrutas per Hormuzo sąsiaurį yra tas, kurį pats nurodė.
Anksčiau trečiadienį D. Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė, kad balandžio mėnesį sutartos trapios paliaubos „baigėsi“.
Birželio viduryje Vašingtono ir Teherano atstovai suderino pagrindų susitarimo sąlygas. Šiuo susitarimu buvo siekiama numatyti 60 dienų derybų etapą ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam konflikto sprendimui.
Po paskutinių susirėmimų neaišku, ar tas terminas vis dar galioja.
Iranas brėžia raudoną liniją: kelia reikalavimus dėl Hormuzo sąsiaurio ir įspėja JAV
Vyriausiasis Irano derybininkas ketvirtadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas tik pagal „Irano nustatytas sąlygas“.
„Jungtinės Valstijos vis dar nesuprato, kad baugindamas ir laužydamas pažadus visada sulauki pasekmių, – platformoje „X“ rašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas. – Leiskite man pasakyti aiškiai: jei smogsite, jums bus atsakyta tuo pačiu.“
Nuo vasario, kai JAV ir Izraelio smogė Iranui ir Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, Teheranas primygtinai reikalauja kontroliuoti sąsiaurį, teigdamas, kad ims rinkliavas už galimybę juo plaukti ir grasindamas smogti laivams, nesilaikantiems jo nustatyto maršruto.
Pastarosiomis dienomis Irano karinės pajėgos Hormuzo sąsiauryje smogė mažiausiai trims laivams, o atsakydamos į tai JAV antradienį pačios pradėjo didelio masto smūgių operaciją prieš Irano taikinius.
Keršydamas Iranas raketomis ir dronais apšaudė JAV sąjungininkus šiame regione – Katarą ir Bahreiną.
Tuo tarpu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino „visas šalis elgtis kuo santūriau“ – to paties paprašė ir Pakistanas, kuris yra pagrindinis tarpininkas JAV ir Irano derybose.
Iranas pranešė, kad jo užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir Kataro ministras pirmininkas trečiadienį kalbėjosi telefonu ir „pabrėžė, kaip svarbu regionines problemas spręsti diplomatinėmis priemonėmis“.
Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Iranas pareiškė, kad pirmojo atakų etapo metu smogė dešimtims taikinių, o Irano valstybinė televizija pranešė, kad per šias atakas žuvo aštuoni Irano kariai.
JAV kariuomenės atstovas trečiadienį pareiškė, kad per naujausius Irano išpuolius amerikiečiai nenukentėjo ir jokia didelė žala JAV objektams padaryta nebuvo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Izraelis: esame pasirengę smogti Iranui ir trečią kartą
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad, prireikus, jo šalis yra pasirengusi atnaujinti karinę kampaniją prieš Iraną, ir pažadėjo tai daryti „su dar didesne jėga“.
Naujausios pastabos nuskambėjo po to, kai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano kilo nauji susirėmimai, kurie pakurstė nuogąstavimus dėl plataus masto karo atsinaujinimo, nors balandžio mėnesį buvo nutraukta ugnis, paliaubos, o birželį buvo sudarytas JAV ir Irano susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti karo veiksmus.
„Kariuomenė yra pasirengusi kovų atnaujinimui, kad atgautų pranašumą ore ir vėl smogtų (…) Irane, siekdama pašalinti grėsmes, prireikus – ir trečią kartą“, – karinėje ceremonijoje tvirtino I. Katzas.
„Jei turėsime grįžti, grįšime su dar didesne jėga“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas ceremonijoje, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė, kad Iraną susilpnino dvi ankstesnės prieš jį pradėtos Izraelio karinės kampanijos. Bet jis taip pat pripažino, kad konfliktas dar nesibaigė.
„Irano ašis yra silpnesnė, nei bet kada anksčiau, o Izraelis yra stipresnis, nei bet kada anksčiau“, – teigė jis.
„Įrodėme, kad ilga Izraelio oro pajėgų ranka gali pasiekti bet ką – nuo Jemeno iki Irano. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad kampanija nesibaigė“, – nurodė jis.
Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis inicijavo oro kampaniją prieš Iraną, per kurią žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis ir kiti aukšto rango pareigūnai. Tai buvo antroji Izraelio kampanija prieš Iraną – 2025 m. birželį dar vyko 12 dienų karas.