Aukščiausiojo Irano lyderio Ali Khamenei žūtis yra „istoriškai reikšminga“, tačiau „automatiškai“ nesukels Irano sistemos žlugimo, antradienį duodama interviu naujienų agentūrai AFP pasakė paskutinio šalies šacho našlė.

„Vieno žmogaus mirtis, kad ir koks svarbus jis būtų valdžios struktūroje, savaime nereiškia sistemos galo“, – praėjus trims dienoms po A. Khamenei žūties per JAV ir Izraelio smūgius islamo respublikai sakė Farah Pahlavi.

„Lemiamas veiksnys“, pasak 87-metės moters, bus „Irano žmonių gebėjimas susivienyti siekiant taikių, tvarkingų ir suverenių permainų, kad šalis taptų teisine valstybe“, kurią, kaip ji pridūrė, jos sūnus Reza Pahlavi „šiuo metu rengiasi įkurti“.

Našlė, kuri po 1979 m. revoliucijos, kai kartu su vyru buvo išvaryta iš Irano, gyvena tremtyje Paryžiuje, paragino tarptautinę bendruomenę gerbti Irano žmonių teisę pasirinkti savo kelią į ateitį.

„Aš noriu, kad tarptautinė bendruomenė aiškiai paremtų pagrindines iraniečių teises: teisę rinktis savo lyderius, laisvai reikšti savo nuomonę, gyventi oriai ir gerovėje“, – sakė ji.

„Tokia parama turi būti skirta žmonėms, o ne teikiama iš geopolitinių išskaičiavimų.“

F. Pahlavi taip pat paragino Irano valdžios institucijas „laikytis santūrumo ir vengti bet kokio kraujo praliejimo“.

Sausio mėnesį Teherane prasidėjus neramumams, valdžios institucijos ėmėsi žiaurių represijų. JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) užregistravo daugiau nei 7 tūkst. žuvusiųjų – daugiausia protestuotojų – ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra didesnis.

Reza Pahlavi paskelbė, kad, islamo respublikai žlugus, šaliai galėtų vadovauti jis pats.

Antradienį platformoje „X“ paskelbtoje žinutėje jis paragino Irano etnines mažumas siekti nacionalinės vienybės ir nepasinaudoti dabartiniu konfliktu siekiant atsiskirti nuo šalies.

JAV gyvenantis R. Pahlavi Irane paskutinį kartą lankėsi dar iki 1979 m. revoliucijos.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo padėti valstybėms narėms Italijai, Austrijai ir Slovakijai repatrijuoti savo piliečius, įstrigusius dėl karo Artimuosiuose Rytuose, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė bloko krizių valdymo vadovas.

Komisarė Hadja Lahbib teigė, kad šios trys šalys kol kas pirmosios paprašė Briuselio padėti finansuoti skrydžius iš regiono.

Pagal ES „civilinės saugos mechanizmą“ valstybės narės gali gauti didžiąją dalį išlaidų kompensacijos iš bloko vykdomosios valdžios.

Iki šiol Slovakija pagal šią schemą artimiausią dieną suorganizavo du skrydžius, Austrija paprašė vietų 90 keleivių, o Italija vertina, kaip geriausiai evakuoti piliečius, sakė Lahbib.

Ji teigė, kad artimiausiomis dienomis tikimasi, jog daugiau šalių aktyvuos šį mechanizmą.

JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, prasidėjusios šeštadienį, po kurių sekė Irano kontratakos prieš Persijos įlankos valstybes ir Izraelį, lėmė daugelio šalių oro erdvės uždarymą.

Tai lėmė mažiausiai 12 903 skrydžių atšaukimą nuo šeštadienio iki pirmadienio, arba apie 40 proc. planuotų skrydžių, teigia aviacijos duomenų analizės įmonė „Cirium“.

Kai kurios oro linijos antradienį atnaujino ribotą skrydžių skaičių, tačiau evakuaciniai skrydžiai vis dar numatyti, kad iš regiono būtų išgabenta daugiau įstrigusių keleivių.

Daugelis ES valstybių jau pradėjo išskraidinti savo piliečius, neprašydamos pagalbos iš Briuselio.

H. Lahbib apskaičiavo, kad Artimuosiuose Rytuose iš viso yra apie 500 tūkst. ES piliečių, tačiau ne visi iš jų, kaip tikimasi, norės išvykti.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną.

„Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane.

Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą. Ši institucija atsakinga už Irano aukščiausiojo lyderio – nužudyto ajatolos Ali Khamenei įpėdinio  – išrinkimą. „Amerikiečių ir sionistų nusikaltėliai“ atakavo Ekspertų asamblėjos pastatą į pietus nuo Teherano esančiame Kumo mieste, antradienį pranešė naujienų  agentūra „Tasnim“. Vietos žiniasklaida skelbė smarkiai apgadinto pastato nuotraukas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pasakojo, kad Teherano rytuose ir pietryčiuose girdėjosi sprogimai. Virš miesto kilo dūmų debesys.

Apie sprogimus pranešė ir Irano naujienų agentūros „Mehr“ bei „Tasnim“. „Tasnim“ teigimu, Izraelio ir JAV naikintuvai surengė atakas miesto centre. Enghelabo aikštės apylinkėse esą padaryta „didelės žalos“ gyvenamiesiems namams.

Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) pranešė, kad po naujausios iš Irano paleistos raketų salvės teikia pagalbą septyniems sužeistiems asmenims.

„Trijose vietose centrinėje Izraelio dalyje MDA paramedikai ir greitosios medicinos pagalbos medikai teikia medicininę pagalbą septyniems sužeistiems žmonėms, įskaitant apie 40 metų vidutinės būklės moterį, kuri patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus, ir dar šešis nesunkios būklės nukentėjusiuosius, patyrusius stiklo šukių sukeltus ir su sprogimu susijusius sužeidimus“, – sakoma MDA pareiškime.

Izraelio policija informavo, kad pareigūnai dirba keliose vietose centriniame ir Tel Avivo rajonuose, kur nukrito skeveldros.

Kaip jau skelbta, Jungtinės Valstijos ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė atakomis prieš infrastruktūrą Persijos įlankoje. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas, be kita ko, žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

JAV ambasada Saudo Arabijoje antradienį perspėjo apie gresiantį išpuolį rytiniame Dahrano mieste, kuriame sutelkta didžioji dalis karalystės energetikos objektų Persijos įlankos pakrantėje.

„Dahrane kyla tiesioginė raketų ir bepiločių orlaivių atakų grėsmė. Nevykite į JAV konsulatą“, – savo oficialioje „X“ paskyroje paskelbė ambasada.

Perspėjimas pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV atstovybę Rijade atakavo du dronai, sukėlę nedidelį gaisrą ambasados teritorijoje, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius visame regione.

Pirmadienį dėl dronų atakos buvo iš dalies sustabdytas darbas milžiniškoje Ras Tanuros naftos perdirbimo gamykloje Saudo Arabijos pakrantėje.

Saudo Arabijos valstybinei naftos milžinei „Aramco“ priklausantis kompleksas yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų visuose Artimuosiuose Rytuose ir pagrindinis karalystės energetikos sektoriaus ramstis.

Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja. Dauguma jos naftos telkinių ir infrastruktūros objektų yra išsidėstę rytinėje pakrantėje, kitoje Persijos įlankos pusėje nei Iranas.

Irako saugumo pajėgos antradienį konfiskavo devynias raketas, kurios buvo parengtos Bagdado tarptautiniam oro uostui pulti, ir jų paleidimo platformą, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės atstovas.

„Saugumo pajėgos sukliudė bandymui surengti išpuolį prieš tarptautinį Bagdado oro uostą“, – pareiškė vyriausybės saugumo žiniasklaidos skyriaus atstovas Saadas Maanas.

Jos netoli Bagdado „Abu Graibo rajone konfiskavo paleidimo platformą su devyniomis paleisti parengtomis raketomis“.

Tarptautiniame Bagdado oro uoste veikia karinė bazė, kurioje yra apsistoję amerikiečių konsultantai, o pirmiau buvo dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos.

Paslaptinga grupuotė „Saraya Awliyaa al-Dam“ (Kraujo sargai), kuri teigia esanti Irako islamo pasipriešinimo judėjimo dalis, pirmadienį prisiėmė atsakomybę už dronų atakas Bagdado oro uoste.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) naktį smogė Teherano vyriausybės komplekso pastatams, įskaitant Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano kanceliariją ir Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos būstinę, praneša „The Times of Israel“.

Pasak IDF, operacijoje dalyvavo apie 100 naikintuvų, kurie numetė daugiau nei 250 bombų.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad tarp taikinių buvo Irano prezidento kanceliarija, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos būstinė – kompleksas, kurį Irano aukščiausioji vadovybė naudoja susitikimams, – ir Irano kariuomenės karininkų mokymo įstaiga.

„Teroro režimo vadovybės kompleksas yra vienas iš saugiausių objektų Irane ir Teherano centre driekiasi per daugybę gatvių“, – teigia kariuomenė.

Kariškiai pavadino jį „svarbiausia ir pagrindine Irano teroristinio režimo būstine“, pažymėdami, kad kompleksą naudojo ir buvęs aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei.

„Teroristinio režimo vadovai ir saugumo pareigūnai dažnai rinkdavosi šiame komplekse ir iš ten, be kita ko, vertindavo padėtį, susijusią su Irano branduoline programa ir Izraelio valstybės sunaikinimo plano įgyvendinimu“, – pridūrė IDF.

Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV vykdydamos operaciją prieš Iraną pajėgos sunaikino daugybę Irano oro gynybos sistemų ir balistinių raketų bei dronų paleidimo aikštelių.

Iranas Persijos įlankos šalyse antradienį smogė naftos infrastruktūrai, o Kataro valstybinė energetikos įmonė sustabdė kai kurių medžiagų gamybą po smūgių dviem jos objektams.

Tuo tarpu dronai smogė kuro rezervuarui Omane, o Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naftos saugojimo zoną palietė numušto drono nuolaužos, Iranui, regis, plečiant savo taikinius už JAV objektų ribų.

Kataro valstybinė įmonė „QatarEnergy“ pranešė, kad sustabdys kai kurių antrinių produktų, įskaitant karbamidą, polimerus, metanolį ir aliuminį, gamybą, Iranui atakavus dvi dujų perdirbimo gamyklas.

Pirmadienį Iranas išplėtė savo taikinius kare su JAV ir Izraeliu, įtraukdamas infrastruktūrą Saudo Arabijoje, JAE ir Katare, kurie yra Vašingtono sąjungininkai.

Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari antradienį pareiškė, kad Irano raketos taikėsi į Dohos oro uostą, tačiau jas numušė kariuomenė.

Omane, pasak oficialiosios naujienų agentūros cituojamo saugumo šaltinio, antradienį keli dronai taikėsi į Dukmo uostą rytinėje pakrantėje.

„Padaryta žala buvo suvaldyta be jokių žmonių aukų“, – rašoma pranešime.

Tai buvo antrasis išpuolis prieš uostą per tris dienas, nors sultonatas veikė kaip tarpininkas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų likus vos kelioms dienoms iki karo.

Sekmadienį vienas darbuotojas buvo sužeistas, kai du dronai smogė tam pačiam uostui. Vienas dronas pataikė į darbuotojų gyvenamąsias patalpas, o kito nuolaužos nukrito netoli kuro rezervuarų, pranešė Omano naujienų agentūra.

Tai buvo pirmosios atakos prieš sultonatą nuo karo pradžios.

Omanas antradienį taip pat numušė dar du dronus, o dar vienas sudužo netoli Salalaho uosto, pranešė valstybinė žiniasklaida.

JAE numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos saugojimo ir prekybos zonoje Fudžeiros emyrate, pranešė valdžios institucijos.

„Apie sužalojimus nepranešta, gaisras buvo suvaldytas, o įprasta veikla rajone atnaujinta“, – pranešė Fudžeiros žiniasklaidos biuras.

JAE teigia, kad nuo karo pradžios į juos buvo nukreipta daugiau nei 800 dronų ir beveik 200 raketų.

„QatarEnergy“, viena didžiausių pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų, jau pirmadienį sustabdė suskystintų dujų gamybą dėl dronų smūgių dviem jos objektams.

Izraelio kariuomenė pareiškė nusiuntusi į Pietų Libaną daugiau sausumos pajėgų.

„Noriu pabrėžti, kad tai ne manevras, sausumos operacija ar kažkas panašaus. Tai taktinė priemonė, siekiant užkardyti „Hezbollah“ atakas, – sakė karinis atstovas Nadavas Shoshani. – Yra reali galimybė, kad jie plės savo operacijas prieš mus“. Kiek karių Izraelis dislokavo kaimyninėje šalyje netoli Izraelio sienos, atstovas atskleisti nenorėjo.

Izraelio pajėgos iki šiol buvo dislokuotos penkiuose postuose Pietų Libane. Dabar jos, anot duomenų, yra dar keliose vietose netoli Izraelio sienos.

„Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir aš nurodėme Izraelio gynybinėms pajėgoms (IDF) užimti daugiau strateginių pozicijų Libane, siekiant užkirsti kelią atakoms prieš Izraelio pasienio bendruomenes“, – sakė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas.

N. Shoshani pabrėžė, kad tai apžvalgos taškai, iš kurių galima matyti Izraelio gyvenvietes. „Hezbollah“ gali iš ten tiesiogiai apšaudyti gyvenamąsias teritorijas ar net į jas įsiveržti, įspėjo karinis atstovas.

„Ir todėl dislokuojame ten mūsų dalinius, jog užtikrintume, kad jie tam neturėtų galimybių“, – pabrėžė N. Shoshani.

Libano saugumo šaltinių duomenimis, Izraelio pajėgos įsiveržė 100–300 metrų gilyn į teritorijas aplink Kfar Kilą ir Kvausą. Libano armija tuo tarpu, anot pranešimų, dėl aštrėjančios padėties atitraukė personalą iš pozicijų netoli sienos.

Antradienio popietę Beiruto pietiniuose priemiesčiuose, „Hezbollah“ kontroliuojamoje teritorijoje, be išankstinio perspėjimo įvykdyta antskrydžių serija, o Izraelio kariuomenė pranešė, kad taikėsi į „kelis „Hezbollah“ teroristus“.

Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad „nauja intensyvių Izraelio antskrydžių serija“ buvo nukreipta į priemiestį ir padarė „didelių nuostolių pastatams“.

Naujienų agentūros AFP tiesioginėje transliacijoje matėsi dūmų debesys, kylantys iš tos vietovės.

Iranui toliau taikantis į civilinę ir karinę infrastruktūrą Persijos įlankoje dėl JAV ir Izraelio atakų, Omanas antradienį numušė du bepiločius orlaivius, o dar vienas sudužo netoli šalies Salalos uosto, informavo valstybinė žiniasklaida.

„Saugumo šaltinis pranešė, kad virš Dofaro gubernijos buvo numušti du bepiločiai orlaiviai, o trečias sudužo netoli Salalos uosto, apie aukas ar materialinę žalą nepranešta“, – pareiškime teigė naujienų agentūra „Oman News Agency“.

Kaip jau skelbta, JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė raketų smūgiais į JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė kurianti buferinę zoną Libane, netrukus po to, kai gynybos ministras įsakė kariams užimti daugiau pozicijų už sienos.

„Praktiškai Šiaurės vadavietė pajudėjo į priekį, perėmė dominuojančios vietovės kontrolę ir kuria buferį, kaip ir žadėjome, tarp mūsų gyventojų ir bet kokios grėsmės“, – televizijos transliacijoje sakė kariuomenės atstovas Effie Defrinas.

Kiek anksčiau Libano kariuomenės šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Izraelio pajėgos antradienį įžengė į pasienio zoną Libano teritorijoje.

„Izraelio sausumos pajėgos pajudėjo iš lygumų“, palei Libano ir Izraelio sieną, sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo tapatybės ir išreiškęs susirūpinimą dėl „Izraelio bandymo sukurti plačią saugumo juostą Pietų Libane“.

Prieš tai Izraelio gynybos ministras nurodė savo kariams „perimti papildomų strateginių pozicijų Libane kontrolę“.

Irano atakų prieš Izraelį intensyvumas susilpnėjo, tvirtina žydų valstybės kariuomenė.

„Stebime, kad jų ugnies galia slopsta“, – pareiškė kariuomenės atstovas Nadavas Shoshani.

„Mums pavyko apriboti jų galimybes paleisti raketas į mus ir į regioną“, – pažymėjo jis.

Atstovas pripažino, kad sulėtėjimas iš dalies gali būti susijęs su tuo, jog Irano vadovybė tausoja ginklų atsargas, jei karas tęstųsi ilgesnį laikotarpį.

N. Shoshani sakė, kad šeštadienį pradėti Izraelio ir JAV smūgiai buvo nukreipti į Irano ginklus.

„Sunaikinome šimtus balistinių raketų ir stebime padėtį“, – teigė N. Shoshani ir pridūrė, kad Iranas nebegali vykdyti didelio masto raketų paleidimų.

Nepaisant to, atakos tęsiasi, kalbėjo atstovas.

„Irano režimas ir „Hezbollah“ kasdien paleidžia dešimtis raketų, bepiločių orlaivių ir kitokių sviedinių“, o dauguma jų yra perimami, sakė jis.

Naktį ir ryte fiksuotos tolesnės atakos iš Irano ir iš kaimyninio Libano. Šiaurės Izraelyje nuolat skambėjo oro pavojaus sirenos, teigė N. Shoshani. Pranešimų apie aukas kol kas nebuvo.

Irano remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ paprastai taikosi į šiaurinę Izraelio dalį netoli Libano sienos.

Ši šiitų organizacija patvirtino, kad anksti ryte link Izraelio okupuotų Golano aukštumų buvo paleistos raketos, ir nurodė, jog taikinys buvo ten esanti Izraelio karinė bazė. Ataka buvo apibūdinta kaip atsakas į Izraelio kariuomenės vykdomą taikinių bombardavimą Libane.

Saudo Arabija antradienį pasmerkė naktį įvykdytą Irano ataką prieš JAV ambasadą Rijade, Teheranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankos regione dėl JAV ir Izraelio smūgių.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pareiškime išreiškė „griežčiausią pasmerkimą ir nepritarimą bjauriam išpuoliui prieš JAV ambasados pastatą Rijade“, pavadindama jį „bailiu ir nepateisinamu“.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta.

Prieš tai Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas pranešė, kad anksti antradienį dviejų dronų ataka prieš JAV ambasadą Rijade sukėlė nedidelį gaisrą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Jungtinės Valstijos greitai imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai į jų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje smogė du, kaip įtariama, Irano dronai.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros institucija antradienį pranešė, kad svarbus Irano branduolinis objektas neseniai patyrė žalą.

Pranešimas pasirodė praėjus dienai po to, kai Iranas pareiškė, jog buvo atakuota jo požeminė urano sodrinimo gamykla.

„Remdamasi naujausiais prieinamais palydoviniais vaizdais, TATENA dabar gali patvirtinti tam tikrą neseną žalą Irano požeminės Natanzo kuro sodrinimo gamyklos įėjimo pastatams. Jokių radiologinių pasekmių nesitikima“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Irano ambasadorius prie TATENA pirmadienį teigė, jog Teheranas informavo agentūrą, kad buvo atakuotas Natanzo kompleksas.

Libano prezidentas Josephas Aounas antradienį pareiškė, kad sprendimas uždrausti „Hezbollah“ karinę veiklą yra negrįžtamas, Iraną remiančiam judėjimui prisiėmus atsakomybę už naujas atakas prieš Izraelio pozicijas.

Kalbėdamas Penketo grupės – komiteto, kurį sudaro Prancūzijos, JAV, Kataro, Saudo Arabijos ir Egipto ambasadoriai – nariams, prezidentas pavadino sprendimą dėl „Hezbollah“ galutiniu.

Jis kalbėjo po to, kai „Hezbollah“ vėlai pirmadienį supeikė valstybės „bejėgiškumą žiauraus sionistų priešo akivaizdoje“.

J. Aounas paragino Penketo narius „daryti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų agresiją prieš Libaną“.

Izraelis tęsia intensyvius smūgius ir įgaliojo savo karius „perimti papildomų strateginių pozicijų Libane kontrolę“.

Oro bendrovės „Emirates“ skrydis iš Dubajaus yra pakeliui į Frankfurtą – pirmą kartą nuo tada, kai karo veiksmai Irane privertė atšaukti daugybę skrydžių.

Vokietijos didžiausio oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovė spaudai antradienį pranešė dpa, kad reisą vykdantis lėktuvas yra „ore“.

„Fraport“ atvykimų puslapyje nurodoma, kad lėktuvas į Frankfurtą turėtų atvykti ankstyvą popietę.

Jungtiniai Arabų Emyratai sustabdė tarptautinius skrydžius iš Dubajaus po to, kai šeštadienį prasidėjo JAV ir Izraelio ataka, už kurią Teheranas atkeršijo atakuodamas JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse.

Kitos regiono šalys taip pat turėjo uždaryti savo oro erdvę, įskaitant svarbų tarptautinį oro uostą Katare.

Užsienio turistai liko įstrigę, o kai kurios šalys paskelbė apie pastangas evakuoti savo piliečius iš šio regiono. Manoma, kad skrydžių atšaukimas palietė iki 30 tūkst. klientų, keliaujančių vien tik su Vokietijos kelionių operatoriais.

Nepaisant tebevykstančių smūgių regione, JAE pradėjo siūlyti specialius skrydžius įstrigusiems keleiviams.

„Emirates“ pareiškė, kad iš pradžių pirmenybę teiks keleiviams, jau turintiems bilietus.

Klientus, kurių bilietai bus pakeisti į vieną iš tokių ribotų skrydžių, informuos tiesiogiai oro linijų bendrovė.

Siekiant užtikrinti sklandų procesą ir išvengti spūsčių, „Emirates“ ir JAE civilinės aviacijos administracija paragino keliautojus nevykti į oro uostą tol, kol negaus pranešimo tai daryti.

Libano kariuomenė antradienį perdislokavo karius iš kelių neseniai įrengtų pasienio postų, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis kariuomenėje.

Jo žodžiais, tai daroma po Izraelio kariuomenės eskalacijos.

Kontingentai, kuriuos „kiekviename taške sudarė iš viso aštuoni ar devyni kariai, buvo perkelti į savo bazes dėl pavojaus jų saugumui“, nurodė Libano kariuomenė.

Anksčiau antradienį Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė įgaliojęs savo kariuomenę „perimti papildomų strateginių pozicijų Libane kontrolę“.

JAV Centrinė vadavietė Artimuosiuose Rytuose (CENTCOM) paskelbė Omano įlankoje sunaikinusi visus 11 Irano karinių laivų.

JAV karinės pajėgos platformoje „X“ pranešė, kad prasidėjus JAV ir Izraelio karui su Iranu, Islamo Respublikos režimas turėjo 11 laivų Omano įlankoje, o „šiandien jų turi NULĮ“.

„Irano režimas dešimtmečius persekiojo ir puldinėjo tarptautinius laivus Omano įlankoje. Tie laikai baigėsi. Jūrų laivybos laisvė daugiau nei 80 metų buvo JAV ir pasaulio ekonominės gerovės pagrindas. JAV pajėgos ir toliau ją gins“, – pareiškė CENTCOM, kurią cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Kaip pranešė „Ukrinform“, sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbė apie devynių Irano karo laivų sunaikinimą ir smūgį jų štabui.

Dieną prieš tai JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas tikino, kad karinės operacijos prieš Iraną nesukels begalinio karo ir kad jų tikslas yra sunaikinti Teherano raketas, karines jūrų pajėgas ir kitą saugumo infrastruktūrą.

Dauguma amerikiečių nepritaria prezidento Donaldo Trumpo administracijos kariniams smūgiams Iranui, rodo kelios apklausos, atliktos po to, kai JAV šeštadienio rytą atakavo Teheraną, praneša žinių portalas „Politico“.

Remiantis trumpųjų žinučių apklausos, kurią transliuotojo CNN užsakymu šeštadienį ir sekmadienį atliko įmonė SSRS, rezultatais, beveik šeši iš 10 amerikiečių nurodė, kad nepritaria sprendimui imtis karinių veiksmų prieš minimą Artimųjų Rytų šalį. Atskira SSRS trumpųjų žinučių apklausa, atlikta laikraščio „The Washington Post“ užsakymu, parodė, kad daugiau kaip pusė amerikiečių nepritaria smūgiams: 52 proc. prieštarauja, o 39 proc. – palaiko.

Apie visuomenės paramos D. Trumpo sprendimui inicijuoti antskrydžius stoką paskelbta tuo metu, kai Baltųjų rūmų sąjungininkai nerimauja, kad šie veiksmai gali sukelti pavojų trapiai respublikonų koalicijai prieš šį rudenį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus. Sausio mėnesį, kai prezidentas vis dar svarstė diplomatinius ir karinius scenarijus, atlikta „Politico“ apklausa parodė, kad beveik pusė amerikiečių nepritaria galimiems kariniams veiksmams Irane.

Parama atakoms buvo iš esmės susiskaldžiusi pagal partines linijas – demokratai buvo kur kas labiau linkę sakyti, kad nepritaria D. Trumpo sprendimui, nei respublikonai.

Parama karui taip pat sumenko, kai amerikiečiams buvo paminėta galimybė, kad dėl karo kils dujų kainos. Daugiau kaip trečdalis agentūros „Reuters“ apklaustų respublikonų teigė, kad jie būtų mažiau linkę palaikyti tolesnes atakas, jei Jungtinėse Valstijose padidėtų naftos arba dujų kainos, o 38 proc. registruotų rinkėjų, kuriuos šeštadienį apklausė įmonė „Morning Consult“, tvirtino, jog JAV turėtų siekti diplomatinio sprendimo, jei karas lemtų „gerokai didesnes dujų kainas“.

Po to, kai Teheranas surengė atsakomąsias atakas prieš kelis naftos tanklaivius Ormūzo sąsiauryje, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos produkcijos, naftos kainos sekmadienį pašoko daugiau kaip 10 proc.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Fudžeiros naftos pramonės zonoje, antradienį numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą, kuris buvo užgesintas, pranešė valdžios institucijos, Iranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankoje.

„Atsakingos institucijos Fudžeiros emyrate reagavo į gaisrą, šįryt kilusį Fudžeiros naftos pramonės zonoje (FOIZ). Gaisrą sukėlė krintančios nuolaužos, oro gynybos sistemoms sėkmingai perėmus droną“, – teigiama Fudžeiros žiniasklaidos biuro pranešime.

„Apie sužeistuosius nepranešama, gaisras suvaldytas, o įprasta veikla rajone atnaujinta“, – pabrėžiama jame.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pareiškė, kad JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasisakymas prieš kelias valandas rodo, jog Amerikai šis karas buvo „pasirinktinis“, nes Teheranas jokios grėsmės amerikiečiams nekėlė.

Pirmadienį M. Rubio tikino, kad Vašingtono atakos prieš Iraną buvo aktyvi priemonė Jungtinių Amerikos Valstijų apsaugai prieš neišvengiamą grėsmę. 

„Žinojome, kad Izraelis imsis veiksmų. Žinojome, kad tai išprovokuos atakas prieš Amerikos pajėgas, ir žinojome, kad jei prevenciškai jų nepulsime prieš jiems pradedant tas atakas, patirsime didesnių nuostolių“, – žurnalistams Vašingtone sakė M. Rubio.

Į M. Rubio pasisakymą platformoje X sureagavo Irano užsienio reikalų ministras.

„Ponas Rubio pripažino tai, ką visi žinojome: JAV stojo į pasirinktinį karą Izraelio naudai. Jokios vadinamosios Irano „grėsmės“ niekada nebuvo“, – pabrėžė A. Araghchi.

Jis pridūrė, kad atsakomybė tiek už amerikiečių, tiek už iraniečių kraujo praliejimą tenka Izraeliui. 

„Amerikos žmonės nusipelno geresnio ir turėtų susigrąžinti savo šalį“, – rašoma jo įraše socialiniame tinkle.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, Teheranas paleido raketas į JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra ten, kur norėtume būti“ kalbant apie pažangiausių ginklų atsargas.

Tai jis sakė JAV pajėgoms naudojant daug amunicijos prieš Iraną.

„Kalbant apie pažangiausius (ginklus), turime gerą atsargą, bet nesame ten, kur norėtume būti“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Tuo pačiu jis nurodė, kad JAV turi pakankamai „vidutinės ir aukštesnės vidutinės klasės“ ginklų.

„Karus galima kariauti „amžinai“ ir labai sėkmingai, naudojant tik šias atsargas (kurios yra geresnės už kitų šalių geriausius ginklus!)“, – pridūrė D. Trumpas, turėdamas omenyje „vidutinės ir aukštesnės vidutinės klasės“ ginklus.

Bepiločiai orlaiviai antradienį atakavo Omano uostą ir pataikė į kuro talpyklą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Šis incidentas įvyko Iranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankoje, reaguojant į JAV ir Izraelio smūgius.

„Saugumo šaltinis pranešė, kad Dukmo komerciniame uoste esančios kuro talpyklos buvo atakuotos keliais bepiločiais orlaiviais, iš kurių vienas pataikė į kuro talpyklą. Padaryta žala buvo suvaldyta, žmonių aukų išvengta“, – teigiama Omano naujienų agentūros pranešime.

Teheraną antradienį drebino galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Irano karui su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu tęsiantis ketvirtą dieną.

Pasak korespondentų, sprogimai buvo girdimi šiaurinėje Teherano dalyje, tačiau kol kas neaišku, kokie objektai tapo taikiniais.

Irano žiniasklaida taip pat pranešė apie sprogimus Karadžo mieste, esančiame netoli sostinės, bei centriniame Isfahano mieste.

JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė nurodęs nepagrindiniams darbuotojams ir jų šeimoms palikti Bahreiną bei Jordaniją, Iranui atsakant į JAV ir Izraelio smūgius.

Taip pat paskelbta, kad diena anksčiau nurodyta išvykti darbuotojams iš Irako.

Valstybės departamentas socialiniame tinkle „X“ paskelbė atnaujinęs kelionių į Bahreiną ir Jordaniją rekomendacijas, „atsižvelgdamas į nurodymą išvykti nepagrindiniam JAV vyriausybės personalui ir šeimų nariams“.

Atnaujintoje kelionių į Iraką rekomendacijoje departamentas nurodė, kad pirmadienį „dėl saugumo sumetimų nurodė nepagrindiniams JAV vyriausybės darbuotojams palikti Iraką“.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta.

„Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime.

Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

Anksti antradienį dviejų dronų ataka prieš JAV ambasadą Rijade sukėlė nedidelį gaisrą, pranešė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius Persijos įlankos regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Jungtinės Valstijos greitai imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai į jų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade smogė du, kaip įtariama, Irano dronai.

Irano valstybinis transliuotojas antradienį pranešė apie du sprogimus netoli savo būstinės Teherane, tačiau teigė, kad transliacijos nenutrūko, Izraeliui ir JAV tęsiant smūgių kampaniją. 

„Dūmai po dviejų sprogimų aplink IRIB patalpas, IRIB veikla nesutrikdyta“, – „Telegram“ kanale parašė Irano Islamo Respublikos transliuotojas. 

Izraelio kariuomenė naktį į antradienį pareiškė, kad „smogė ir išardė“ IRIB būstinę šiauriniame Teherano rajone, ją apibūdino kaip „Irano teroristinio režimo ryšių centrą“. 

Anksčiau ji paragino rajono gyventojus nedelsiant evakuotis. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį perspėjo, kad ataka prieš Iraną gali trukti ilgiau nei mėnesį. Karas plinta Izraeliui bombarduojant Libaną, o Teheranui taikantis į naftos infrastruktūrą Persijos įlankos šalyse.

Irano revoliucinė gvardija puolė JAV oro bazę Bahreine, antradienį oficialios naujienų agentūros IRNA paskelbtame pranešime teigė Irano elitinės pajėgos. 

„IRGC paskelbė, kad (...) jos karinio jūrų laivyno pajėgos auštant surengė didelio masto dronų ir raketų ataką prieš JAV aviacijos bazę Šeicho Isos rajone Bahreine“, – „Telegram“ kanale paskelbė IRNA, panaudojusi Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso akronimą. 

Pajėgų pranešime sakoma, kad buvo paleista 20 dronų ir trys raketos, „sunaikinta pagrindinė bazės vadovybės būstinė“, tačiau įrodymai nepateikti.

Naujausia Teherano pranešta ataka įvyko kariuomenei paleidus salves visame Persijos įlankos regione, atsakant į JAV ir Izraelio šeštadienį pradėtus smūgius Iranui.

Liudytojai antradienio rytą teigė, kad Saudo Arabijos sostinės Rijado diplomatiniame kvartale, kuriame įsikūrusios užsienio šalių ambasados ​​ir diplomatų rezidencijos, taip pat buvo girdėti sprogimai ir matyti dūmų debesys. 

Du dronai pataikė į JAV ambasadą ir sukėlė gaisrą, sakė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas. 

Katare kariuomenė antradienio rytą perėmė dvi balistines raketas, pranešė šalies gynybos ministerija, Dohoje buvo girdėti garsūs sprogimai.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad svarbu prieš Iraną „veikti dabar“, nes Teherano vadovybė stato požeminius įrenginius, kad apsaugotų savo raketų ir branduolines programas nuo atakų.

B. Netanyahu interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ sakė, kad „turime veikti dabar“.

„Jie pradėjo statyti naujas bazes... požeminius bunkerius, kurie per kelis mėnesius padarys jų balistinių raketų programą ir atominės bombos programą nepažeidžiamas“, – sakė B. Netanyahu.

Izraelis birželį atakavo Iraną, teigdamas, kad siekia paralyžiuoti Irano branduolinės gynybos programą. Iranas tvirtina, kad branduolinę programą plėtoja tik civilinėms reikmėms.

Abi šalys susitarė dėl paliaubų po 12 dienų kovų, prasidėjusių po to, kai JAV bombardavo tris branduolinės programos įrenginius Isfahane, Natanze ir Fordo.

„Galima būtų manyti, kad jie išmoko pamoką, bet taip neatsitiko, – tęsė N. Netanyahu. – Nes jie yra nepataisomi, jie yra visiški fanatikai šiuo klausimu – dėl tikslo sunaikinti Ameriką.“

„Dabar nesiėmus jokių veiksmų, ateityje jų nebebus galima imtis, – teigė N. Netanyahu. – Tada jie galės pulti Ameriką, jie galės šantažuoti Ameriką, grasinti mums ir visiems kitiems.“

JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas atsakė raketų ugnimi į JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse, išprovokuodamas įtampos augimą regione.

Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad Vašingtono atakos prieš Iraną buvo prevencinė priemonė pačioms JAV apsisaugoti nuo „tiesioginių grėsmių“.

Jungtinės Valstijos užpuolė Iraną tik sužinojusios, kad sąjungininkas Izraelis ketina suduoti smūgius, ir baimindamosi, kad Teheranas imsis atsakomųjų veiksmų prieš JAV pajėgas, pirmadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Žinojome, kad bus Izraelio veiksmų. Žinojome, kad tai išprovokuos ataką prieš Amerikos pajėgas, ir supratome, kad jei nesiimsime prevencinių veiksmų prieš jiems pradedant tas atakas, patirsime didesnių nuostolių“, – žurnalistams sakė M. Rubio.

Valstybės sekretorius, rengdamasis informuoti įtakingus JAV įstatymų leidėjus, teigė, kad Iranas lauko vadams buvo nurodęs automatiškai veikti prieš JAV pajėgas, jei įvyktų puolimas.

„Jei būtume stovėję ir laukę tos atakos, kol jie mums suduos pirmi, būtume patyrę kur kas daugiau aukų, todėl prezidentas priėmė labai išmintingą sprendimą“ smogti kartu su Izraeliu, sakė M. Rubio.

Paklaustas, ar JAV buvo kilusi tiesioginė Irano grėsmė – tai svarbi riba JAV, nes Kongresas pagal konstituciją turi galią skelbti karą – M. Rubio vėl nurodė Izraelio planus.

„Tiesioginė grėsmė tikrai egzistavo, ir ji buvo tokia: žinojome, kad jei Iranas bus užpultas – o mes tikėjome, kad jis bus užpultas – jie nedelsdami puls mus“, – sakė M. Rubio.

„Neketinome sėdėti ir laukti smūgio“, – teigė M. Rubio ir pridūrė, kad jei Iranas būtų pirmas smogęs JAV pajėgoms, „mes visi čia atsakinėtume į klausimus, kodėl tai žinojome ir nesiėmėme veiksmų“.

Atstovų Rūmų narys Joaquinas Castro, demokratas, pareiškė, jog M. Rubio komentarai rodo, kad Izraelis „pakišo JAV pajėgas po ugnimi, reikalaudamas pulti Iraną“.

„Tai nepriimtina iš prezidento pusės ir nepriimtina iš šalies, kuri vadina save mūsų sąjungininke, pusės“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Castro.

Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas anksčiau teigė, kad būtent Izraelis šeštadienį Teherane sudavė smūgį, per kurį žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti svarbūs pareigūnai. Smūgis buvo suduotas gavus žvalgybos duomenų apie jų susitikimą.

Tačiau M. Rubio pabrėžė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija tikėjo būtinybe smogti Iranui, nepriklausomai nuo to, kas paskatino pasirinkti laiką.

„Kad ir kaip būtų, galiausiai ši operacija turėjo įvykti“, – sakė valstybės sekretorius.

Jo teigimu, JAV norėtų matyti Irano dvasininkų valdžios nuvertimą, tačiau tai nėra pagrindinis tikslas.

„Tikimės, kad Irano žmonės galės nuversti šią vyriausybę ir sukurti naują šalies ateitį. Mums būtų labai malonu, jei tai būtų įmanoma“, – sakė M. Rubio.

„Tačiau šios misijos tikslas yra jų balistinių raketų ir karinio jūrų laivyno pajėgumų sunaikinimas“, – akcentavo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsiminė, kad Jungtinės Valstijos greitai imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai į jų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade smogė du, kaip įtariama, Irano dronai.

Kalbėdamas televizijos tinklui „NewsNation“, D. Trumpas sakė, kad „greitai sužinosite“, kaip Jungtinės Valstijos atsakys, išsamesnės informacijos nepateikdamas.

Pareiškimas pasirodė po to, kai JAV ambasada patvirtino dronų ataką, sukėlusią „nedidelį gaisrą ir nedidelę materialinę žalą“.

Po atakos ambasada išplatino nurodymą JAV piliečiams Džidoje, Rijade ir Dahrane likti saugiose vietose.

Anksti antradienį dviejų dronų ataka prieš JAV ambasadą Rijade sukėlė nedidelį gaisrą, pranešė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius Persijos įlankos regione.

„Pirminiais duomenimis, JAV ambasada Rijade buvo atakuota dviejų dronų. Ataka sukėlė nedidelį gaisrą ir padarė nedidelę materialinę žalą pastatui“, – teigiama pranešime.

Du liudininkai naujienų agentūrai AFP pasakojo matę ugniagesių automobilius aplink ambasadą.

Anksčiau liudininkai teigė matę dūmus virš JAV atstovybės pastato ir girdėję garsius sprogimus sostinės diplomatiniame kvartale, kur įsikūrusios užsienio ambasados.

Šaltinis, artimas Saudo Arabijos kariuomenei, su anonimiškumo sąlyga AFP teigė, kad Saudo Arabijos oro gynyba per ataką perėmė keturis dronus, nukreiptus į Rijado diplomatinį kvartalą.

Raketų ir dronų banga

Atakos Saudo Arabijoje sutapo su raketų ir dronų banga, paleista į Persijos įlankos regiono valstybes. Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija pranešė, kad bando atremti balistines raketas iš Irano.

Katare kariuomenė antradienio rytą perėmė dvi balistines raketas, pranešė šios šalies Gynybos ministerija.

Vėliau antradienį Rijade vėl pasigirdo sprogimai, pranešė AFP žurnalistas ir gyventojai.

Teheranas pradėjo atakas visame regione, atsakydamas į šeštadienį pradėtus JAV ir Izraelio smūgius, kurie sunaikino didelę Irano vadovybės dalį.

Irano salvės pataikė į uostus, oro uostus, gyvenamuosius pastatus ir viešbučius, taip pat į karinius objektus visame turtingame naftos eksportuotojų regione.

Pirmadienį iš JAV ambasados Kuveite kilo dūmai, matė AFP korespondentas.

Vėliau vienas Kuveite reziduojantis diplomatas ir vienas Vakarų diplomatas, kalbėję anonimiškumo sąlyga, AFP sakė, kad ambasadą apgadino keli dronai, o kitas Kuveite reziduojantis diplomatas teigė, kad į pastatą buvo pataikyta tiesiogiai.

Raginimai išvykti

JAV pirmadienį paragino amerikiečius dėl saugumo palikti visus Artimuosius Rytus nuo Egipto į rytus.

Valstybės departamentas „ragina amerikiečius dėl rimtos rizikos saugumui NEDELSIANT IŠVYKTI iš žemiau išvardytų šalių naudojantis prieinamu komerciniu transportu“, socialiniame tinkle „X“ rašė valstybės sekretoriaus padėjėja konsuliniams reikalams Mora Namdar. Ji išvardijo 14 šalių.

JAV kol kas prašo amerikiečių išvykti komerciniais skrydžiais, nors jie didžiojoje regiono dalyje yra smarkiai sutrikę, ir neorganizuoja savo evakuacijos.

Įspėjimas apima Egiptą, daugiausiai gyventojų turinčią regiono šalį. Jos santykiai su Iranu jau daug metų yra įtempti, tačiau nuo šeštadienio, kai JAV ir Izraelis pradėjo atakas, ji tiesioginio poveikio beveik nepatyrė.

Įspėjime išvardytos visos Persijos įlankos regiono arabų monarchijos, kurios didžiavosi stabilumu ir prisistatydavo saugiais komercijos bei transporto centrais. Tačiau Iranas į šias šalis leidžia dronus ir raketas, keršydamas už tai, kad jose yra dislokuota JAV karių.

JAV taip pat paragino amerikiečius palikti Izraelį ir palestiniečių teritorijas, taip pat Iraką, Jordaniją, Libaną ir Siriją. Šias šalis taip pat paveikė karas.