Po nesėkmingų derybų Trumpas pažėrė grasinimus Iranui: „Galėčiau sunaikinti Iraną per 1 dieną“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pakartojo savo grasinimą sunaikinti Irano elektrines ir kitą civilinę energetikos infrastruktūrą, jei nebus pasiektas susitarimas užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Aš galėčiau sunaikinti Iraną per vieną dieną“, – „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures with Maria Bartiromo“ sakė D. Trumpas.
„Galėčiau sunaikinti visą jų energetiką, kiekvieną jų gamyklą, jų elektrines, o tai yra labai svarbu“, – teigė prezidentas.
JK ministras: tai, kad derybose dėl karo Irane nepasiekta persilaužimo, kelia nusivylimą
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės ministras Wesas Streetingas sekmadienį pareiškė, kad pastrigusios Jungtinių Valstijų ir Irano derybos Islamabade kelia nusivilimą.
Jis pridūrė, kad ankstesni JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai socialiniuose tinkluose buvo „neįprasti“.
„Akivaizdžiai nuvilia tai, kad derybose dar nematome persilaužimo ir tvaraus šio karo Irane užbaigimo“, – televizijai „Sky News“ sakė W. Streetingas.
„Kaip visada diplomatijoje, tau nesiseka tol, kol pavyksta. Taigi, nors šios derybos galbūt ir nesibaigė sėkmingai, tai nereiškia, kad neverta bandyti toliau“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
W. Streetingas taip pat sukritikavo D. Trumpo retoriką per šią krizę.
„Nemanau, kad prieštaringa sakyti, jog socialiniuose tinkluose skelbiamas grasinimas sunaikinti Irano civilizaciją iš tiesų (...) yra gana neįprastas“, – teigė jis.
Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kalbėjosi su Irano kolega Masoudu Pezeshkianu ir pasisiūlė tarpininkauti siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
„Vladimiras Putinas pabrėžė esąs pasirengęs toliau prisidėti prie politinio ir diplomatinio konflikto sprendimo paieškų bei tarpininkauti siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose“, – teigiama Kremliaus paskelbtame pranešime apie telefonu vykusį pokalbį.
Kaip skelbiama, po šeštadienį nesėkmingai pasibaigusių 21 val. trukmės derybų su Iranu Islamabade išvyko ne tik JAV viceprezidentas J. D. Vance’as, bet ir visa likusi Vašingtono derybininkų delegacija, nors būta spėjimų, kad bent vienas jų gali likti ir tęsti pokalbius.
Per techninį „Air Force 2“ sustojimą Vokietijos Ramšteino oro pajėgų bazėje JAV pareigūnas žurnalistams patvirtino, kad iš Pakistano išvyko ir pagrindiniai derybininkai Steve’as Witkoffas bei Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Trumpas: JAV karinis laivynas pradeda Hormuzo sąsiaurio blokadą
Po nesėkmingų derybų su Iranu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie JAV karinio jūrų laivyno pradedamą Hormuzo sąsiaurio „blokadą“. Pasak jo, karinės pajėgos neleis nė vienam laivui įplaukti į sąsiaurį ir iš jo išplaukti.
D. Trumpas sekmadienį įsakė JAV kariniam laivynui užblokuoti Hormuzo sąsiaurį, reaguodamas į Irano nenorą atsisakyti savo branduolinių ambicijų taikos derybų Islamabade metu.
Nors pripažindamas, kad maratono trukmės derybos Pakistane vyko „gerai“ ir „buvo susitarta dėl daugumos punktų“, D. Trumpas teigė, kad Teheranas atsisakė nusileisti branduolinės programos klausimu.
„Nuo šiol JAV karinis jūrų laivynas, puikiausias pasaulyje, pradės BLOKUOTI visus laivus, bandančius įplaukti į Hormuzo sąsiaurį arba iš jo išplaukti“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Blokada prasidės netrukus“, – pridūrė jis.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad nurodė JAV kariniam jūrų laivynui „sulaikyti kiekvieną laivą“ tarptautiniuose vandenyse, kuris sumokėjo duoklę Iranui.
„Niekas, kas moka neteisėtą duoklę, neturės saugaus praėjimo atviroje jūroje“, – rašė jis.
„Hamas“ su Egipto tarpininkais aptars įtariamus Izraelio paliaubų Gazos Ruože pažeidimus
Islamistų grupuotės „Hamas“ delegacija sekmadienį Kaire surengs derybas su Egipto tarpininkais, kad aptartų įtariamus Izraelio paliaubų Gazos Ruože pažeidimus, pranešė du palestiniečių grupuotės pareigūnai.
Nepaisant spalį įsigaliojusių paliaubų, smurtas ir toliau neramina palestiniečių teritoriją.
Tiek Izraelis, tiek „Hamas“ kaltina vienas kitą pažeidus JAV remiamas paliaubas, kurios iš esmės sustabdė dvejus metus trukusį karą, nuniokojusį 2,2 mln. gyventojų turintį anklavą.
„Delegacija sekmadienio rytą susitiks su Egipto pareigūnais aptarti Izraelio pažeidimų sustabdymo ir likusių pirmojo susitarimo etapo nuostatų įgyvendinimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Hamas“ pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pasak pareigūno, „Hamas“ pabrėš būtinybę Izraeliui nutraukti visus paliaubų pažeidimus, išardyti savo karines pozicijas Gazos Ruože, visiškai atidaryti sienos perėjas, padidinti keliautojų srautus ir leisti į teritoriją įvežti didesnius humanitarinės pagalbos kiekius.
Taip pat tikimasi, kad grupuotė spaus, jog JAV įsteigta Gazos Ruožo administracinė palestiniečių technokratų institucija atvyktų į anklavą ir prisiimtų valdymo atsakomybę.
Antrasis „Hamas“ pareigūnas pridūrė, kad delegacija Kaire taip pat susitiks su kitų palestiniečių frakcijų atstovais aptarti šių klausimų.
Sausį Vašingtonas paskelbė, kad paliaubos perėjo į antrąjį etapą pagal prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) tarpininkautą taikos planą.
Šiame etape numatomas „Hamas“ nusiginklavimas ir laipsniškas Izraelio pajėgų išvedimas iš Gazos Ruožo.
Jame taip pat raginama įsteigti 20 tūkst. karių taikos palaikymo pajėgas, vadinamas Tarptautinėmis stabilizavimo pajėgomis, kurioms karius įsipareigojo skirti kelios šalys.
„Hamas“ teigia neprieštaraujanti perduoti dalį savo arsenalo, bet tik kaip palestiniečių politinio proceso dalį.
Tuo tarpu smurtas Gazos Ruože tęsiasi.
Šeštadienį teritorijos civilinės saugos agentūra, veikianti kaip gelbėjimo pajėgos, pavaldžios „Hamas“, pranešė, kad per Izraelio oro smūgius šiauriniame rajone žuvo septyni žmonės.
Izraelio kariuomenė teigė smogusi „ginkluotai teroristų kuopelei“. Ji nurodė, kad kovotojai priartėjo prie vadinamosios Geltonosios linijos – de facto ribos, dalijančios Gazos Ruožą į dvi zonas: vieną kontroliuojamą Izraelio kariuomenės, o kitą – „Hamas“.
Nuo paliaubų pradžios žuvo mažiausiai 749 palestiniečiai, teigia Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kuri taip pat pavaldi „Hamas“ ir kurios duomenis Jungtinės Tautos laiko patikimais.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad nuo paliaubų pradžios Gazos Ruože žuvo penki kariai.
Dėl žiniasklaidos apribojimų ir ribotos prieigos Gazos Ruože AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti aukų skaičiaus ar laisvai nušviesti kovų.
Aiškėja, dėl ko žlugo JAV ir Irano derybos dėl taikos
Irano ir Jungtinių Valstijų derybos, kurioms tarpininkavo Pakistanas, nesibaigė susitarimu, nes šalys nesutarė dėl dviejų pagrindinių punktų, sekmadienį pranešė Iranas.
„Mes pasiekėme susitarimą dėl daugelio klausimų. Tačiau realybė yra tokia, kad dėl dviejų pagrindinių temų pozicijos buvo pernelyg skirtingos ir galiausiai susitarimo pasiekti nepavyko“, – valstybinei transliuotojai IRIB sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.
Jis nenurodė, kokios tai buvo temos.
Anksčiau E. Baqaei rašė platformoje „X“, kad derybose buvo aptariamas situacija Hormuzo sąsiauryje, branduolinės energetikos problema, karo reparacijos, sankcijų panaikinimas ir karo užbaigimas. Pagrindinis JAV rūpestis – užkirsti kelią Iranui kada nors sukurti atominę bombą ir vėl atidaryti naftos prekybai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Iranas: diplomatija niekada nesustoja
E. Baqaei neatmetė tolesnių derybų su JAV galimybės. Žurnalistui paklausus, ar diplomatija baigėsi, ar vis dar tęsiasi, jis atsakė: „Ji niekada nesustoja. Diplomatija visada yra priemonė nacionaliniams interesams užtikrinti ir apsaugoti, o diplomatai privalo vykdyti savo pareigas bet kokiomis aplinkybėmis, tiek karo, tiek taikos metu.“
Pasak Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo, vyravo nepasitikėjimo atmosfera, todėl esą nebuvo realu tikėtis susitarimo po vienintelės sesijos. Vis dėlto susitikimas, kuriame buvo sprendžiami labai sudėtingi klausimai, truko daugiau nei 20 valandų, sakė E. Baqaei.
Šį savaitgalį derybos dėl taikos su JAV delegacija dalyvavęs Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas per derybas „nesugebėjo“ užsitarnauti Teherano pasitikėjimo.
„Mano kolegos iš Irano delegacijos (...) pateikė konstruktyvių pasiūlymų, tačiau galiausiai kita pusė nesugebėjo užsitarnauti Irano delegacijos pasitikėjimo šio derybų raundo metu“, – platformoje „X“ rašė M. B. Ghalibafas Ghalibafas.
JAV delegacijai vadovavęs viceprezidentas J. D. Vance’as sekmadienį pareiškė, kad derybose su Iranu pateikė „galutinį ir geriausią pasiūlymą“. Prieš išvykdamas iš Pakistano, jis taip pat teigė, kad Iranas dar turi laiko apsvarstyti JAV pasiūlymą.
Vašingtonas antradienį paskelbė, kad derybų laikotarpiu dviem savaitėms pristabdys atakas su Izraeliu.
Saudo Arabija: po atakų atkurta naftotiekio ir energetikos objektų veikla
Saudo Arabijos energetikos ministerija sekmadienį pranešė, kad po Irano atakų prieš taikinius visoje Persijos įlankoje buvo atkurta pagrindinio šalies rytų–vakarų naftotiekio ir kitų objektų veikla.
„Energetikos objektai ir rytų–vakarų naftotiekis, nukentėję nuo atakų, buvo atkurti ir atgavo savo operacinius pajėgumus, taip padidinant tiekimo patikimumą“, – remdamasi energetikos ministerijos pareiškimu pranešė oficiali Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).
Prieš antradienį prasidedant trapioms dviejų savaičių paliauboms tarp Irano ir JAV, ši islamo respublika taikėsi į svarbią energetikos infrastruktūrą, priklausančią jos naftos turtingoms kaimynėms.
Teheranas apkaltino Persijos įlankos valstybes leidus JAV pajėgoms vykdyti atakas iš jų teritorijų per karą, kurį vasario 28 dieną išprovokavo Izraelio ir JAV smūgiai Iranui.
Persijos įlankos valstybės griežtai neigia Irano kaltinimus.
Saudo Arabija nurodė, kad dėl operatyvinių ir techninių darbų pavyko „atkurti visą pumpavimo pajėgumą rytų–vakarų naftotiekiu, kuris siekia apie 7 mln. barelių per dieną“.
Energetikos ministerija paaiškino, kad dėl ankstesnių atakų buvo „prarasta apie 700 tūkst. barelių per dieną pumpavimo pajėgumų rytų–vakarų naftotiekiu“.
Irano kampanija paveikė gavybą Saudo Arabijos Manifos telkinyje, kur gavyba dabar atkurta, nurodė ministerija, ir Churajiso naftos telkinyje, kur vyksta darbai siekiant atkurti visus gavybos pajėgumus.
Penktadienį Rijadas patvirtino, kad kelias savaites trukusios Irano atakos paveikė naftos gavybos pajėgumus ir pražudė vieną žmogų.
Nuo karo pradžios Saudo Arabijoje iš viso žuvo trys žmonės.
Energetikos ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai SPA sakė, kad per atakas buvo smogta vienai iš gyvybiškai svarbaus rytų–vakarų naftotiekio siurblinių.
Saudo Arabijos „Petroline“ karo metu tapo ekonominiu išsigelbėjimu, nes 1,2 tūkst. km ilgio vamzdynų tinklas sujungė Raudonąją jūrą vakaruose su Persijos įlanka rytuose, kai Iranas faktiškai uždarė svarbų vandens kelio Hormuzo sąsiaurį.
Per Irano atakas Saudo Arabijoje buvo taikytasi į objektus Rijade, Rytų provincijoje ir pramoniniame Janbu mieste, taip pat į naftos ir dujų gavybos, transportavimo ir perdirbimo infrastruktūrą, naftos chemijos g
JAV karo laivai pradėjo išminavimo operaciją Hormuzo sąsiauryje
JAV Centrinė vadovybė šeštadienį pranešė, kad du JAV karinio jūrų laivyno laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį, kad pradėtų Irano sąsiauryje padėtų minų valymą.
Teheranas šį teiginį paneigė, o Revoliucinė gvardija pagrasino „griežtai“ susidoroti su kariniais laivais, kertančiais šį strateginį vandens kelią.
Pranešimas apie pirmąjį tokį plaukimą nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios pasirodė netrukus po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Vašingtonas pradėjo „valyti“ sąsiaurį, per kurį gabenamas penktadalis pasaulio naftos.
„Šiandien pradėjome naujo farvaterio kūrimo procesą ir netrukus pasidalinsime šiuo saugiu keliu su jūrų pramone, kad paskatintume laisvą prekybos judėjimą“, – sakė JAV admirolas Bradas Cooperis (Bredas Kuperis).
Operacijoje dalyvauja valdomomis raketomis ginkluoti eskadriniai minininkai „USS Frank E. Peterson“ ir „USS Michael Murphy“, tačiau amerikiečių vadovybė nurodė, kad artimiausiomis dienomis prie šių pastangų gali prisijungti „papildomos JAV pajėgos, įskaitant povandeninius dronus“.
Iranas „griežtai atmetė“ Vašingtono teiginius, kad JAV laivai įplaukė į sąsiaurį, valstybinei televizijai sakė kariuomenės atstovas spaudai Ebrahimas Zolfagharis (Ebrahimas Zolfagaris).
„Iniciatyva dėl bet kokio laivo plaukimo priklauso Irano Islamo Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – cituojamas jis.
Irano valstybinis transliuotojas IRIB vėliau citavo Revoliucinės gvardijos karinio jūrų laivyno vadovybę: „Į bet kokį karinių laivų bandymą plaukti per Hormuzo sąsiaurį bus reaguojama griežtai.“
Ji pridūrė, kad plaukti sąsiauriu bus „leidžiama tik civiliniams laivams tam tikromis sąlygomis.“
Anksčiau šeštadienį D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad JAV „pradeda Hormuzo sąsiaurio valymo procesą.“
Jis pavadino tai „paslauga“ tokioms šalims kaip Kinija, Japonija ir Prancūzija, kurios „neturi drąsos ar valios pačios atlikti šį darbą.“
D. Trumpas tvirtino, kad Iranas „SMARKIAI PRALAIMI!“ šiame konflikte, nors ir pripažino, kad Irano minos strateginiame sąsiauryje vis dar kelia grėsmę.
„Vienintelis dalykas, kurį jie turi, yra grėsmė, kad laivas gali atsitrenkti į vieną iš jų jūrinių minų“, – rašė D. Trumpas.
Pagrindinį laivybos kelią prie Irano krantų Teheranas faktiškai blokavo nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, nors sąsiaurio atidarymas esą buvo trapių paliaubų, įsigaliojusių anksčiau šią savaitę, sąlyga.
Aukšto rango Irano ir JAV pareigūnai šeštadienį Pakistane surengė tiesiogines derybas, siekdami užbaigti konfliktą, kuris Artimuosiuose Rytuose sukėlė smurtą ir sukrėtė pasaulio ekonomiką.
Ankstesniame įraše D. Trumpas teigė, kad tušti tanklaiviai iš viso pasaulio plaukia į JAV pirkti naftos, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
J. D. Vance’as pasitraukia pateikęs „galutinį ir geriausią pasiūlymą“
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as sekmadienį pareiškė, kad derybose su Iranu pasiekti susitarimo nepavyko, tad jis pasitraukia pateikęs „galutinį ir geriausią pasiūlymą“.
J. D. Vance’as taip pat teigė, kad Iranas dar turi laiko apsvarstyti JAV pateiktą pasiūlymą. Vašingtonas antradienį paskelbė, kad derybų laikotarpiu dviem savaitėms pristabdys atakas su Izraeliu.
„Mes išeiname iš čia su labai paprastu pasiūlymu, tai mūsų galutinis ir geriausias pasiūlymas. Pažiūrėsime, ar iraniečiai jį priims“, – žurnalistams po 21 val. trukusių derybų Pakistano sostinėje Islamabade sakė J. D. Vance’as.
Pasak JAV viceprezidento, daugiausia ginčių kelia branduoliniai ginklai. Iranas toliau tvirtina, kad nesiekia turėti atominės bombos. Jungtinės Valstijos ir Izraelis bombardavo pažeidžiamas Irano vietas tiek per vasario 28 d. pradėtą karą, tiek pernai.
„Tai tiesiog faktas, kad mes turime matyti teigiamą įsipareigojimą, kad jie nesieks branduolinio ginklo ir neieškos įrankių, kurie leistų jiems greitai jį įgyti“, – sakė J. D. Vance’as.
„Paprastas klausimas: ar matome esminį iraniečių valios įsipareigojimą nekurti branduolinio ginklo – ne tik dabar, ne tik po dvejų metų, bet ilguoju laikotarpiu?“ – klausė JAV viceprezidentas.
„Mes to dar nematėme. Tikimės, kad tai išvysime“, –teigė jis
Savo trumpame pasisakyme prabangiame viešbutyje Islamabade, kuriame vyko derybos, J. D. Vance’as neakcentavo nesutarimų dėl kito svarbaus klausimo – Hormuzo sąsiaurio, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos, atidarymo.
Jo teigimu, prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šeštadienį Vašingtone pareiškė, kad jam nerūpi, ar abi šalys pasirašys susitarimą, derybų klausimu buvo linkęs prisitaikyti.
„Manau, kad buvome gana lankstūs. Buvome gana paslaugūs. Prezidentas mums pasakė: „Turite atvykti čia geranoriškai ir dėti visas pastangas, kad pasiektumėte sandorį. Mes tai padarėme ir, deja, negalėjome pasistūmėti į priekį,“ – sakė J. D. Vance’as.
Kaip pranešė žurnalistų grupė, iškart po pareiškimo, 7.08 val. vietos laiku (5.08 val. Lietuvos laiku) JAV viceprezidentas įsėdo į lėktuvą „Air Force Two“ ir išvyko iš Pakistano.
D. Trumpas šeštadienį, praėjus kelioms valandoms nuo derybų pradžios, pareiškė, kad jam nesvarbu, kokie bus jų rezultatai, nes esą Jungtinės Valstijos jau pasiekė pergalę mūšio lauke po to, kai nužudė Irano lyderius ir sunaikino pagrindinę šalies karinę infrastruktūrą.
„Man nesvarbu, ar pasieksime susitarimą, ar ne. Priežastis ta, kad mes jau laimėjome“, – sakė D. Trumpas.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad niekas nesitikėjo, jog derybos su JAV galėtų baigtis susitarimu po vieno susitikimo.
„Žinoma, nuo pat pradžių neturėjome tikėtis, kad susitarimas bus pasiektas per vieną sesiją. Niekas to nesitikėjo“, – teigė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei, kaip pranešė valstybinė transliuotoja IRIB.
Pasak jo, Teheranas yra „įsitikinęs, kad mūsų ir Pakistano, taip pat kitų mūsų draugų regione, ryšiai tęsis“.
CNN: JAV žvalgybos duomenimis, prasidėjus paliauboms Kinija ruošia ginklų siuntą Iranui
JAV žvalgyba rodo, kad Kinija per kelias artimiausias savaites ruošiasi pristatyti Iranui naujas oro erdvės gynybos sistemas, teigia trys su naujausiais žvalgybos vertinimais susipažinę asmenys.
Apie tai šeštadienį praneša su šaltiniais bendravęs amerikiečių transliuotojas CNN.
Tai matoma kaip provokuojantis žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad Pekinas teigė padėjęs tarpininkauti sudarant trapių paliaubų Irane susitarimą, kuris anksčiau šią savaitę pristabdė karą tarp Irano ir JAV.
Žvalgybos duomenys taip pat pabrėžia, kaip Iranas gali naudotis paliaubomis kaip galimybe papildyti tam tikras ginklų sistemas padedant svarbiems užsienio partneriams.
Du šaltiniai CNN sakė, kad yra požymių, jog Pekinas stengiasi nukreipti siuntas per trečiąsias šalis, kad nuslėptų tikrąją jų kilmę.
Sistemos, kurias Pekinas ruošiasi perduoti, yra nuo peties paleidžiamos priešlėktuvinių raketų sistemos, žinomos kaip MANPAD, teigė šaltiniai. Jos kėlė asimetrinę grėsmę žemai skraidantiems JAV kariniams orlaiviams per visą penkias savaites trukusį karą ir galėtų vėl kelti, jei paliaubos žlugtų.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas šią informaciją neigė.
Po įtemptų derybų su Iranu – JAV viceprezidento žinia: „Bloga žinia“
Šeštadienį derybos dėl ilgalaikės taikos tarp JAV ir Irano žlugo, skelbia BBC.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as patvirtino, kad „bloga žinia yra ta, kad mes nepasiekėme susitarimo [su Iranu]“.
Galiausiai JAV viceprezidentas paliko Pakistaną.
JAV pradėjo kelti skirtingus reikaalvimus
Šeštadienį Irano žiniasklaida pranešė apie didelius nesutarimus Pakistane vykstančiose derybose su JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos ir teigė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos kelia „pernelyg didelius reikalavimus“ dėl Hormuzo sąsiaurio.
Naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad „JAV kelia pernelyg didelius reikalavimus dėl sąsiaurio (...) bei pateikė nepriimtinus reikalavimus keliais kitais klausimais“.
Naujienų agentūra „Tasnim“ taip pat pranešė apie Vašingtono reikalavimus šio strateginio vandens kelio atžvilgiu.
„Tasnim“ ir „Fars“ įvardijo Hormuzo sąsiaurį kaip pagrindinę kliūtį. Remiantis pranešimais, šie reikalavimai trukdo derybų pažangai.
Irano delegacija reikalauja „išsaugoti karinius laimėjimus“, teigė „Tasnim“. Tai gali būti nuoroda į Teherano raketų programą. Tačiau abiejuose pranešimuose sakoma, kad didžiausias ginčytinas klausimas yra Hormuzo sąsiauris ir susijusios problemos.
Sąsiauris, pagrindinis laivybos kanalas, jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra prieiga prie pasaulio rinkų naftą išgaunančioms regiono šalims. Iranas perėmė sąsiaurio kontrolę, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje pradėjo karą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąsiaurio atidarymą iškėlė kaip dabartinių trapių dviejų savaičių paliaubų sąlygą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Artimieji Rytai vėl ruošiasi karui: „Kito kelio nėra“
Žlugus JAV ir Irano deryboms, Artimuosiuose Rytuose pasklido baimė. Baiminamasi, kad atsinaujins kovos, kurios sukrėtė ir taip įtemptą regioną, Donaldui Trumpui nurodžius pradėti Hormuzo sąsiaurio jūrinę blokadą.
Po daugiau nei 20 valandų trukusių derybų Pakistano sostinėje Islamabade JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pripažino, kad didžiuliai JAV ir Irano skirtumai šiuo metu yra neįveikiami.
Irano ir JAV delegacijoms išvykus iš Pakistano be susitarimo, lieka neaišku, kas bus toliau ir ar abi pusės toliau laikysis dviejų savaičių paliaubų.
„Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką“, – sakė Dohoje dirbanti 32 metų ekonomikos konsultantė Aishah.
„Svarbiausia gyventi šia diena“, – teigė ji.
Tačiau derybų žlugimas daugelio regione nenustebino.
„Neturėjau daug vilčių, nes abi pusės nori visiškai priešingų dalykų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų mokytoja iš Tel Avivo Laura Kaufman.
„Atrodė, kad niekas nenori iš tikrųjų derėtis“, – tvirtino ji.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad tik 10 proc. Izraelio visuomenės mano, jog karas prieš Iraną buvo „reikšminga sėkmė, palyginti su 32 proc., kurie jį laiko nesėkme“.
Irane trumpa viltis, kad derybos užbaigs ilgalaikių priešų karo veiksmus, greitai žlugo.
„Labai norėjau, kad jie sudarytų taiką“, – sakė 30 metų Irano sostinės eksporto įmonės darbuotoja Mahsa.
„Jau beveik 45 dienas matau, kad visi patiria stresą. Tai bloga situacija“, – pasakojo ji.
„Neramu“
Kitur Artimuosiuose Rytuose derybų žlugimas, regis, tik garantavo dar daugiau netikrumo.
„Nerimauju dėl situacijos tęstinumo ir vėl atsinaujinančių išpuolių, nes jie man kėlė įtampą“, – sakė JAE sostinėje Abu Dabyje gyvenanti namų šeimininkė iš Egipto Imam.
„Dėjau daug pastangų, kad neperduočiau savo įtampos vaikams“, – tvirtino ji.
Įtampai ir taip pasiekus apogėjų, prezidentas D. Trumpas sekmadienį nurodė nedelsiant pradėti Hormuzo sąsiaurio jūrinę blokadą, pažadėdamas perimti bet kokį laivą, kuris moka mokesčius Teheranui, ir kartu užkirsti kelią Iranui gauti būsimų pajamų iš naftos.
„Bet kuris iranietis, kuris šaudys į mus ar į taikius laivus, bus NUBLOKŠTAS Į PRAGARĄ!“ – rašė jis.
Ši žinia pasirodė tuo metu, kai daugelis regione tikėjosi grįžti į normalų gyvenimą.
Kiek anksčiau sekmadienį Saudo Arabijos energetikos ministerija pranešė, kad po Irano išpuolių prieš taikinius Persijos įlankoje buvo atstatytas pagrindinis rytų-vakarų naftotiekis ir kiti svarbūs energetikos objektai.
„Žinoma, nerimauju, kad karas vėl sugrįš“, – sakė Saudo Arabijos rytinėje provincijoje gyvenantis vaistininkas Aminas, saugumo sumetimais prašęs naudoti pseudonimą.
Tuo tarpu Irane daugeliui pradėjo atrodyti, kad tai neišvengiama.
„Būčiau norėjęs taikos, bet manau, kad kito kelio, išskyrus karą ir konfrontaciją, nėra“, – sakė 37 metų Hamedas.
„Sprendžiant iš to, ką matau ir girdiu, deja, mes vėl kariausime ir panašu, kad laukia ilgas karas“, – baiminosi jis.