CNN: du JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai pradėjo valyti minas Hormuzo sąsiauryje
Du Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno valdomų raketų eskadriniai minininkai pradėjo minų valymo operacijas Hormuzo sąsiauryje, pranešė CNN.
„JAV Centrinė vadovybė šeštadienį pranešė, kad du karinio jūrų laivyno valdomų raketų eskadriniai minininkai pradėjo minų valymo operacijas Hormuzo sąsiauryje, nes kai kurie laivai vis dar negali praplaukti šiuo svarbiu vandens keliu, nepaisant paliaubų. „USS Frank E. Peterson“ ir „USS Michael Murphy“ perplaukė Hormuzo sąsiauriu ir veikė Persijos įlankoje, vykdydami platesnę misiją, kuria siekiama užtikrinti, kad sąsiauryje būtų visiškai pašalintos jūrinės minos, kurias anksčiau padėjo Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas“, – sakoma pranešime.
„Šiandien pradėjome naujo koridoriaus kūrimo procesą ir netrukus suteiksime šį saugų kelią jūrų pramonei, kad paskatintume laisvą prekybos srautą“, – sakė CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis.
Nepaisant šių pastangų, Iranas vis dar turi galimybę paleisti raketas, o tai kartu su jūrų minomis apsunkina Jungtinių Valstijų ir kitų šalių pastangas užtikrinti saugią navigaciją ir jūrų saugumą sąsiauryje.
Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad JAV „pradeda Hormuzo sąsiaurio valymo procesą kaip paslaugą viso pasaulio šalims“. Anksčiau JAV, Izraelis ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų ir komercinės laivybos per Hormuzo sąsiaurį atnaujinimo.
Irano žiniasklaida: per derybas Pakistane JAV kelia perteklinius reikalavimus
Irano žiniasklaida šeštadienį teigė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos per derybas Pakistane dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos kelia „pernelyg didelius reikalavimus“ dėl Hormuzo sąsiaurio.
Naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad „JAV kelia pernelyg didelius reikalavimus dėl sąsiaurio (...) bei pateikė nepriimtinus reikalavimus keliais kitais klausimais“.
Naujienų agentūra „Tasnim“ taip pat pranešė apie Vašingtono reikalavimus šio strateginio vandens kelio atžvilgiu.
Derybos su JAV perėjo į ekspertų lygį
Trišalės derybos dalyvaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Iranui perėjo į ekspertų lygį ir šiuo metu vyksta Islamabade, pranešė CNN.
„Irano ir JAV derybos perėjo į „ekspertų lygį“, kai susitinka komitetai, besispecializuojantys ekonominiuose, kariniuose, teisiniuose ir branduoliniuose klausimuose“, – sakoma pranešime.
Irano vyriausybė teigė, kad derybos tęsiamos „techninių detalių derinimui“.
Pranešama, kad Irano delegaciją sudaro 71 žmogus, tarp jų yra derybininkai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai ir saugumo darbuotojai. Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad JAV irgi atsiuntė visą šių sričių ekspertų komandą, o papildomi specialistai teikia pagalbą nuotoliniu būdu iš Vašingtono.
Šaltinis Pakistane CNN sakė, kad derybos turėtų tęstis iki vėlaus vakaro ir galbūt sekmadienį. Pasak to paties šaltinio, Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas ir ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Asimas Muniras yra derybų vietoje.
Anksčiau Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų ir komercinės laivybos per Hormuzo sąsiaurį atnaujinimo.
CNN: JAV žvalgybos duomenimis, prasidėjus paliauboms Kinija ruošia ginklų siuntą Iranui
JAV žvalgyba rodo, kad Kinija per kelias artimiausias savaites ruošiasi pristatyti Iranui naujas oro erdvės gynybos sistemas, teigia trys su naujausiais žvalgybos vertinimais susipažinę asmenys.
Apie tai šeštadienį praneša su šaltiniais bendravęs amerikiečių transliuotojas CNN.
Tai matoma kaip provokuojantis žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad Pekinas teigė padėjęs tarpininkauti sudarant trapių paliaubų Irane susitarimą, kuris anksčiau šią savaitę pristabdė karą tarp Irano ir JAV.
Žvalgybos duomenys taip pat pabrėžia, kaip Iranas gali naudotis paliaubomis kaip galimybe papildyti tam tikras ginklų sistemas padedant svarbiems užsienio partneriams.
Du šaltiniai CNN sakė, kad yra požymių, jog Pekinas stengiasi nukreipti siuntas per trečiąsias šalis, kad nuslėptų tikrąją jų kilmę.
Sistemos, kurias Pekinas ruošiasi perduoti, yra nuo peties paleidžiamos priešlėktuvinių raketų sistemos, žinomos kaip MANPAD, teigė šaltiniai. Jos kėlė asimetrinę grėsmę žemai skraidantiems JAV kariniams orlaiviams per visą penkias savaites trukusį karą ir galėtų vėl kelti, jei paliaubos žlugtų.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas šią informaciją neigė.
Irano valstybinė televizija: trečiasis derybų su JAV raundas numatomas „šiąnakt arba rytoj“
Pakistane įvyko du Irano ir JAV pareigūnų derybų raundai, o trečiasis numatomas šeštadienio vakarą arba sekmadienį, pranešė Irano valstybinė televizija, Islamabade vykstant deryboms.
„Remiantis informacija, kurią valstybinės televizijos korespondentui pateikė derybų komandai artimas asmuo, dar vienas derybų raundas greičiausiai įvyks šiąnakt arba rytoj“, – teigė valstybinis transliuotojas IRIB.
Trijų šalių tiesioginės derybos vyksta dalyvaujant šeimininkui Pakistanui, anksčiau šeštadienį sakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas. Tai nukrypimas nuo pastarojo meto praktikos, kai abi pusės derybas vedė per tarpininką, sėdėdamos atskiruose kambariuose.
JAV karo laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį, skelbiama apie išminavimo operaciją
Pranešama, kad du JAV karo laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios, o prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo šio strateginio vandens kelio „išvalymą“.
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) vėliau pranešė, kad laivai perplaukė sąsiaurį pradėdami operaciją, skirtą išvalyti jį nuo Irano padėtų minų.
„Šiandien pradėjome naujo laivakelio nustatymo procesą ir netrukus pasidalinsime šiuo saugiu keliu su jūrų pramone, kad paskatintume laisvą prekybos judėjimą“, – sakė CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis (Bradas Kuperis).
JAV karinio jūrų laivyno valdomomis raketomis ginkluoti eskadriniai minininkai perplaukė sąsiaurį be jokių incidentų, cituodamas tris JAV pareigūnus pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.
Ši operacija nebuvo derinta su Irano institucijomis, skelbia JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“.
„Dabar pradedame Hormuzo sąsiaurio išvalymo procesą“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas, pavadindamas tai „paslauga“ tokioms šalims kaip Kinija, Japonija ir Prancūzija, kurios „neturi drąsos ar valios pačios atlikti šį darbą“.
Jis tvirtino, kad Iranas šiame konflikte „STIPRIAI PRALAIMI!“, nors ir pripažino, kad Irano minos strateginiame sąsiauryje, per kurį gabenamas penktadalis pasaulio žalios naftos, vis dar kelia grėsmę.
„Vienintelis dalykas, kuo jie gali pasigirti, yra grėsmė, kad laivas gali atsitrenkti į vieną iš jų jūrinių minų“, – rašė D. Trumpas.
JAV pareigūnai iš karto neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti šiuos pranešimus.
Šį laivybos kelią prie Irano krantų Teheranas faktiškai blokavo nuo vasario 28 dienos, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, nors sąsiaurio atidarymas esą buvo viena iš trapių paliaubų, įsigaliojusių anksčiau šią savaitę, sąlygų.
Anot iraniečių žiniasklaidos, aukšto rango Irano ir JAV pareigūnai šeštadienį Pakistane pradėjo derybas, siekdami užbaigti konfliktą, kuris Artimuosius Rytus panardino į smurtą ir sukėlė sukrėtimus pasaulio ekonomikoje.
Ankstesniame įraše D. Trumpas teigė, kad tušti tanklaiviai iš viso pasaulio plaukia į Jungtines Valstijas pirkti naftos, tačiau neišsiplėtė.
Emmanuelis Macronas ragina Irano prezidentą pasinaudoti derybomis siekiant ilgalaikio deeskalavimo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad paragino Irano vadovą Masoudą Pezeshkianą pasinaudoti derybomis su Jungtinėmis Valstijomis Pakistane, siekiant „ilgalaikio deeskalavimo“.
„Paraginau jį pasinaudoti Islamabade prasidėjusių derybų teikiama galimybe atverti kelią ilgalaikiam deeskalavimui ir tvirtam susitarimui, kuris suteiktų tvirtas saugumo garantijas regione“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.
Jis sakė taip pat pabrėžęs, kad Iranas privalo „kaip įmanoma greičiau“ atkurti laivybos laisvę ir saugumą Hormuzo sąsiauryje.
Žiniasklaida: JAV karo laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį
Pranešama, kad du JAV karo laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios, o prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo šio strateginio vandens kelio „išvalymą“.
JAV karinio jūrų laivyno valdomomis raketomis ginkluoti eskadriniai minininkai perplaukė sąsiaurį be jokių incidentų, cituodamas tris JAV pareigūnus pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.
Ši operacija nebuvo derinta su Irano institucijomis, skelbia JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“.
„Dabar pradedame Hormuzo sąsiaurio išvalymo procesą“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas, pavadindamas tai „paslauga“ tokioms šalims kaip Kinija, Japonija ir Prancūzija, kurios „neturi drąsos ar valios pačios atlikti šį darbą“.
Jis tvirtino, kad Iranas šiame konflikte „STIPRIAI PRALAIMI!“, nors ir pripažino, kad Irano minos strateginiame sąsiauryje, per kurį gabenamas penktadalis pasaulio žalios naftos, vis dar kelia grėsmę.
„Vienintelis dalykas, kuo jie gali pasigirti, yra grėsmė, kad laivas gali atsitrenkti į vieną iš jų jūrinių minų“, – rašė D. Trumpas.
JAV pareigūnai iš karto neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti šiuos pranešimus.
Šį laivybos kelią prie Irano krantų Teheranas faktiškai blokavo nuo vasario 28 dienos, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, nors sąsiaurio atidarymas esą buvo viena iš trapių paliaubų, įsigaliojusių anksčiau šią savaitę, sąlygų.
Anot iraniečių žiniasklaidos, aukšto rango Irano ir JAV pareigūnai šeštadienį Pakistane pradėjo derybas, siekdami užbaigti konfliktą, kuris Artimuosius Rytus panardino į smurtą ir sukėlė sukrėtimus pasaulio ekonomikoje.
Ankstesniame įraše D. Trumpas teigė, kad tušti tanklaiviai iš viso pasaulio plaukia į Jungtines Valstijas pirkti naftos, tačiau neišsiplėtė.
Baltieji rūmai: JAV, Pakistanas ir Iranas surengė trišales tiesiogines derybas
Šeštadienį Islamabade vyko trišalės tiesioginės Jungtinių Amerikos Valstijų, Pakistano ir Irano derybos, pranešė Baltieji rūmai. Aukšti pareigūnai susitiko bandydami užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad trys šalys vedė tiesiogines derybas asmeniškai, kitaip nei iki šiol, kai Vašingtonas ir Teheranas derėjosi tik per tarpininką, jų atstovams sėdint atskiruose kambariuose.
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV delegaciją sudarė viceprezidentas J. D. Vance'as, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, bet nepasakė, kas iš Irano ar Pakistano dalyvavo derybose.
Izraelio kariuomenė teigia per 24 valandas smogusi per 200 „Hezbollah“ taikinių
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas Libane smogė daugiau nei 200 grupuotės „Hezbollah“ taikinių, tarp kurių buvo ir raketų paleidimo įrenginių.
„Per pastarąsias 24 valandas IDF Libane smogė daugiau nei 200 „Hezbollah“ teroristų taikinių. Izraelio oro pajėgos toliau atakuoja „Hezbollah“ infrastruktūrą ir padeda sausumos pajėgoms, veikiančioms Pietų Libane“, – teigė kariuomenė.
Penktadienį Libano prezidentūra pranešė, kad kitą savaitę Vašingtone įvyks susitikimas su Izraeliu, kuriame bus aptariamos paliaubos Izraelio ir „Hezbollah“ kare bei galima derybų tarp kaimynių pradžia.
„Hezbollah“ parlamentaras: tiesioginės derybos su Izraeliu yra akivaizdus Konstitucijos pažeidimas
„Hezbollah“ atstovaujantis Libano parlamentaras Hassanas Fadlallah (Hasanas Fadlala) šeštadienį pakartotinai pareiškė, kad Irano remiama kovotojų grupuotė, kuriai jis atstovauja, atmeta tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio.
Šis žingsnis yra „akivaizdus (nacionalinio) susitarimo, Konstitucijos ir Libano įstatymų pažeidimas (...) ir jis dar labiau gilina vidaus nesutarimus tuo metu, kai Libanui labiausiai reikia solidarumo ir vidinės vienybės, kad šalis galėtų pasipriešinti Izraelio agresijai ir išsaugoti pilietinę taiką“, pažymėjo H. Fadlallah savo pareiškime.
„To, ko priešas nesugebėjo pasiekti vietoje (...) jis nepasieks derybose su valdžia, kuriai trūksta sprendimų priėmimo galių, kuri atsisakė savo pagrindinių pareigų, nesugebėjo apsaugoti savo žmonių ir kuriai negalima patikėti nacionalinio suvereniteto apsaugos“, – pridūrė jis.
Libano prezidento Josepho Aouno (Žozefo Auno) kanceliarija kiek anksčiau paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad penktadienį įvyko Libano ir Izraelio ambasadorių Vašingtone bei JAV ambasadoriaus Libane, kuris taip pat buvo šiame Amerikos mieste, pokalbis telefonu.
„Pokalbio metu buvo sutarta kitą antradienį Valstybės departamente surengti pirmąjį susitikimą, kuriame būtų aptartas paliaubų paskelbimas ir derybų tarp Libano ir Izraelio, vyksiančių prižiūrint JAV, pradžios data“, – teigiama prezidento kanceliarijos pareiškime.
Tuo metu Izraelis penktadienį pareiškė, kad per derybas su Libano vyriausybe, kurios kitą savaitę vyks Vašingtone, nesvarstys paliaubų su kovotojų grupuote „Hezbollah“.
Izraelis „sutiko pradėti oficialias taikos derybas“ su Libano vyriausybe, su kuria neturi diplomatinių santykių, pareiškė Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Yechielis Leiteris (Jechielis Leiteris).
„Izraelis atsisakė (derybose) svarstyti paliaubas su teroristine organizacija „Hezbollah“, kuri toliau puola Izraelį ir yra pagrindinė kliūtis taikai tarp dviejų šalių“, – pažymėjo jis savo pareiškime.
Vasario 28 dieną puolęs Iraną, Izraelis kiek vėliau pradėjo masinius smūgius ir sausumos invaziją į Libaną, atsakydamas į „Hezbollah“ – Irano remiamo musulmonų šiitų judėjimo – į Izraelį leidžiamas raketas.
Be paliaubų su „Hezbollah“, dėmesys derybose būtų sutelktas į Izraelio siekį, kad Libano vyriausybė imtųsi veiksmų – ji jau daug metų stengiasi suvaldyti „Hezbollah“, o pastaruoju metu intensyvino savo pastangas siekiant šio tikslo.
Izraelis yra pareiškęs, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, kurie nuo šeštadienio derėsis Islamabade, neapima Libano.
Tuo metu Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šeštadienį per Izraelio smūgius šalies pietuose žuvo 10 žmonių, o valstybinė žiniasklaida informavo apie Izraelio reidus daugiau nei dešimtyje vietovių.
Ministerija nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra Libano civilinės gynybos tarnybos narys ir du paramedikai iš Islamo sveikatos komiteto, susijusio su „Hezbollah“. Ministerija taip pat pasmerkė Izraelio „sistemingą“ puolimą prieš skubios pagalbos darbuotojus.
Libano valdžia teigia, kad per kelias karo veiksmų savaites žuvo daugiau nei 1 950 žmonių, o vien trečiadienį, pirmąją pilną dieną po JAV ir Irano paliaubų paskelbimo, per Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 350 žmonių.
Derybos prasidėjo: prieš jas – Irano reikalavimai
Islamabade prasidėjo JAV ir Irano taikos derybos, skirtos užbaigti karą, skelbia „Sky news“. Naujienų agentūra „Reuters“ teigia, kad derybos yra trišalės. Vis dar neaišku, ar abi delegacijos yra toje pačioje patalpoje. Gali būti, kad Pakistano tarpininkai tarpininkauja tarp abiejų pusių.
Prieš derybas Irano parlamento pirmininkas išdėstė dvi sąlygas susitarimui:
- paliaubos Libane;
- įšaldytų Irano lėšų atblokavimas.
Abi priemonės, kaip teigia Iranas, buvo įtrauktos į pirminį susitarimą, pasiektą anksčiau šią savaitę.
Savo ruožtu Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas neturi jokių kozirių ir pridūrė, kad JAV „gana greitai“ atvers Hormūzo sąsiaurį.
D. Trumpas taip pat pridūrė, kad užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinį ginklą – tai „99 proc. visos užduoties“.
Žiniasklaida: Izraelio pajėgos apsupo svarbų „Hezbollah“ miestą
Izraelio pajėgos apsupo Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ svarbų miestą pietų Libane, praneša Izraelio žiniasklaida.
Dešimtys „Hezbollah“ kovotojų pateko į spąstus Bint Džbeilio mieste, už kelių kilometrų nuo Izraelio sienos, paskelbė Izraelio naujienų portalas „ynet“, o panašią informaciją skelbia ir Libano žiniasklaidos priemonės.
Izraelio kariai Bint Džbeilį apsupo iš skirtingų pusių puldami iš Jaruno, Maruno el Raso ir Aitaruno.
Šis šiitų miestas laikomas svarbiu Irano remiamai „Hezbollah“.
„Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallah ten surengė savo pirmąją demonstraciją po to, kai Izraelio kariuomenė 2000 m. gegužę pasitraukė iš pietų Libano. H. Nasrallah Izraelis nukovė 2024 m.
Izraelio žiniasklaida kartais šį miestą vadina „Hezbollah“ sostine, o pati grupuotė teigia, kad tai „pasipriešinimo Izraeliui sostinė“.
JAV neigia, kad įšaldytas Irano turtas bus atblokuotas
Aukšto rango JAV pareigūnas šeštadienį paneigė pranešimus, kad Vašingtonas sutiko atblokuoti įšaldytus Irano aktyvus Kataro ir kitų šalių bankuose.
Šeštadienį Pakistano sostinėje Islamabade susitinka Irano ir JAV delegacijos, kurios derybų metu siekia užbaigti vasario 28 d. Artimuosiuose Rytuose kilusį karą.
Teheranas anksčiau skelbė, kad norint galutinai užbaigti karą turi būti atblokuoti įšaldytas šalies turtas, o Izraelis turi nebepulti Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ Libane.
Neįvardijamas aukšto rango šaltinis Irane naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad JAV neva sutiko atblokuoti įšaldytą šalies turtą ir kad šis žingsnis tiesiogiai siejamas su saugia laivyba Hormuzo sąsiauryje.
Tuo metu aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas paneigė tokius pranešimus.
„Netiesa. Susitikimai dar net neprasidėjo“, – jis sakė dar prieš derybas Pakistane.
Vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bombardavimo kampaniją prieš Iraną, pastarasis ne tik leidžia smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį, bet ir iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu pasaulio naftos ir dujų maršrutu.
Pakistano premjeras susitiko su JAV viceprezidentu
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas šeštadienį Islamabade susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u, pranešė jo biuras ir pridūrė, kad prasidėjo taikos derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
„Ministras pirmininkas pakartojo, kad Pakistanas tikisi ir toliau tarpininkauti abiem pusėms, kad padėtų siekiant tvarios taikos regione“, – sakoma ministro pirmininko pareiškime.
JAV viceprezidento atstovai patvirtino, kad J. D. Vance‘as, Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas susitinka su Pakistano vyriausybės vadovu.
Pranešama, kad susitikime dalyvauja ir Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras bei vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi.
Prieš tai Pakistano ministras pirmininkas susitiko su Irano delegacija.
Tebelieka neaišku, koks derybų formatas buvo pasirinktas. Praeityje Vašingtonas ir Teheranas dalyvaudavo netiesioginėse derybose, perduodami savo poziciją per tarpininkus.
ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bombardavimo kampaniją prieš Iraną, pastarasis ne tik leidžia smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį, bet ir iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu pasaulio naftos ir dujų maršrutu.
Irano valstybinė televizija: Irano delegacija prieš derybas su JAV susitinka su Pakistano premjeru
Irano delegacija šeštadienį Islamabade susitiko su Pakistano ministru pirmininku Shehbazu Sharifu prieš derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kuriose bus siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pranešė Irano valstybinė televizija.
Patvirtinęs susitikimą, Irano valstybinis transliuotojas pridūrė, kad „Irano ir JAV (derybų) tvarka bus apibrėžta pasibaigus šiam susitikimui“.
J. D. Vance'o lėktuvas kiek anksčiau šeštadienį nusileido oro bazėje netoli Pakistano sostinės, JAV viceprezidentui rengiantis dalyvauti derybose su Iranu.
J. D. Vance'ą, kurį prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskyrė vadovauti JAV derybų komandai, Nur Chano oro bazėje netoli Islamabado pasitiko įtakingas Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras.
Irano delegacija, vadovaujama parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo (Mohamado Bagero Galibafo), į oro bazę netoli Pakistano sostinės atvyko naktį. Ją taip pat pasitiko Pakistano kariuomenės vadas A. Muniras.
Ambasadorius: Izraelis derybose su Libanu nesvarstys paliaubų su „Hezbollah“
Izraelis penktadienį pareiškė, kad per derybas su Libano vyriausybe, kurios kitą savaitę vyks Vašingtone, nesvarstys paliaubų su kovotojų grupuote „Hezbollah“.
Izraelio ir Libano ambasadoriai surengė pokalbį, kad aptartų derybų, kurios antradienį prasidės Valstybės departamente, organizavimo klausimus.
Izraelis „sutiko pradėti oficialias taikos derybas“ su Libano vyriausybe, su kuria neturi diplomatinių santykių, pareiškė Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Yechielis Leiteris (Jechielis Leiteris).
„Izraelis atsisakė (derybose) svarstyti paliaubas su teroristine organizacija „Hezbollah“, kuri toliau puola Izraelį ir yra pagrindinė kliūtis taikai tarp dviejų šalių“, – pažymėjo jis savo pareiškime.
Vasario 28 dieną puolęs Iraną, Izraelis kiek vėliau pradėjo masinius smūgius ir sausumos invaziją į Libaną, atsakydamas į „Hezbollah“ – Irano remiamo musulmonų šiitų judėjimo – į Izraelį leidžiamas raketas.
Be paliaubų su „Hezbollah“, dėmesys derybose būtų sutelktas į Izraelio siekį, kad Libano vyriausybė imtųsi veiksmų – ji jau daug metų stengiasi suvaldyti „Hezbollah“, o pastaruoju metu intensyvino savo pastangas siekiant šio tikslo.
Izraelis yra pareiškęs, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, kurie nuo šeštadienio derėsis Islamabade, neapima Libano.
Libano valdžia teigia, kad per kelias karo veiksmų savaites žuvo daugiau nei 1 950 žmonių, o vien trečiadienį, pirmąją pilną dieną po JAV ir Irano paliaubų paskelbimo, per Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 350 žmonių.
Skelbiama naujausia informacija apie Irano lyderio būklę: aiškėja sužalojimų rimtumas
„Reuters“ skelbia naujausią informaciją apie naujojo Irano lyderio Mojtabos Khamenei būklę. Anot agentūros, informaciją apie tai ji gavo iš trijų šaltinių.
Šaltiniai sako, kad M. Khamenei atsigauna po sunkių veido ir kojų sužalojimų, patirtų per smūgį, kurio metu karo pradžioje žuvo jo tėvas.
Šaltinių duomenimis, M. Khamenei veidas buvo sudarkytas, jis patyrė rimtą vienos arba abiejų kojų sužalojimą. Gali būti, kad jis apskritai neteko kojos.
„Vis dėlto 56-metis atsigauna po sužalojimų ir išlieka sąmoningas“, – sako šaltiniai.
Teigiama, kad Irano lyderis dalyvauja susitikimuose su aukštais pareigūnais garso skambučiais, dalyvauja sprendimų priėmime svarbiais klausimais – karo, derybų su JAV.
„Reuters“ pažymi, kad minėtų teiginių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
M. Khamenei buvo sužeistas vasario 28 d., pirmąją JAV ir Izraelio pradėto karo dieną, per išpuolį, kurio metu žuvo jo tėvas ir pirmtakas ajatola Ali Khamenei, valdęs nuo 1989 m. Taip pat žuvo M. Khamenei žmona, svainis ir svainė.
Nėra jokio oficialaus Irano pareiškimo apie M. Khamenei sužalojimų sunkumą.
Pakistanas reiškia viltį, kad Iranas ir JAV konstruktyviai bendradarbiaus
Vašingtono ir Teherano delegacijoms atvykus į Pakistano sostinę, Pakistano užsienio reikalų ministras šeštadienį paragino Jungtines Valstijas ir Iraną „konstruktyviai bendradarbiauti“ Islamabade rengiamose derybose, kurių tikslas – užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras (Išakas Daras) „išreiškė viltį, kad šalys konstruktyviai bendradarbiaus, ir pakartotinai išreiškė Pakistano norą toliau padėti šalims pasiekti ilgalaikį ir tvirtą konflikto sprendimą“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
J. D. Vance'o (Dž. D. Vanso) lėktuvas kiek anksčiau šeštadienį nusileido oro bazėje netoli Pakistano sostinės, JAV viceprezidentui rengiantis dalyvauti derybose su Iranu.
J. D. Vance'ą, kurį prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskyrė vadovauti JAV derybų komandai, Nur Chano oro bazėje netoli Islamabado pasitiko įtakingas Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras.
Penktadienį prieš pakildamas iš Andrewso (Endriuso) jungtinės bazės JAV viceprezidentas žurnalistams sakė, jog „bandysime pasiekti pozityvias derybas“.
„Jei iraniečiai bus pasirengę derėtis sąžiningai, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgauti, tuomet jie pamatys, kad derybų komanda nėra tokia imli“, – įspėjo jis.
Irano delegacija, vadovaujama parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo (Mohamado Bagero Galibafo), į oro bazę netoli Pakistano sostinės atvyko naktį. Ją taip pat pasitiko Pakistano kariuomenės vadas A. Muniras.
Renkasi į derybas dėl karo pabaigos: J. D. Vance`o lėktuvas nusileido Pakistane
J. D. Vance'o lėktuvas šeštadienį nusileido oro bazėje netoli Pakistano sostinės, JAV viceprezidentui rengiantis dalyvauti derybose su Iranu, kurių tikslas – užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
J. D. Vance'ą, kurį prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė vadovauti JAV derybų komandai, Nur Chano oro bazėje netoli Islamabado pasitiko įtakingas Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras.
Penktadienį prieš pakildamas iš Andrewso jungtinės bazės JAV viceprezidentas žurnalistams sakė, jog „bandysime pasiekti pozityvias derybas“.
„Jei iraniečiai bus pasirengę derėtis sąžiningai, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgauti, tuomet jie pamatys, kad derybų komanda nėra tokia imli“, – įspėjo jis.
Irano delegacija atvyko į Pakistaną derėtis su JAV
Penktadienį Irano atstovai atvyko į Pakistaną, kur įvyks derybos su JAV dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Tam, kad derybos įvyktų, Teheranas reikalauja įšaldyto turto atblokavimo ir paliaubų Libane, kur karines operacijos prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ vykdo Izraelis.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas nepaisant to, ar Iranas bendradarbiaus, ar ne. Anot jo, pagrindinis JAV tikslas derybose Islamabade yra neleisti Iranui pasigaminti branduolinio ginklo.
D. Trumpas į derybas su Irano atstovais į Pakistaną išsiuntė JAV viceprezidentą J. D. Vance‘ą, siekdamas taikos susitarimo po to, kai antradienį buvo paskelbta apie paliaubas Artimųjų Rytų kare.
J. D. Vance‘as perspėjo Iraną nežaisti su Vašingtonu. Į derybas Pakistane jis vyksta kartu su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.
„Jei iraniečiai norės sąžiningai derėtis, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgaudinėti, tada pamatys, kad derybų komanda nėra jau tokia maloni“, – sakė J. D. Vance‘as.
Irano delegacijos vadovas, parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas taip pat buvo atsargus.
„Mūsų ketinimai geri, bet mes nesame patiklūs. Mūsų patirtis tokia, kad derybos su amerikiečiais visada baigiasi nesėkme ir sulaužytais pažadais“, – Irano televizijai sakė M. B. Ghalibafas.
Teheranas teigia, kad derybos prasidės tik tuo atveju, jeigu Vašingtonas sutiks su išankstinėmis sąlygomis: paliaubomis Libane ir įšaldyto Irano turto atblokavimu.
Kitą savaitę Izraelis derėsis su Libano vyriausybe Vašingtone. Tačiau Izraelio ambasadorius JAV Yechielis Leiteris sako, kad jo šalis nesitars dėl paliaubų su Irano remiama grupuotė „Hezbollah“.
ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bombardavimo kampaniją prieš Iraną, pastarasis ne tik leidžia smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį, bet ir iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu pasaulio naftos ir dujų maršrutu.
Iš Trumpo – nauja žinia dėl Hormūzo sąsiaurio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo, kad Hormuzo sąsiauris bus atvertas, neatsižvelgiant į tai, „bendradarbiaus Iranas, ar ne“, ir pabrėžė, kad jo pagrindinis prioritetas taikos derybose yra užtikrinti, jog Teheranas negalėtų turėti branduolinio ginklo.
D. Trumpas yra nusiuntęs viceprezidentą J. D. Vance'ą į Pakistane rengiamą susitikimą su Irano aukščiausio rango pareigūnais, kuriame bus siekiama pasiekti taikos susitarimą po to, kai antradienį buvo sutarta dėl dviejų savaičių paliaubų.
„Atversime Persijos įlanką su jais ar be jų (...), arba sąsiaurį, kaip jie jį vadina. Manau, kad tai įvyks gana greitai, o jei ne, mes galėsime tai užbaigti“, – pareiškė amerikiečių lyderis žurnalistams prieš išvykdamas iš Vašingtono į kelionę šalies viduje.
„Mes tai atversime gana greitai“, – patikino jis.
Hormuzo sąsiaurio, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos, atidarymas taikos derybose Islamabade neabejotinai sulauks ypač daug dėmesio.
Tačiau paklaustas, kaip atrodytų geras susitarimas, D. Trumpas atsakė: „Jokių branduolinių ginklų. Tai sudaro 99 procentus (susitarimo).“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Žydai - goju žmogžudžiai jūsų nekenčia visas pasaulis.




Trumpas skelbia, kad JAV pradėjo valyti Hormūzo sąsiaurį, iš Irano – grasinimas JAV laivui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo „valyti“ Hormuzo sąsiaurį, prasidėjus JAV ir Irano deryboms dėl susitarimo, kaip užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Šis jo komentaras pasirodė JAV leidiniui „Axios“ pranešus, kad šeštadienį keli JAV karinio jūrų laivyno laivai kirto sąsiaurį, nesuderinę to su Iranu. Valstybinės televizijos cituojamas aukštas pareigas užimantis Irano kariuomenės pareigūnas paneigė šį pranešimą.
„Dabar pradedame Hormuzo sąsiaurio valymo procesą“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas, pavadinęs tai „paslauga“ tokioms šalims kaip Kinija, Japonija ir Prancūzija, kurios „neturi Drąsos ar Valios pačios atlikti šį darbą“.
Jis tvirtino, kad per konfliktą Iranas „DAUG PRARANDA!“, bet pripažino, jog Irano minos strateginiame sąsiauryje, per kurį plukdoma penktadalis pasaulio naftos, vis dar kelia grėsmę.
„Vienintelis dalykas, kurį jie turi, yra grėsmė, kad laivas gali atsitrenkti į vieną iš jų jūrinių minų“, – parašė D. Trumpas.
Tuo tarpu Iranas pagrasino užpulti JAV karinį laivą, skelbia „Sky news“. Valstybinė Irano televizija praneša, kad Iranas įspėjo JAV karinį laivą, jog jis bus užpultas per 30 minučių, jei įplauks į Hormūzo sąsiaurį.
Pasak aukšto rango Irano karinio pareigūno, laivas po įspėjimo pasitraukė. Nėra aišku, kokių veiksmų tiksliai ėmėsi laivas ir kur jis šiuo metu yra.
Nuo vasario 28 d., kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, Teheranas iš esmės užblokavo svarbų laivybos kelią palei Irano krantus, nors sąsiaurio atidarymas, regis, buvo viena iš šios savaitės pradžioje sudarytų trapių paliaubų sąlygų.
Irano žiniasklaida pranešė, kad aukšti Irano ir Amerikos pareigūnai šeštadienį Pakistane pradėjo derybas, siekdami užbaigti konfliktą, įstūmusį Artimuosius Rytus į smurtą ir supurčiusį pasaulio ekonomiką.
Ankstesniame įraše D. Trumpas teigė, kad tušti tanklaiviai plaukia į Jungtines Valstijas iš viso pasaulio pirkti naftos, bet išsamesnės informacijos nepateikė.