Kaip pasakoja „Guardian.co.uk“, kalbos apie nepriklausomybės siekį Velse skamba vis garsiau. Vis labiau laukiama ir 2014 metais vyksiančio referendumo dėl Škotijos pasitraukimo iš Jungtinės Karalystės. Bet ar Velsas iš tiesų yra pajėgus atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės? Kaip tvirtai jis galėtų egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė?
Velso politikės Leanne'os Wood manymu, dar visai neseniai klausimas dėl Velso nepriklausomybės buvo mažai kam aktuali tema. Bet dabar diskusijos apie šią problemą ir vėl tapo populiarios. Ponia Wood yra viena pagrindinių pretendenčių tapti nacionalistinės valų partijos „Plaid Cymru“ lydere.
Politikė tiki nepriklausomo Velso ateitimi. Velso nacionalistai su nekantrumu laukia 2014 metų referendumo Škotijoje, kurio metu turėtų paaiškėti, ar škotai yra vis dar linkę būti vieningos karalystės dalimi. Anot Wood, šio referendumo rezultatai neabejotinai sąlygos ir valų aspiracijas tapti nepriklausomiems – Škotijos atsiskyrimas nuo Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos suteiktų naują stimulą Velso ketinimams tapti nepriklausoma šalimi.
„Plaid Cymru“ partijos narių skaičius per paskutiniuosius keturis mėnesius išaugo 23%. Tad jei anksčiau valų politikų iniciatyvos kelti Velso nepriklausomybės klausimą nesulaukdavo didesnio pritarimo netgi tarp pačių „Plaid Cymru“ narių, tai dabar padėtis keičiasi – toks Velso siekis yra išreiškiamas vis drąsiau ir garsiau.
„Tai nebėra kažkokia neapčiuopiama svajonė. Ir Velso žmonės tai gerai jaučia – mes esame pozicijoje, kuomet galime pradėti konstruktyvius debatus dėl atsiskyrimo. Vis dar turime nemažai apie ką diskutuoti, bet manau, kad šiuo požiūriu mes esame pažengę netgi toliau nei Škotija“, - pasakoja Wood.
„Mano manymu, dabartinė krizinė ekonomikos situacija yra palankus metas šias diskusijas paversti dar aktyvesnėmis. Mūsų žmonės yra išvarginti dabartinės padėties ir į ateitį žvelgia gana pesimistiškai. Jie ieško alternatyvių sprendimų. Ir mano įsitikinimu, tokia alternatyva galėtų tapti Velso atsiskyrimas nuo karalystės“, - savo požiūrį kiek plačiau išdėsto Velso politikė.
Pagrindine ponios Wood konkurente tapti „Plaid Cymru“ partijos lydere yra laikoma kita politikė – vakarų velsietė Elin Jones. Abiejų politikių šansai tapti partijos vedlėmis kol kas yra laikomi lygiais. Kita vertus, Jones Velso nepriklausomybės klausimą vertina lygiai taip pat kaip ir jos kolegė. Jones manymu, per keletą ateinančių metų debatai dėl Velso nepriklausomybės turėtų įgauti vis didesnį pagreitį.
„Jei Škotija nuspręstų tapti nepriklausoma valstybe, tuomet vieningos Jungtinės Karalystės egzistavimui iškiltų reali grėsmė. Karalystę sudarytų Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija. Bet argi tai būtų panašu į valstybę? Ne, tai visiškai neprimintų normalios valstybės. Ji būtų pernelyg išbalansuota ir nepatvari. Tad daugelis mums svarbių dalykų paaiškės jau 2014 metais“, - taip besiklostančią situaciją įvertino Jones.
Kalbėdama apie ateities planus, Jones buvo nusiteikusi ryžtingai. „Esu aiškiai pasakiusi, jog per ateinančius dvylika mėnesių ketiname suformuluoti konkrečią Velso atsiskyrimo strategiją. Mūsų partijos „Plaid Cymru“ sėkmė dvejuose rinkimuose iš eilės galėtų leisti mums suorganizuoti referendumą dėl Velso nepriklausomybės paskelbimo. Anksčiausiai tai galėtų įvykti maždaug 2020 metais“, - savo viziją išdėstė Jones.
Nors tokios kalbos gali atrodyti ir kiek perdaug ambicingos, bet įdėmiau paanalizavę Jungtinės Karalystės situaciją, galėtume pastebėti nemažai požymių, rodančių, jog Anglija, Velsas ir Škotija gali iš tiesų pasukti skirtingais keliais.
Nedaug britų pastebėjo, jog per pastarąjį dešimtmetį vis auganti decentralizacija lėmė specifinės ir savarankiškos Velso politikos susiformavimą. Praėjusiais metais surengtas referendumas suteikė vietinei Velso valdžiai pilnas vykdomosios valdžios galias administruoti 20 Velso sričių. Tokiu būdu buvo išplėstos vietinės Velso vadžios kompetencijos sveikatos apsaugos, transporto ir daugelyje kitų sričių. Be to, iniciatyvos ir toliau plėsti vietinės valdžios galias neturėtų nutrūkti ir ateityje – tam netgi yra sukurta oficiali komisija, besirūpinanti tolimesniu decentralizacijos procesų įgyvendinimu.
Tuo, jog Velso žmonės gyvena kitokia kasdienybe nei jų bendrapiliečiai Anglijoje ar Škotijoje, galima įsitikinti pavarčius bet kokius vietinius laikraščius. Pirmuosiuose puslapiuose beveik nerasite istorijų apie Didžiosios Britanijos politiką, sporto ar kultūros pasiekimus – juose aprašomos pirmiausia Velso gyventojams aktualios istorijos: apie Velse kuriamus populiarius televizijos serialus, vietinės futbolo žvaigždės Craigo Bellamy ir valų regbio žaidėjų sportinės karjeros nesėkmes bei laimėjimus ar Velso politikų nuotykius Londone.
Nemažai skirtumų galima pastebėti ir vertinant Velso švietimo sistemą. Čia valai taip pat tvarkosi savo nuožiūra ir tiek mokyklų, tiek universitetų lygmeniu įgyvendina pakankamai savarankiškas iniciatyvas, neretai kokybiškai smarkiai besiskiriančias nuo kituose Didžiosios Britanijos regionuose vykdomos švietimo politikos.
Kita vertus, Velsas neturi savarankiškos teisinės sistemos, o ir istorinė atmintis apie kokio nors pobūdžio regiono savivaldą tarp valų bendruomenės narių realiai taip niekada ir nesusiformavo. Tad Velso valstybingumo idėja yra vis dar pradinėje savo stadijoje. Velso nepriklausomybės idėją remia maždaug 10% regiono gyventojų. Ir tokia parama daugiausia kyla iš tų kraštų, kuriuose Velso nepriklausomybės siekis yra tiesiogiai siejamas su valų kalbos išsaugojimo iniciatyva. Tuo tarpu postindustrinėse ir išimtinai anglų kalba kalbančiose Velso vietovėse regiono nepriklausomybės idėja didesnio pritarimo nesusilaukia.
Šiam požiūriui visiškai pritaria ir šiuo metu įtakingiausias Velso politikas, pirmasis Velso ministras pirmininkas Carwynas Jonesas. Politiko manymu, Jungtinės Karalystės iširimas neatneštų visiškai jokios naudos. Visų pirma, didele grėsme taptų Škotijos apsisprendimas pasitraukti iš Jungtinės Karalystės. „Labai tikiuosi, jog Škotija netaps nepriklausoma šalimi. Tuomet Jungtinę Karalystę sudarytų Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija, tad akivaizdu, jog dabartinė valstybės politinė struktūra tiesiog nebegalėtų ir toliau egzistuoti. Tokiu atveju šalies parlamentą sudarytų 550 narių, iš kurių daugiau nei 500 atstovautų Anglijai. Tokia sistema negalėtų gerai veikti. Reikėtų iš naujo permąstyti valstybės funkcionavimo pagrindus“, - aiškino Jonesas. Politiko manymu, tokiu atveju neišvengiamai tektų keisti Lordų Rūmų suformavimo principą. „Žemesnieji rūmai (Bendruomenių rūmai) galėtų veikti kaip ir dabar – pagal piliečių populiacijos pasiskirstymą regionuose, bet aukštesniuosius rūmus reikėtų reformuoti pagal geografinį principą. Lordų Rūmuose turėtų atstovauti vienodos Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos politikų proporcijos. Iš esmės sistema turėtų būti panaši į JAV parlamentinę sistemą. JAV ši sistema pasiteisina ir yra tikrai stabili“, - galimą situacijos sprendimą išdėstė Jonesas.
Anot Joneso, Didžiosios Britanijos iširimas sukeltų ir daugiau komplikacijų. „Tokiu atveju mums reikėtų priimti rašytinę šalies konstituciją. Vien tam, jog galėtume išspręsti Lordų Rūmų reformavimo problemą. Kita vertus, manau, jog mes ir taip jau žengiame link to, jog būtų priimta rašytinė Didžiosios Britanijos konstitucija. XXI amžiuje Jungtinės Karalystės politinė sistema galėtų veiksmingai funkcionuoti tik turėdama savo rašytinę konstituciją. Be to, šis klausimas yra itin svarbus škotams – rašytinis pagrindinis šalies įstatymas padėtų jiems jaustis integralia Jungtinės Karalystės dalimi. Tad mano manymu, rašytinė konstitucija yra būtina pirmiausia tam, jog būtų išlaikytas Jungtinės Karalystės vieningumas“, - paaiškina Jonesas.
Joneso teigimu, galimas Škotijos pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės nebūtinai padidintų paramą Velso nepriklausomybės siekiui. „Pirmas klausimas, kurį žmonės sau užduoda yra: „ar mes galime sau tai leisti? Ar tai atitiktų mūsų finansinius interesus?“. Be abejo, kad šiuo atveju atsakymas yra neigiamas. Realybė yra tokia, jog mes (velsiečiai) išleidžiame daugiau, nei sugebame surinkti mokesčių. Taigi čia svarbus yra mums teikiamų subsidijų aspektas. Vertinant grynai finansiniu atžvilgiu, Velso atsiskyrimas neatneštų visiškai jokios naudos“, - padėtį apibūdino Jonesas. Pasak jo, Velso žmonės yra labiausiai susirūpinę dėl savo darbų, finansinio saugumo ir stabilumo ir jie puikiai suvokia, jog Velso nepriklausomybė šių problemų niekaip neišspręs, o tik dar labiau jas pagilins.
„Plaid Cymru“ partijos narė Wood šiuo klausimu turi kiek kitokią nuomonę. Anot jos, Velso ekonominius sunkumus kuria būtent tai, jog šis regionas yra pernelyg išnaudojamas Anglijos. „Velsas kenčia dėl to, jog jis tapo paprasčiausia ekonomine periferija, tenkinančia Londono ir pietryčių Anglijos interesus. Tokio pobūdžio ekonominė priklausomybė Velsui atneša labai daug žalos“, - savo nuomonę išdėstė Wood. Jos manymu, Velsas galėtų perimti baskų regiono Ispanijoje ir Samso salos, priklausančios Danijai, patirtį – ten, anot jos, ekonominis suverenitetas yra puikiai išlaikomas ir regionams atneša akivaizdžią naudą. „Labai daug Velso žmonių dirba viešajame sektoriuje ir šie žmonės yra jautriausi ekonominiams sunkumams.
Manau, kad tokia padėtis gali tik dar labiau blogėti, nes kol kas nematau požymių, jog visa tai galėtų keistis į gerąją pusę. Ir jei taip bus iš tikrųjų, ekonominės autonomijos didinimas taps neišvengiamu Velso pasirinkimu“, - prognozavo Wood.
O ką galimas Škotijos ir Velso ar net Šiaurės Airijos atsiskyrimas galėtų reikšti Jungtinės Karalystės stuburui – Anglijai? Kardifo Universiteto mokslininko ir Velso politikos eksperto Richardo Wyno Joneso nuomone, Velsas turėtų gerai įvertinti tai, ką jo galimas atsiskyrimas reikštų pačiai Anglijai. „Kas Anglijai yra Šiaurės Airija? Šiaurės Airija yra problema ir finansinė bedugnė. Kas Anglijai yra Velsas? Velsas galbūt ir nėra tokia didelė problema, bet yra lygiai toks pat finansų eikvotojas kaip ir Šiaurės Airija. Tad kodėl mes šiuos regionus subsidijuojame? Juk viskas, ką jie daro, yra nuolatinis skundimasis – kokia iš to nauda pačiai Anglijai?“, - svarstė politologas.
„Tad Velso atsiskyrimas yra labai problemiškas klausimas“, - apibendrina R. Jonesas. Ir problemiškas ne todėl, jog tai keltų sunkumų Jungtinei Karalystei ar konkrečiai Anglijai, bet dėl miglotų paties Velso perspektyvų greitu metu tapti stabilia ir klestinčia valstybe.
