2024 m. vasario-birželio mėnesiais „Study Finds“ išsiuntė elektroninius laiškus astrobiologams (mokslininkams, tyrinėjantiems nežemiškas būtybes), taip pat kitų sričių mokslininkams, įskaitant fizikus ir biologus dėl tikėtinos ir protingos nežemiškos gyvybės egzistavimo.
Iš viso jie gavo 521 astrobiologo ir 534 kitų sričių mokslininkų atsakymus. Rezultatai atskleidė, kad 86,6 proc. apklaustų astrobiologų atsakė „sutinkantys“ arba „visiškai sutinkantys“, jog visatoje egzistuoja nežemiškos būtybės.
Mažiau nei 2 proc. su tuo nesutiko, o 12 proc. liko neutralūs. Taigi, remdamiesi šiais duomenimis, galime teigti, kad yra tvirtas sutarimas, jog nežemiška gyvybė (kokios nors formos) kažkur egzistuoja.
Mokslininkai, kurie nėra astrobiologai, iš esmės su tuo sutiko – bendras sutikimo rezultatas buvo 88,4 proc. Kitaip tariant, negalima teigti, kad astrobiologai, palyginti su kitais mokslininkais, šališkai tiki nežemiška gyvybe.
Kalbant apie „daugialypę“ nežemišką gyvybę arba „protingus“ ateivius, „Study Finds“ rezultatai buvo atitinkamai 67,4 proc. ir 58,2 proc. astrobiologų ir kitų mokslininkų sutikimo. Taigi, mokslininkai linkę manyti, kad egzistuojantys ateiviai yra netgi pažangesnių formų.
Šie rezultatai dar reikšmingesni dėl to, kad nesutikimas visose kategorijose buvo nedidelis. Pavyzdžiui, tik 10,2 proc. astrobiologų nesutiko su teiginiu, kad protingi ateiviai greičiausiai egzistuoja.
Teoriniai įrodymai dėl nežemiškų gyvybių egzistavimo
Paprastai į mokslininkų konsensusą turėtume atkreipti dėmesį tik tada, kai jis grindžiamas įrodymais. Kadangi tinkamų įrodymų dėl ateivių egzistavimo nėra, mokslininkai gali tik spėlioti.
Tačiau mokslininkai turėjo galimybę balsuoti „neutraliai“ – šį variantą pasirinko maža dalis specialistų, manančių, kad jie tik spėlioja – 12 proc.
Iš tikrųjų yra daug „netiesioginių“ arba „teorinių“ įrodymų apie egzistuojančias nežemiškas būtybes.
Keletą jų turime savo Saulės sistemoje, įskaitant po paviršiumi esančius Europos ir Encelado mėnulių vandenynus, taip pat aplinką, esančią kelių kilometrų gylyje po Marso paviršiumi.
Taip pat svarbu tai, kad kadaise Marsas buvo itin tinkama planeta gyventi, jo paviršiuje telkšojo ežerai ir upės, o atmosfera buvo labai stipri.
Iš čia galima daryti išvadą, kad galaktikoje ir platesnėje visatoje egzistuoja išties milžiniškas gyvenamųjų aplinkų skaičius.
Be neutralių atsakymo rezultatų, tikinčių ateiviais yra 97,8 proc. mokslininkų
„Study Finds“ atsižvelgė ir į tai, kaip galėtų savo duomenis pateikti kitaip. Jie pabandė atmesti 60 gautų neutralių balsų, nes manė, kad kai kurie mokslininkai paprasčiausiai nenorėjo spekuliuoti. Todėl buvo suprasta, jog tokiu atveju prasmingiausia būtų ignoruoti jų balsus.
Iš viso lieki 461 balsas, iš kurių 451 balsas buvo „sutinku“ arba „visiškai sutinku“. Todėl šiuo atveju bendras sutikimo procentas yra 97,8 proc.
„Study Finds“ teigiama, jog, vis dėlto, derėtų pateikti dvejus rezultatus: vieną su neutraliais balais – 86,6 proc., o kitą – be neutralių balų – 97,8 proc. Priduriama, kad nė vienas iš šių rezultatų nėra vienintelis teisingas rezultatas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
