Išoriškai gali pasirodyti, kad žemynas atsidūrė bekylančios antros pandemijos bangos nelaisvėje. Tačiau tai nėra viena banga, o daug lokalių bangų, ir būtent tai lemia suvokimą, kaip sulaikyti ligos plitimą ir išvengti pirmosios bangos sukeltos katastrofos, rašoma „The Guardian“.
Yra pirminiai įrodymai to, kad ir pats virusas per pusmetį mutavo, tačiau kol kas nėra įrodytas ligos perdavimo intensyvumo ar paties sirgimo sunkumo pokytis. Koronaviruso mutavimas taip pat negali paaiškinti sinchroniškai kylančių ligos protrūkių atsiradimą visose žemyno dalyse.
Ekspertai mano, kad sinchroniškumas yra aiškinamas valstybių taikomų sveikatos apsaugos strategijų panašumais. Pavyzdžiui, šalys atšaukė savo „lokdaunus“ panašiu metu, o mokyklos beveik visur buvo atviros nuo mokslo metų pradžios. Veikti ligos plėtrą gali ir metų laikas.
JAV kovos su koronavirusu „architektas“ Anthony Faucis neseniai pareiškė, kad JAV vis dar kovoja su pirmąja pandemijos banga. Tikėtina, tą patį galima sakyti ir apie Europą.
Dabar sveikatos apsaugos sistemos ekspertų nuomonė iš esmės sutampa: dėl skirtingų priežasčių Europos strategija trauktis iš „pavasarinių lokdaunų“ faktiškai patyrė fiasko. Politikai arba ignoravo jų patarimus, arba paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai suorganizuoti karantino taisyklių sušvelninimo sistemos.
Žmonių pasitikėjimas ir gerumas baigėsi kartu su užsitęsusia pandemija, o sveikatos apsaugos ekspertams rudenį sugriežtinti karantino priemones, politikai nelabai noriai tam pakluso.
Tačiau, dėl staigaus ligos išplitimo negalima prie kryžiaus kalti tik politikų. Tikėtina, kad kai kurios valdžios su pandemija tvarkėsi geriau už likusias, tačiau visų jų užduotis yra dar ir patenkinti daugelio savo potencialių rinkėjų poreikius – tam, kad išliktų valdžioje ir ateityje.
„Lokdaunus“ nutraukė, bet viruso nesustabdė
Pavojingiausias daugelio politikų kovos su pandemija strategijos momentas – dažnas priežasties-pasekmės ryšio nesuvokimas ir tikėjimas, kad galima vienu metu išgelbėti žmonių gyvybes ir „pagailėti“ ekonomikos.
COVID-19 protrūkis, jeigu jo nesustabdyti laiku, auga eksponentine tvarka arba išvis išsprogsta – tai reiškia, kad pradžioje gali augti labai pamažu, kai staiga tampa nebekontroliuojamas. Todėl tokius protrūkius reikia stabdyti iš anksto.
Ankstesnių pandemijų tyrimai, o taip pat ekonomistų vertinimai, praėjusį mėnesį publikuoti TVF ataskaitoje, tvirtina tą patį: miestai, regionai ar šalys, kurie pradėjo kovoti su virusu iš anksto, nelaukiant, kol situacija taps nebekontroliuojama, ne tik išsaugojo daugiau žmonių gyvybių, tačiau taip pat geriau kontroliavo ekonominę situaciją.
Sveikatos apsaugos srities ekspertai sutinka, kad pirmieji „lokdaunai“, net ir atsižvelgiant į jų prastą organizavimą, buvo reikalingi. Europai, kaip ir likusiam pasauliui, trūko žinių, kurioms gauti reikėjo daugiau laiko. Daugelis šalių šiais „lokdaunais“ sumažino užkrėtimų skaičių, tačiau ne tiek, kiek to būtų norėję ekspertai. Virusas vis dar cirkuliavo, kuomet karantiną sušvelnino, tai yra, vis dar buvo aktyvus ligos perdavimas, o tai reiškė, kad nauji protrūkiai yra neišvengiami.
Sistema aiški: atsekti kontaktus ir testuoti galimus ligonius
Taigi, optimali strategija naujam pandemijos etapui buvo kaip ir akivaizdi: nustačius naujus protrūkio atvejus, įvedinėti tikslinius lokalius draudimus.
Siekiant nustatyti protrūkius reikėjo efektyvios testavimo ir kontaktų nustatymo sistemos, o vėliau jau iš anksto suderintų veiklos metodų – tokių kaip judėjimo apribojimai, socialinės distancijos priemonės, medikų, policijos ir kitų pagrindinių darbuotojų apsauga. Visa tai turėjo būti taikoma lokaliai, kad neišplistų visur. Tokiu atveju ir finansinę pagalbą būtų galima skirti tik nukentėjusiems regionams, o ne visai valstybei.
Šios strategijos nesėkmė iš pradžių buvo sunkiai pastebima. Daugelis europiečių mėgavosi palyginti nerūpestinga vasara. Tačiau sergamumas pradėjo augti – nestabiliai, eksponentiškai. Mokyklų ir universitetų atidarymas, nuotolinio darbo atsisakymas, sustiprino koronaviruso plėtrą rugsėjį, o jau spalį ligoninėse pradėta skelbti pavojų. Tačiau politikai nelabai kreipė dėmesio į ekspertų raginimus stiprinti karantino priemones – žmonės jau paprasčiausiai pavargę nuo karantino ir pandemijos.
„Jeigu tuomet politikai nenorėjo veikti, tai buvo ne todėl, kad jie nesuvokė situacijos, o todėl, kad buvo įsitikinę – prancūzai nėra pasirengę išgirsti naujienos apie naują karantiną, – „The Guardian“ cituojamas Prancūzijos vyriausybės konsultacinėje taryboje dirbantis epidemiologas Arno Fontane. Rugsėjo pradžioje šią tarybą apkaltino bereikalingos panikos kėlimu, pradėtos platinti peticijos su reikalavimų ją atstatydinti. Belgijoje, kurioje yra vienas aukščiausių užkrėtimų rodiklių Europoje, vyriausybės patarėjas, virusologas Markas Van Ranstas atkreipė dėmesį į dalinį karantiną Vokietijoje – „mūsų šalis turėjo tokį karantiną įvesti dar prieš šešias savaites“.
Dabar koronaviruso pandemijos situacija kelia nerimą visame žemyne, ypač tokias šalis, kaip Graikija ar Čekija, kur užsikrėtimų lygis dar visai neseniai buvo palyginti žemas. Karantinas sustiprėjo visur.
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad nauji „lokdaunai“ turėtų visiškai pašalinti viruso perdavimo galimybę iki tol, kol bus realizuota „išėjimo iš karantino strategija“, kitų teigimu, užtenka sumažinti ligos plitimą, o „išėjimo iš karantino strategija“ jau tik užbaigs pradėtą darbą. Tokiu būdu tikimasi leisti atsikvėpti šalių ekonominiam pajėgumui.
Gera žinia yra ta, kad dabar šalys turi geresnį variantą realizuoti šią strategiją, negu pavasarį. Testavimo apimtys skiriasi, tačiau jos visame žemyne yra pakankamai didelės. Kontaktų sekimo sistema veikia geriau, nors ir ne taip gerai, kaip galėjo. Kai kurioms šalims vis dar būtina išmokti nustatyti pirminį protrūkio šaltinį. Ligos gydymo galimybės taip pat pagerėjo, ligoninės yra geriau aprūpintos. Daugelis žmonių socialinę distanciją jau tiesiog priima kaip savaime suprantamą dalyką.
Tačiau svarbu ir tai, kad žmonės yra labiau pavargę, skurdesni, negu buvo prieš metus. Štai kodėl svarbu, kad šalių valdžios aiškiai pasakytų, kodėl taiko vieną ar kitą kovos su pandemija strategiją.
