Kaip vasaros karštis šiuo metu Vašingtoną slegia neišvengiamas Amerikos smukimas. Ar Amerika prarado savo supervalstybės seksualumą?
Net prezidentas Obama neišsklaido niūrumo. „Amerika nenurims būdama Nr. 2!“ – šaukė Obama viename politiniame renginyje ankstyvą rugpūtį. O kaip dėl Nr. 11? Toje vietoje Amerika atsidūrė NEWSWEEK geriausių pasaulio šalių Top-100.
Net ne pirmame dešimtuke. Tebepūliuojant baisiausiai krizei nuo pat 1930-ųjų, su karais Afganistane ir Irake, jokie popieriniai triumfai (finansinė reforma! sveikatos apsauga!) neatrodo pajėgūs ištraukti tautą iš depresijos.
Dabar prezidentas skiria dėmesio švietimui. Šiuo metu Amerika stovi vietoje, kol ją lenkia kitos šalys. Mažėja koledžus baigiančių amerikiečių skaičius. Kadaise buvusi lydere visame pasaulyje, dabar Amerika tėra 12 vietoje.
Obamos švietimo sekretorė Arne Duncan įspėja, kad šiandien neišsilavinę žmonės rytoj nebus pajėgūs konkuruoti. Neseniai „McKinsey & Co“ atliktas tyrimas rodo, kad didėjantis išsilavinimo skirtumas tarp JAV ir kitų pirmaujančių valstybių, daro įtaką ilgalaikei ekonominei recesijai.
Anot NEWSWEEK, JAV nebėra pasaulio lyderė pagal jokius rodiklius, kaip kad buvo prieš dešimtmetį. „McKinsey Global Institute“ direktorius James'as Manyika sako, kad JAV pirmavo svarbiausiuose ekonominiuose rodikliuose, pavyzdžiui, BVP augime, namų ūkių vartojime, pramonės produkcijoje, prekyboje. Šiandien Amerika vargiai patenka į pirmą ketvirtį ir jau nukrito į paskutinį ketvirtį tyrimuose ir vystyme.
Tikėtinai būsima supervalstybė Kinija dabar registruoja žymiai daugiau patentų nei JAV. Joje ir inžinierių mokslus daugiau žmonių baigia. Kai kurie ekspertai netgi baiminasi, kad daug kompanijų galiausiai nukreips savo lėšas į Kiniją.
Amerika dar neatsigavo po beveik dešimtmečio politinių nesklandumų. Obama nepavargsta vis mažiau ir mažiau, kaip rodo reitingai, jo klausantiems tautiečiams pasakoti, kad jis paveldėjo milžinišką Džordžo W. Bušo paliktą netvarką.
Pirmiausia pertvarkytos karinės pajėgos ir nukreiptas dėmesys nuo Afganistano į Iraką – sekinantis, blogai nukreiptas karas ir okupacija, kuri, daugelio įsitikinimu, neturėjo įvykti. Tuomet sekė ilga fiskalinė, valdymo ir finansinė beprotybė, kurios pasekoje įvyko didžiausias nuosmukis nuo Didžiosios depresijos laikų. Galiausiai Vašingtonas praleido galimybę pirmauti klimato pokyčiuose.
Rodos, jau niekas nežiūri į JAV, kaip į etaloną. Neskaitant pirminio pasaulinio entuziazmo per Obamos rinkimus (ar kas nors kada nors laimėjo Nobelio premiją su mažiau pastangų?), kritikai vėl baksnoja Ameriką, kuri nebėra nei žinių lopšys, nei kokių kitų veiksmų žvaigždė.
Pastaruosius 70 metų JAV lyderiavo ir plėtėsi kaip atvira, demokratiška ir tarptautinė šalis. Čikagos Tarptautinių Ryšių Tarybos narys Thomas Wright'as neseniai „Financial Times“ rašė: „Ši ekspansijos era baigiasi. Kinija, augant jos gerovei, nerodo jokių demokratizavimosi ženklų. Finansinė krizė stipriai sumažino atvirų rinkų žavesį.“
Taip, akivaizdžiai Amerika patyrė nuosmūkį, susijusį su kitomis tautomis, prarado prestižą. Bet netgi sumažėjusi jos jėga yra gana gaji. Taip pat ir tarptautinė sistema, stipriai priklausanti nuo Amerikos galios, kaip centrinio stabilizatoriaus.
Apie galios mažėjimą kalbančiųjų pražiopsotas faktas – JAV neturi realių konkurentų. Žinoma, Vokietija turi didelę eksporto jėgą, bet ar ji taps pasauline lydere vėl? Net ir patys vokiečiai to nenori, jie neturi rimtos kariuomenės ir niekas nenori, kad ji ją turėtų. Rusija? Taip, jei manote, kad KGB kampanijos ir organizuojami disidentų žudymai yra geras valdymo modelis. Japonija? Ji jau senokai siekia tapti Azijos Šveicarija – patogi gerovės šalis, absoliučiai neutrali viskam. Tuo tarpu Europos Sąjunga turi stengtis išlaikyti savo trapiais ryšiais siejamas šalis kartu, kurių rinkos patyrė stresą dėl problematiškos valiutos.
O kaip Kinija, daugelio laikoma ateities pirmūne? Po Šaltojo karo JAV įsivyravusi atvirų rinkų formulė neatlaikė finansinės krizės. Kinijos autokratinio kapitalizmo modelis, veikiantis tik šalies viduje su kuriuo vargiai kas nori varžytis, atrodo gana sėkmingas
„Kinija akivaizdžiai yra labiau dinamiška ir ruošiasi konkursuoti su JAV įvairiais būdais, bet ji nerenka sąjungininkų ir tai kuria nesaugumo jausmą Azijoje, dėl ko JAV įsibraus dar giliau į šį regioną,“ – sako Prince-ton mokslininkas John'as Ikenberry. Jis naudoja neįprastą pasaulinės įtakos matą – skaičiuoja, kiek šalys įgyja sąjunginikų. Jis suskaičiavo, kad nuo 1946 m. JAV įgijo 62 sąjungininkus – šalis, su kuriomsi ją sieja kokie nors saugūs ryšiai. Per tą patį laikotarpį Kinijai nepavyko įgyti daugiau kaip 2 dviejų sąjunginikų. Kad Kinija taptų tikra pasauline konkurente, kai kurios valstybės turėtų nusisukti nuo JAV ir pradėti kurti saugius ryšius su Kinija.
Vėl grįžtant prie NEWSWEEK sąrašo, geriausiomis valstybėmis linkę būti mažos, homogeniškos ir nekenksmingos – Suomija (Nr. 1), Šveicarija, Švedija. Tai puikios vietos, bet šios šalys praktiškai neturi ir neturės jokio geopolitinio vaidmens. Jos tiesiog per mažos.
Didžiųjų (supraskite, reikšmingųjų) valstybių kategorijoje JAV vis dar žymiai lenkia Kiniją daugumoje svarbių indeksų, įskaitant ekonominį dinamiškumą, išsilavinimą, sveikatą ir „politinę aplinką“.
Bet skaičiai nerodo nutylimo globalinės sistemos kompromiso – Europa ir Azija (išskyrus Kiniją) sutinka apsieiti be rimtos karinės jėgos ir strateginio dominavimo, žinodamos, kad tą vaidmenį prisiims JAV. Todėl jos gali vystyti savo vidinę gerovę ir aukštus McKinsey gyvenimo standartus.
Trumpam pamirškime invaziją į Iraką. Amerika gynybai išleidžia daugiau, nei visas likęs industrinis pasaulis kartu sudėjus, ne todėl, kad ji tiesiog yra karinė valstybė, bet todėl, kad JAV užtikrina tarptautinės sistemos veikimą. Amerikos karinės pajėgos dengia kiekvieną planetos regioną, saugodamos nuo karų ir ginklų tiekimo iš Rytų Azijos į Lotynų Ameriką. Tai leidžia vystytis globalizacijai netgi šiais pasaulio ekonomikai sunkiais laikais.
Išskyrus Irako atvejį, ši paslėpta JAV jėgos infrastruktūra viešai iškyla tik pavieniais atvejais, gelbėjant nuo cunamio arba dėl unikalios JAV galimybės suteikti oro transporto ir logistikos pagalbą karštuosiuose taškuose, pavyzdžiui, Rytų Timore ir Sudane. Nuo rugsėjo 11-osios Specialiųjų Operacijų Pajėgos vis labiau veikė kaip SWAT (Special Weapons And Tactics – liet. vert. Specialieji ginklai ir taktikos) komandos, tyliai kirsdamos sienas ir ardydamos tetorizmo taškus.
Naujas rimtas klausimas – ar Vašingtonas išlaikys šį globalinio krikštatėvio vaidmenį, kai šalies ekonomika nebėra dominuojanti?
Kitas esminis JAV galios elementas yra unikalus dolerio vaidmuo. Amerika yra vienintelė šalis, kuri gali giliai kristi į skolas, nesibaimindama trūkumų ar valiutos žlugimo, nes daugelis kitų šalių laiko dolerius, kaip savo rezervinę valiutą. Šioms šalims tektų padengti JAV skolą. Kaip ilgai tai gali tęstis? Gana keista, bet, neskaitant visos Pekino, Berlyno ir Maskvos puikybės finansinės krizės metu, senuosiuose ryšiuose nedaug kas pasikeitė. Kinija, Japonija ir kitos gerai besiverčiančios Azijos valstybės toliau perka JAV iždo obligacijas.
Bet yra ženklų, rodančių, kad tylus sukilimas prieš Amerikos hegemoniją prasidėjo. Obama ir jo valstybės sekretorė Hillari Clinton su tuo susidūrė globalinio klimato konferencijoje praeitą gruodį, kuomet jie įsibrovė į privatų susitikimą, diriguotą Kinijos politikų, norėjusių įtikinti Indiją, Braziliją ir Pietų Afriką blokuoti paktą. Pasinaudoję trupučiu agresyvios diplomatijos, Obama ir Clinton sugebėjo išpešti dalinę pergalę mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Dar vienas bandymas nusikratyti Amerikos galios ir įtakos buvo šiais metais, kai dvi JAV sąjungininkės – Turkija ir Brazilija – vadovavo nepriklausomam įėjimui į Iraną per jo niekšišką branduolinę programą, pastatydamos Vašingtoną į labai nemalonią padėtį. „Mes gyvename ne tokiame pasaulyje, kuriame Jungtinės Valstijos beveik turi informacijos monopolį, ir viskas reiškia galią,“ – sakė Clinton.
JAV galia mažėja, bet jai dar toli iki išblėsimo. Ir globalinė sistema, Amerikos sukurta didele dalimi pagal jos pačios paveikslą, toliau palaikoma daugelio valstybių, netgi geriausiųjų iš įvairių sąrašų.
