Pirmadienį oro linijų bendrovė teismui pateikė atsakymą į kelių 2029 m. išperkamų užtikrintųjų obligacijų turėtojų prieštaravimus dėl siūlomo naujo finansavimo užtikrinimo priemonių pirmumo. Bendrovė pabrėžia, kad galimybė gauti likusias finansavimo restruktūrizavimo laikotarpiu (DIP) dalis yra būtina sąlyga siekiant tęsti veiklą ir įgyvendinti restruktūrizavimą.
„airBaltic“ finansų konsultacijų bendrovės „Seabury Global Aviation Advisors“ vadovo pavaduotojas Stephanas Krastevas teismui pateiktame papildomame pareiškime nurodė, kad įvertinus oro linijų bendrovės veiklos ir pinigų srautų prognozes padaryta išvada, jog negavus likusio DIP finansavimo bendrovės turimos lėšos išsektų pirmoje gruodžio pusėje.
S. Krastevo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis „airBaltic“ nebegalėtų finansuoti tolesnės veiklos ir būtų priversta pradėti likvidavimo procedūrą, o tai padarytų didelės žalos bendrovei ir jos kreditoriams.
Kad galėtų gauti likusį finansavimą, „airBaltic“ turi gauti teismo leidimą naujiesiems DIP finansuotojams suteikti aukštesnio prioriteto įkeitimo teises į turtą, kuris jau įkeistas 2029 m. išperkamų obligacijų turėtojų naudai. Toks pirmumas būtinas norint gauti antrąją DIP finansavimo dalį, siekiančią iki 125 mln. eurų, ir trečiąją dalį, siekiančią iki 50 mln. eurų.
Keli obligacijų turėtojai paprieštaravo siūlomam pirmumui, o obligacijų patikėtinis ir užstato agentas „U.S. Bank Trustees Limited“ pateikė pranešimą, kuriuo pareiškė pasiliekantis visas savo teises.
„airBaltic“ teigimu, bendrovė gavo tris DIP finansavimo pasiūlymus, o visi potencialūs skolintojai pareikalavo pirmumo teisių į obligacijų turėtojų naudai įkeistą turtą.
Kartu „airBaltic“ siūlo apsaugoti obligacijų turėtojų interesus, suteikdama jiems žemesnės eilės įkeitimo teises į papildomą turtą, įskaitant aštuonis „Airbus A220“ lėktuvus, septynis atsarginius variklius ir skrydžių treniruoklį, taip pat pakaitines įkeitimo teises į jau įkeistą turtą. Teismas sprendimo dėl šio pasiūlymo dar nepriėmė.
S. Krastevas taip pat įvertino obligacijų turėtojams įkeisto turto vertę pagal įvairius tolesnės bendrovės veiklos scenarijus. Jo skaičiavimais, bendrovei tęsiant veiklą, dabartinė šio turto vertė siekia apie 251 mln. eurų. Likvidavimo atveju ji galėtų sumažėti iki 28,5–56,1 mln. eurų.
Pagal scenarijų, kuriame numatyta, kad „airBaltic“ tęstų veiklą, o naujiesiems DIP finansuotojams būtų suteikta pirmumo teisė, S. Krastevas prognozuoja, kad patenkinus DIP finansuotojų reikalavimus obligacijų turėtojams paskirstyti liktų apie 74,1 mln. eurų.
„airBaltic“ taip pat praneša, kad dauguma DIP finansuotojų sutiko pratęsti vieną iš finansavimo sąlygose nustatytų terminų. Pagal susitarimą bendrovė ne vėliau kaip gruodžio 4 d. arba likus dienai iki prašymo išmokėti antrąją DIP finansavimo dalį pateikimo – priklausomai nuo to, kuris terminas sueina anksčiau, – turi pateikti teismui prašymą nutraukti orlaivių nuomos sutartis pagal orlaivių parko restruktūrizavimo planą.
Teismo posėdis šiam klausimui nagrinėti, iš pradžių numatytas lapkričio 17–18 d., perkeltas į gruodžio 9 d. Prireikus posėdis bus tęsiamas gruodžio 10 d.
Patvirtintas finansavimo mechanizmas
Kaip skelbta, spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas patvirtino iki 350 mln. eurų vertės „airBaltic“ DIP finansavimo struktūrą ir pripažino finansavimo pritraukimo procesą skaidriu. Tai nurodoma galutinėje teismo nutartyje, pasirašytoje spalio 20 d.
Pagal patvirtintą finansavimo mechanizmą numatyta pirmoji 175 mln. eurų dalis, antroji – iki 125 mln. eurų ir trečioji – iki 50 mln. eurų.
Šiuo metu „airBaltic“ yra gavusi 140 mln. eurų pirmosios finansavimo dalies lėšų. Iš jų 78,925 mln. eurų bus panaudota aštuoniems lėktuvams ir septyniems varikliams atpirkti.
Iš viso „airBaltic“ yra gavusi teisiškai įpareigojantį finansuotojų įsipareigojimą suteikti iki 350 mln. eurų naujo DIP finansavimo, kad būtų užtikrintas bendrovės likvidumas ir veiklos tęstinumas per pagal JAV bankroto kodekso 11 skyrių vykdomą restruktūrizavimo procedūrą.
Pagal JAV bankroto kodekso 11 skyrių taikoma apsauga sustabdo kreditorių reikalavimų priverstinį vykdymą, kol bus baigtas bendrovės įsipareigojimų restruktūrizavimas.
Bendrovė taip pat praneša, kad skrydžiai ir klientų aptarnavimas vyks įprasta tvarka. Visi skrydžiai bus vykdomi pagal numatytą tvarkaraštį, jau įsigyti bilietai ir rezervacijos lieka galioti, o keleiviai ir toliau gali pirkti bilietus bei keliauti su „airBaltic“ kaip anksčiau.
Šio proceso pabaigoje turės būti parengtas vadinamasis reorganizavimo planas, kurį privalės patvirtinti teismas. Tikimasi, kad procesas bus užbaigtas iki 2027 m. vidurio.
Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. 2025 m. oro linijų bendrovė iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



