– Ką Europa ir JAV turėtų padaryti šiandien, kad būtų galima sustabdyti Rusiją?
Pirmiausia reikia atsižvelgti į nekonvencinio karo ypatybes. Tai yra karas ne vien prieš Ukrainą, tai karas prieš Vakarų pasaulį. Šis karas yra skirtas kovoti su Vakarų pasauliu. Reikia kovoti su klaidingai skelbiama informacija. Prieš 5 mėn. aš kalbėjau su Ukrainos atstovais, pirmiausia ką reikia padaryti tai sukurti informacinį centrą. Tačiau ukrainiečiai nesuprato šio karo esmės. Jeigu jie nesureaguos į šią informacijos kampaniją, galų gale gyventojai pakeis nuomonę taip pat, kaip Rusijoje.
Visi karai galiausiai yra pralaimimi, karą pralaimi karinės pajėgos. Nepasiekus uždavinio paskelbti Rusiją demokratine šalimi, pakeisti situaciją bus neįmanoma.
– Kaip jūs vertinate Vakarų sankcijas Rusijai?
Aš skeptiškai vertinu sankcijas. Nemačiau tokių sankcijų pavyzdžių, kurie veiktų tironus. Tokios sankcijos Rusijai neturėtų didelio poveikio, net jeigu jos ir būtų įgyvendintos. Tai yra sankcijos prieš kelis žmones, prieš kelias bendroves. Tokios sankcijos prisideda prie Rusijos gyventojams skleidžiamos propagandos - "Pažiūrėkit, Vakarai bando suvaržyti mūsų teises".
Viena sankcija galėtų būti veiksminga: užsienio valiutos atsargų užšaldymas Vakaruose, ypač jeigu tokios sankcijos būtų naudojamos pačioje pradžioje – dar vasario ar kovo mėnesiais. Jeigu valdžia pamatytų, kad neturi užsienio valiutos, o tai sudarytų apie 600 mlrd. dolerių, tai ji neturėtų kaip finansuoti savo agresyvios veiklos.
– Ar jūs manote, kad šiame etape dar įmanoma sustabdyti?
Karą įmanoma sustabdyti bet kuriame etape. Tačiau Ukraina nėra pajėgi išspręsti šios problemos. Tai yra didelė šalis, tačiau tam nepasirengusi.
– Ar mes galėtume teigti, kad toks karas jau ir prieš Lietuvą pradėtas?
Pirmasis hibridinio karo pavyzdys buvo panaudotas 1939-ais prieš Baltijos valstybes. Diplomatinėmis priemonėmis, Baltijos šalių vyriausybės buvo priverstos įsileisti rusų karių bazes jų teritorijose. Rusijos kariai stengėsi pasirodyti kaip išlaisvintojai, tuo metu ta koncepcija buvo ne taip išplėtota kaip dabar, tačiau jau tuomet buvo naudojamasi tam tikromis priemonėmis. Informacinis karas yra vienas svarbiausių hibridinio karo elementų. Dabar jau informacinis karas parėjo ne tik į Baltijos valstybes ar kitas Rytų Europos šalis, tačiau ir į Centrinę Europą. Slovakijoje jau nebežinoma, ką daryti su „vatnikais“.
– Kaip vertinate ES ir JAV požiūrį į Krymo okupaciją, tiksliau jo nebuvimą?
Krymo aneksija buvo pirmoji aneksija nuo 1945-ųjų metų, kuomet buvo pažeistos visi galioję tarptautiniai susitarimai. Visi pasmerkė tokį veiksmą, ir Europa, ir JAV. Tačiau buvo akivaizdu, kad nei Europa, nei JAV nebuvo pasiruošę tokiai V. Putino agresijos išraiškai.
Vien tik B. Obama būtų galėjęs pakeisti, jeigu būtų veikęs griežtai ir staigiai, tačiau taip neįvyko. O Kremlius tai suprato kaip pakvietimą tęsti veiklą.
