JAV prezidento rinkimus laimėjęs Barackas Obama į Baltuosius rūmus įžengs kitų metų sausio 20 dieną. Naujajam prezidentui teks susidoroti su svarbiais užsienio politikos iššūkiais. BBC korespondentas Paulas Reynoldsas įvardijo 10 pagrindinių užsienio politikos iššūkių, laukiančių pirmojo juodaodžio JAV prezidento.
JAV vaidmuo pasaulyje
Viena iš pagrindinių JAV prezidento rinkimų išvadų yra ta, kad Amerikos elektoratas nori esminių pokyčių užsienio politikoje. Šis pokytis gali būti apibūdintas kaip perėjimas nuo vienašališkos užsienio politikos prie daugiašalės diplomatijos. Mažiau turėtų būti kalbama apie JAV kaip apie vienintelę pasaulio supergalybę.
Tokiu atveju konfrontacija gali užleisti kelią diplomatijai.
Tačiau, kaip dažnai atsitinka, JAV prezidentas įsitraukia arba pats būna įtraukiamas į konfliktus, todėl neverta tikėtis, kad B. Obamos valdymo metai apsieis be konfliktų. Iš ankstesnio prezidento B. Obama iš karto paveldės du karus. Kaip jis sugebės su jais susitvarkyti, didžiąja dalimi lems jo prezidentavimo eros sėkmę.
Irakas
B. Obama teigia liepsiantis armijos vadams apibrėžti naują misijos Irake tikslą – sėkmingą karo užbaigimą. Tačiau jis teigia, kad visa tai turi būti daroma atsakingai.
Jis tai pabrėžė suteikdamas Irako vyriausybei laiko savo ginkluotosioms pajėgoms sustiprinti. B. Obama nori apibrėžti laiko tarpus, per kuriuos 16 mėnesių laikotarpiu nuo jo prezidentavimo pradžios iš Irako palaipsniui būtų išvesti JAV kariai. Tai reiškia, kad Amerikos kariai iš Irako turi pasitraukti iki 2010 metų gegužės.
Potencialiai tai gali reikšti didelę politikos sėkmę B. Obamai. Tačiau Irake vis dėlto liks keli JAV kariuomenės daliniai, kurie bus įpareigoti kautis su „Al-Qaeda“ teroristų tinklu. Tad visiškas JAV pasitraukimas iš Irako nėra numatomas.
Afganistanas
Tai – bene didžiausias iššūkis prezidento darbotvarkėje. Jei karas Irake palaipsniui rimsta, tai Afganistane konfliktas tik gilėja. Prezidentas B. Obama žada visą savo dėmesį sukoncentruoti būtent į Afganistaną.
Jis teigė į Afganistaną nusiųsiantis papildomas dvi kovines brigadas. Jis taip pat pažadėjo atakuoti „Al-Qaeda“ tinklo narius, ypač Osamą bin Ladeną, kad ir kur jie bebūtų. Atrodo, kad Pakistano leidimo atakoms jo teritorijoje vėlgi prašoma nebus.
Siekis pagerinti situaciją Afganistane reiškia ir siekį pagerinti šios šalies vyriausybės veiklą ir siekį sukurti efektyvesnę bendradarbiavimo su Pakistanu politiką. Pakistano nestabilumas jau pats savaime taip pat yra didelis iššūkis JAV. JAV turi siekti įveikti Pakistano pasienio regionuose įsitvirtinusius Talibano ir „Al-Qaeda“ kovotojus.
Karas prieš terorizmą
Šiai žymiajai prezidento George‘o W. Busho frazei gali būti skiriama mažiau dėmesio B. Obamos administracijoje. Jis nori susikoncentruoti siekdamas pergalės sferoje, kurią rugsėjo 11 dienos teroristinius išpuolius tyrusi komisija pavadino „idėjų kova“. Tai reiškia, kad Amerikos užsienio politika vėl turi būti suderinama su tradicinėmis amerikietiškomis vertybėmis. Be to, turi būti siekiama partnerystės su nuosaikiais islamo pasaulio veikėjais, kurie padėtų nugalėti „Al-Qaeda“ skleidžiamą propagandą.
Tačiau B. Obamos politikoje taip pat netrūksta aštrių kampų. Jis teigė nedvejosiąs panaudoti karinės jėgos prieš teroristus, kurių buvimas kelia tiesioginį pavojų Amerikai.
Be to, kaip laukiama, B. Obama uždarys Gvantanamo kalėjimą ir pratęs draudimą CŽV naudoti kankinimus.
Kai Gvantanamo bazė bus uždaryta, B. Obamai reikės nuspręsti, ką toliau daryti su užkietėjusiais teroristais, kurių neabejotinai yra tarp 255 Gvantaname kalinamų asmenų.
B. Obama teigė, jog būtų galima visus šiuos asmenis teisti pagal JAV galiojančias teisines normas. Tačiau tokiu atveju dalis įrodymų, kuriuos turi karinė komisija (tai yra įrodymai, išgauti prievarta ar dar blogiau) būtų pripažinti negaliojančiais JAV teismuose. Ką daryti tokiu atveju?
Be to, reikės spręsti ir problemas, susijusias su suintensyvėjusia „Al-Qaeda“ veikla Alžyre ir Somalyje.
Iranas
Potencialiai šioje problemoje glūdi didelės krizės užuomazgos. Viskas priklauso nuo to, kaip toliau elgsis Iranas.
Jei Teheranas toliau tęs silpnai prisodrinto urano gamybą, tai naujoji administracija gali apsiriboti tik sankcijomis, kurios gali būti arba išplėstos, arba sugriežtintos.
Jei Iranas pradėtų sodrinti branduoliniams ginklams tinkamą uraną, tai būtų krizės ženklas, nes Izraelis tokiu atveju imtų reikalauti karinio smūgio prieš Irano branduolinės programos infrastruktūrą.
Tokio smūgio padariniai skaudūs.
B. Obama teigė kalbėsiantis su Iranu be jokių išankstinių sąlygų. Tiesa, derybos iš pradžių gali vykti ne prezidentų lygmeniu. Dabartinė Irano valdžia vargiai atsisakys urano sodrinimo, todėl bet kuris susitarimas turės įtvirtinti Irano teisę sodrinti uraną, tačiau labai griežtomis sąlygomis.
Vidurio Rytų taikos procesas
Prezidentas G. W. Bushas vylėsi dar iki šių metų pabaigos pasiekti taikos susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos. Tačiau dabar tai atrodo neįmanoma.
Todėl B. Obama susidurs su amžinu klausimu, kiek Amerika turi kištis į taikos procesą tokį, koks jis yra dabar.
Pirmasis rinkimų etapas Izraelyje vyks sausio 10 dieną ir tuomet turėtų paaiškėti, ar ši šalis turės vyriausybę, kuri gali būti pasiruošusi siekti kompromiso.
Be Izraelio ir Palestinos dar yra ir tai, ką tikėtinas valstybės sekretorius Richardas Holbrooke‘as pavadino „krizės arka“, apimančia Turkiją ir Pakistaną. Be to, visa tai įtraukia ir Siriją, kurios pagalba yra labai svarbi siekiant stabilizuoti Iraką.
Rusija
Paskutinieji įvykiai Gruzijoje lėmė tai, kad Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė nuo pat Šaltojo karo pabaigos dar neregėtas žemumas.
Šis konfliktas puikiai iliustravo visas santykių su Rusija problemas, todėl naujajai Baltųjų rūmų administracijai iškyla užduotis apibrėžti savo politiką šios valstybės atžvilgiu. Jai reikia Rusijos pagalbos sprendžiant tokias problemas kaip Iranas ar Darfūras, kur pagrindinę politiką nustato JT Saugumo Taryba, kurioje Rusija turi veto.
Be to, reikės spręsti neatidėliotiną klausimą, kaip greitai leisti Gruzijai ir Ukrainai judėti narystės NATO link. Ši narystė iš principo jiems jau buvo pažadėta.
NATO užsienio reikalų ministrai gruodžio mėnesį svarstys šį klausimą, ir B. Obamos komanda užkulisiuose neabejotinai galės tarti savo žodį. Tačiau net ir G. W. Busho administracija dabar teigia, kad Gruzijos narystė yra kelerių metų klausimas, tad šiuo atveju yra galima pažanga santykiuose su Rusija.
Tačiau čia pat iškyla dar viena problema – JAV priešraketinio gynybos skydo planai Vidurio Europoje. Arba skydo kūrimas bus sulėtintas.
Apie B. Obamos politiką Rusijos atžvilgiu bus galima spręsti ir iš to, kaip jis spręs branduolinius klausimus. Čia esminis klausimas yra tas, ar JAV ir Rusija toliau derėsis dėl tolimesnio branduolinio arsenalo sumažinimo.
Praėjusiais metais B. Obama parėmė 4 buvusių aukšto rango JAV diplomatų, tarp kurių buvo ir Henry Kissingeris, raginimą užtikrinti pasaulį, kuriame nebūtų branduolinių ginklų. To turėtų būti siekiama remiantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi.
Paskutiniai Šiaurės Korėjos žingsniai buvo gana pozityvūs. Šalis sutiko su procedūromis, kurių metu bus patikrinta, ar Pchenjanas tikrai sustabdė savo branduolinę programą. Mainais už tai Šiaurės Korėja buvo išbraukta iš Amerikos sudaromos terorizmą remiančių valstybių lentelės.
Tačiau Šiaurės Korėja siekia išlaikyti tuos branduolinius ginklus, kuriuos ji jau dabar turi. Tad naujasis Amerikos prezidentas turės nuspręsti, ar jis apskritai gali priversti Šiaurės Korėją atsisakyti viso branduolinio arsenalo. Be to, neaišku ir su kuriuo Šiaurės Korėjos lyderiu teks derėtis. Juk Kim Jong-ilas pastaruoju metu buvo kamuojamas itin sunkių sveikatos problemų ir ilgai gali nebetempti.
Kinija
JAV ir Kinijos santykiai yra itin svarbūs, nes Kinija yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narė, o be to, turi didžiulę ekonominę įtaką visam pasauliui.
Pati Kinija Vašingtonui kol kas nėra problema, tačiau Taivano klausimas bei nuolat bruzdantis Tibetas gali būti tie potencialūs nesutarimų židiniai.
Pastaraisiais metais Kinija nusprendė susitelkti ties savo vidaus ekonomine plėtra ir tol, kol tai liks jos pagrindiniu prioritetu, Pekino ir Vašingtono santykiai veikiausiai išliks stabilūs. Nėra jokio pagrindo manyti, kad B. Obama norėtų ko nors kito.
„Naujoji diplomatija“: finansai, klimato kaita, energetika
Po šia etikete telpa visi klausimai, kurie dažnai yra vadinami tiesiog naująja diplomatija.
Dabartinė finansinė krizė, per kurią JAV vyriausybės pinigai buvo panaudoti bankams paremti, privers naująjį prezidentą griebtis labiau praktinio požiūrio. Be to, B. Obama turės paklausti savęs, kaip susidoroti su sumenkusiu JAV statusu pasaulyje, kurį lėmė būtent JAV finansinių organizacijų smukimas.
B. Obama yra įsipareigojęs padaryti daugiau kovoje su globaliniu atšilimu ir nori, kad iki 2050 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų sumažintas 80 proc. Tai bus vienas iš svarbiausių jo prezidentavimo tikslų, nes Kioto protokolas baigia galioti 2012 metais, o derybos dėl naujos sutarties kol kas nejuda.
Energetika, o ypač naftos tiekimas, bus kitas esminis iššūkis. Naujasis prezidentas yra pažadėjęs per 10 metų eliminuoti JAV priklausomybę nuo iš Vidurio Rytų bei Venesuelos gaunamos naftos.
Tačiau praktiškai kiekvienas JAV prezidentas, pradedant Jimmy Carteriu 1979 metais, teigia, kad JAV turi vartoti mažiau naftos ir rasti alternatyvių energijos šaltinių, tačiau dažniausiai kalbos taip ir lieka kalbomis.
Tik paties B. Obamos veiksmai jam tapus prezidentu parodys, ar jis sugebės susidoroti su šiais 10 užsienio politikos iššūkių.
