Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi yra lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai, regis, įtvirtins nelygybę.
Parodė savo veidą
Birželio pabaigoje, kai Lietuva laidojo prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Seimas priėmė naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Prezidentė jį pasirašė. Įstatymu įteisinta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti pavieniams asmenims – tą padaryti įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT). Politikai ir piliečiai siūlė leisti savivaldos rinkimuose dalyvauti ir visuomeniniams judėjimams, bet priimtas įstatymas tokios galimybės nenumato.
Už įstatymą Seime daugmaž vieningai balsavo pozicija ir opozicija: Lietuvos socialdemokratų ir dauguma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Prezidentė, nuolat pabrėžianti, kad politikai yra atitrūkę nuo žmonių ir kad partijos tik uzurpuoja valdžią, šį įstatymą palaimino ir neturėjo jokių pastabų.
Kai kas šį savivaldos rinkimų įstatymą vadina tiesiog „partiniu sąmokslu“ prieš Lietuvos piliečius.
Čia verta prisiminti prezidentės spaudoje cituotą dramaturgą Georgeʼą Bernardą Shaw: „Demokratija yra įrankis, garantuojantis, kad nebūsime valdomi geriau, nei esame nusipelnę.“
Kokios vietinės valdžios nusipelnėme, ar ją sklandžiai rinksime, paaiškės kitąmet žiemos pabaigoje. Tada ketveriems metams bus renkamos naujos kadencijos savivaldybių tarybos.
Demokratijos įkainiai
Pagal naująjį įstatymą tiek partijų sąrašai, tiek pavieniai kandidatai teoriškai yra tarsi visiškai vienodose pozicijose. Jie turi sumokėti vienodo dydžio rinkimų užstatus, prilygstančius vienam vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui (VMDU) – apie 2 tūkst. litų. Tačiau lygybė yra tariama. Pagal įstatymą pavienį kandidatą turi paremti 10 proc. vienam mandatui laimėti reikalingų rinkėjų, bet ne mažiau nei šimtas. Skirtingose apygardose šie skaičiai skiriasi. Vilniuje gali tekti surinkti apie tūkstantį rinkėjų parašų, o mažuose rajonuose – vos šimtą ar kelis šimtus.
„Nelabai įsivaizduoju kur nors provincijoje doro inteligento, mokytojo, bibliotekininko ar ūkininko, kuris galėtų sau leisti šitaip sudalyvauti savivaldos rinkimuose ir paaukoti 2 tūkst. litų. Lietuvos provincijos mastais – tai daugiau nei mėnesio atlyginimas. Tai gali tapti rimta nuo rinkimų atgrasančia sistema“, – įsitikinęs Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.
Jo manymu, į rinkimus einančių „ant durniaus“ buvo ir bus, tačiau įstatymuose yra aiškūs saugikliai: kandidatą remiančių piliečių parašai ir rinkimų užstatas. P. Ragausko nuomone, nepriklausomam kandidatui užtektų surinkti parašus, o taikyti užstato nereikėtų: jeigu jo ketinimai tėra tik pokštas, niekas už tokį asmenį nepasirašinės. „Užstatas – tai netiesioginis dalyvavimo rinkimuose apribojimas. Teisiškai tai viena didžiausių problemų“, – minėjo jis.
Nelygybę įtvirtina ir skirtingi „įkainiai“ sudarant sąrašus. Pavyzdžiui, partija, norėdama teikti 20-ties kandidatų sąrašą dalyvauti rinkimuose, už vieną kandidatą mokės vieną VMDU (apie 2 tūkst. litų). Taigi bendra suma sudarys apie 40 tūkst. litų.
O į tokio pat ilgio sąrašą susitarusiems burtis dvidešimčiai nepriklausomų kandidatų, tarifai bus didesni: kiekvienas turės susimokėti po 1,3 VMDU dydžio sumą. Tad už visą sąrašą nepriklausomiesiems kandidatams tektų pakloti 52 tūkst. litų.
Įstatyme numatyta, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ar išsikėlusį kandidatą.
Partijų kandidatų surinkti balsai, jei yra jų perteklius, t. y. kandidatas surinko daugiau ne reikiamą balsų skaičių, atitenka kitiems sąrašo kandidatams. Tačiau lieka neaišku, kam pereis į nepriklausomųjų sąrašą įtraukto populiaraus nepartinio kandidato balsų perteklius?
Ir vėl prasidės teismai?
Nepatenkintieji pakeistu įstatymų, kaip įprasta, teisybės vėl bandys ieškoti teismuose. Žvėryno bendruomenės Vilniuje atstovas Liudvikas Ragauskis jau pareiškė skųsiąs naują rinkimų tvarką teismui, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kaip rinkimų kampanijos dalyvio neregistruos jo vadovaujamos Vilniaus Žvėryno bendruomenės. Panašių planų turi ir kitos visuomeninės organizacijos.
Kai bus paskelbta savivaldos rinkimų data, VRK galės pradėti registruoti kandidatus. Šių neregistravus, VRK sprendimai gali būti apskųsti teismui.
„Nuo to rinkimai dažniausiai ir prasideda, – priminė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Čia nieko naujo: taip buvo prieš Seimo rinkimus, o renkant Europos Parlamentą taip pat buvo panašus skundas, tačiau teismas jo dar neišnagrinėjo.“
Visuomenininkams prieš savivaldos rinkimus užgulus teismus neatmestina, kad ir vėl gali būti prašoma KT išaiškinimo.
Z. Vaigauskas dar tik gilinasi į naująjį Seimo priimtą įstatymą, tačiau sako didelių kliūčių jam įgyvendinti nematąs.
„Kad ir kokie būtų rinkimų įstatymai, svarbiausias yra žmonių palaikymas. Jei kandidatas yra populiarus, rinkėjai jį norės išrinkti ir problemų nekils“, – aiškino jis, primindamas, kad problema yra kita – išrinktieji nenoriai vykdo rinkėjų priesakus.
Nauji „gelbėtojai“ kelia galvas
Žodis „partija“ Lietuvoje dabar įgijo neigiamą reikšmę, tad kodėl jo nepakeitus kuo nors kitu? Veikiausiai būtent taip mąsto ne vienas politikas, pastaruoju metu prabilęs apie naujos visuomeninės organizacijos ar judėjimo būrimą.
Pavyzdžiui, Liberalų ir centro sąjungą apleidęs Artūras Zuokas jau įsteigė visuomeninį judėjimą TAIP. Ne paslaptis – šio veikėjo tikslas, tikėtina, vėl tapti sostinės ar Kauno meru – juk čia plūsta dideli, nekontroliuojamų pinigų srautai. Vis dėlto koją politikui kišą „abonentinė“ praeitis, galimi ryšiai su „Rubicon Group“ (dabar - „ICOR“). Galbūt A. Zuoko tikslas tėra noras sudrumsti politinį vandenį ir tiek?
Visuomeninius sambūrius prie savo partijų įkūrė ir Tautos prisikėlimo bei Krikščionių partijos. Galvą kelia ir kiti veikėjai. Algimantas Matulevičius įsteigė „Tautos ateities forumą“. Manoma, kad panašiai elgsis ir politikos užribyje atsidūrusios Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas.
Yra ir Drąsių Kedį garbinančių žmonių judėjimas „Drąsiaus kelias“. Jo lyderiai dievagojasi apie politiką negalvojantys, tačiau politologai ir politikos apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad judėjimas velsis į politiką.
Mįslingas ir advokato, buvusio TS-LKD frakcijos parlamentaro Kęstučio Čilinsko vadovaujamas Nepartinis demokratinis judėjimas. K. Čilinskas aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje, tačiau, pasak specialistų, jo viešoji retorika pakitusi iš esmės: galime aptikti nemažai šūkių, demagogijos apraiškų.
Anksčiau rimtą poziciją dažnai išsakydavęs teisininkas dabar savo nuomonę dažniau gina triukšmingais viešais pareiškimais, įvairiomis akcijomis. Bet jis iki šiol neatsako, kaip jo vadovaujamas judėjimas rems kandidatus į savivaldą.
Sociologai pastebėjo, kad prieš kiekvienus rinkimus atsiranda naujų politinių darinių, kurių tikslas vienas – surinkti vadinamojo protesto elektorato balsus. Sociologo Vlado Gaidžio teigimu, šiuo metu ši niša kol kas laisva.
TIK FAKTAI
2007 metų savivaldos rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai (iškovojo 302 mandatus), TS-LKD (256), „Tvarka ir teisingumas“ (181 ), Liberalų ir centro sąjunga (182).
Artėjančiuose savivaldybių rinkimuose prognozuojamas mažas rinkėjų aktyvumas. Prieš ketverius metus prie urnų atėjo apie 40 proc. rinkėjų.
2002 metais aktyvumas buvo kur kas didesnis. Tai sietina su tuo, kad pirmąsyk buvo galima reitinguoti partijų sąrašus, tuo pat metu vyko ir prezidento rinkimai.
Rinkėjų pasyvumu pernelyg stebėtis nereikėtų. Europos Sąjungos valstybių savivaldos rinkimuose normalus aktyvumas yra 30–40 proc. rinkėjų.
Politinės partijos jau rengiasi artėjantiems rinkimams: sudarinėjami kandidatų sąrašai, generuojami šūkiai, įvaizdžio koncepcijos.
Ne paslaptis, kad aukštesnę vietą partiniame kandidatų sąraše galima tiesiog nusipirkti, pavyzdžiui, solidžiai parėmus partiją.
Norėdamos pritraukti rinkėjų dėmesį, partijos į kandidatų sąrašus įtraukia visuomenei gerai žinomus žmonės, Seimo narius, vietinių viešųjų įstaigų vadovus. Šie žmonės dažniausiai yra išrenkami, tačiau iškart atsisako savo mandatų. Jie panaudojami kaip masalas rinkėjams. Į savivaldybių tarybas patenka sąrašo viduryje ar pabaigoje esantys kandidatai, kurie visuomenei būna menkai žinomi.
Tiesioginių merų rinkimų klausimas tapo beveik mistinis – apie tai diskutuojama jau penkiolika metų. Šiai idėjai iš esmės dedasi pritariančios visos politinės partijos ir prezidentė, tačiau priimti galutinio sprendimo ir šįkart nepavyko.
Prieš praėjusius rinkimus didžiosios politinės partijos akcentavo, kad savivaldybės yra atitrūkusios nuo realaus gyvenimo. Antai vienas TS-LKD partijos šūkių skelbė, kad vietinė valdžią turi priklausyti bendruomenėms, kalbėta apie tiesioginius seniūnų rinkimus.
Lig šiol seniūnijos neturi savarankiško, įstatymu įtvirtinto biudžeto ir turto. Jos egzistuoja ne kaip savarankiška, žmonių rinkta ir kontroliuojama, finansiškai stipri valdžia, o kaip savivaldybės išlaikytinės.
***
NUOMONĖS:
Andrius Kubilius, TS-LKD partijos pirmininkas
Priėmus kitokį sprendimą, visuomeninės organizacijos rinkimuose galėtų dalyvauti, turėdamos mažesnę institucijų priežiūrą ir kontrolę dėl rinkimų kampanijos organizavimo ir finansavimo nei politinės partijos.
Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas
Galimybė piliečiams ne per partijas dalyvauti savivaldos rinkimuose buvo sudaryta. Dalyvauti politinėje veikloje – partijų prerogatyva. Tad visuomeninėms organizacijoms dalyvaujant politinėje veikloje, skirtumas tarp partijos ir organizacijos tarsi išsitrintų.
Juozas Olekas, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas
Nenorintieji aktyviai dalyvauti politinėje veikloje visada yra kviečiami prisijungti prie partijų sąrašų. Jei visuomeninės organizacijos nori dalyvauti politikoje, gali registruoti partiją. Be to, juk nepartinių sąrašai taip pat galimi.
Virginija Baltraitienė, Darbo partijos vicepirmininkė
Reikėjo anksčiau apie tai galvoti. Mes ne „prieš“. Tačiau visuomeninės organizacijos, kaip ir partijos, tuomet turi atitikti atitinkamus kriterijus – būti kontroliuojamos taip, kaip ir partijos.
Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas
Visoms rinkimuose dalyvaujančioms jėgoms turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Jeigu visuomeninė organizacija užsiima politine veikla, ar ji gali taip vadintis? Tai jau politinė jėga, t. y. partija.
