Tiek lietuvių, tiek latvių tapatybės yra stipriai atremtos į kalbinį-dvasinį pamatą. Todėl nenuostabu, kad jau daugiau kaip šimtmetį ant jo kuriama ir rožinė baltiškosios bendrystės vizija. Ji yra žavi ir naivi vienu ir tuo pačiu metu. Ji primena aušrininko Jono Šliūpo viltį sukurti bendrą valstybę, lyg sovietinės okupacijos sąlygomis besimezgusį liūdno likimo sesių solidarumo jausmą. Pavadinau tokias svajones rožinėmis todėl, kad etniniai ir kalbiniai argumentai šiuolaikiniame pasaulyje turi savo paveikumo ribas. Prisiminkite Čekoslovakijos ar Jugoslavijos likimus. Šių slavų tautų kalbiniai panašumai yra gerokai didesni, nei baltų, o istorinė raida jas tik tolina.
Šiandien lietuviai ir latviai jaučia bendrystę nebent Airijoje prie juodų darbų, kamuojami tos pačios nostalgijos ir besišnekantys tarpu savęs rusiškai. Ilgose sunkvežimių eilėse pasienyje jau bemaž ir nebeprisimenama, kad oficialiai ( ir formaliai) veikia bendros Baltijos šalių parlamentinės ir vyriausybinės institucijos, kurios kartais dalija premijas meno kūrėjams. Akivaizdu, kad meno kūrėjų premijos nesukuria jokios bendros emocinės erdvės. Nepaisant bandymų judėti link tos darnos, kokią kuria Skandinavijoje Šiaurės šalių taryba, posovietinės, pokolonijinės Baltijos tautos kol kas skina ne itin saldžius vaisius. „VP Market“ sėkmingai investuoja į Latviją, konkuruodama su vietiniu ir užsienio kapitalu, bet, sprendžiant iš latvių nuotaikų, tai anaiptol nėra tiesus kelias į bendros emocinės erdvės kūrybą.
Rusų pergalių šventės prieš pusantrų metų parodė, kad artimųjų vienybė ne taip lengvai pasiekiama. Atstumas tarp geistino ir esamo gal net padidėjo. Tai rodo, kad artėja laikas rimtai apsvarstyti Lietuvos užsienio politiką, kad nebūtų pernelyg užsižaista Lietuvos imperijos miražais, karališkais gestais ir regioninio lyderio pretenzijomis. Juolab kad dabartinis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra geras Latvijos ekspertas, Rygoje palikęs puikius savo ambasadorystės pėdsakus.
Iš tiesų nepaneigsi, kad artimiausių kaimynių santykiai ne patys geriausi. Nepaisant visų kvietimų, institucinių pastangų, proistorinių šaknų bendrumo, Europos Sąjungos principų ir laisvosios rinkos ekonomikos logikos naujausia pasienio trintis rodo priešingai. Perfrazuojant senokai Lietuvoje pasklidusį posakį, kad mūsų šalyje visi yra arba giminės, arba susipykę, peršasi mintis apie baltiškąsias seses: šioje mažoje erdvėje visi ir giminės, ir susipykę.
Baltijos vienybės idėjų, paliktų tyruose šnibždančių intelektualų spiečiuose arba indiferentiškos biurokratijos stalčiuose, likimas yra labai neraminantis reiškinys. Visa tai disonuoja it koks arkliškas senųjų sovietinių anekdotų juokas: „Pirmyn!“ - sušuko komisaras, ir visi metėsi atgal...
REKLAMA
