Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamai gydymo įstaigų tinklo reformai. Ji numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamai gydymo įstaigų tinklo reformai. Ji numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.

„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – kalbėjo jis.

SAM vadovas pažymėjo, kad neleidžia nei pandeminiam nuovargiui, nei pandemijai išstumti iš Vyriausybės darbotvarkės sisteminių ir gyvybiškai svarbių sveikatos apsaugos sistemai klausimo.

REKLAMA

„Neabejoju, kad, nepaisant skaičių, mes įveiksime ir pandemiją, ir visus virusus. Neramu gali būti, matyt, dėl kito viruso, kuris dar buvo iki pandemijos ir kuris kankino sveikatos apsaugos sistemą. O tai tiesiog yra nuogos tiesos sakymo ir pokyčių baimės virusas“, – kalbėjo jis posėdžio metu. 

Ministras pažymėjo, kad ligoninių dabar turime daug, bet mirtingumas išlieka didelis, gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse.

Anot jo, vis dar turime daug sveikatos sutrikimų, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai.

A. Dulkys neslėpė, kad reforma gali sulaukti pasipriešinimo, bet kai kurios įstaigos be to ir taip būtų priverstos užsidaryti.

„Kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl amžiaus „reforma“ įvyks ir be Vyriausybės įsikišimo, po 8–10 metų kai kurios įstaigos pačios išnyks, nes neliks nei pacientų, nei įstaigų. Jos pačio užsidarys, tik liks neaišku, kas paskutinis užgesins šviesą“, – tvirtino A. Dulkys.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip dar prieš Vyriausybės posėdį nurodė ministras, teikiami nutarimo projektai dėl įstatymų projektų, kuriais dedami pagrindai pokyčiams įstaigų tinklui, kad atsirastų toks naujas subjektas kaip sveikatos centrai savivaldybėse, kuriose darbas būtų grįstas ne konkurencija, o bendradarbiavimu. 

„Todėl turime teises aktais sudaryti galimybę sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp skirtingų įstaigų, kad būtų galima integruoti pirminę sveikatos priežiūrą su visuomenės sveikatos įstaigomis ir kad atsirastų daugiau įvairių galimybių savivaldybės lygmenyje organizacijoms, institucijoms vienijantis, bendradarbiaujant ir suteikiant pagrindinį paslaugų paketą“, – aiškino A. Dulkys.

Sieks mažinti stacionarines paslaugas

Kaip dėstoma ministerijos parengto dokumento aiškinamajame rašte, pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.

Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. 

REKLAMA
REKLAMA

Įstatymu SAM būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.

Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.

Planuoja kurti sveikatos centrus

Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.

Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikslas mažinti stacionarines paslaugas ir kad daugėtų ambulatorinių paslaugų. Bet, be abejo, kas žmogui yra labiausiai reikalinga, ypač senėjančiai visuomenei, tai visus tuos skyrius, visas tas paslaugas, kurios yra mažiausios rizikos. O didžiausios rizikos, tik sudėtingiausios paslaugos būtų teikiamos klasteriuose, regionuose. Bet šiandien yra bėda tai, kad daugelyje savivaldybių trūksta paprastų paslaugų ir kartais žmonės važiuoja šapo iš akies išsiimti į kitą savivaldybę“, – sakė A. Dulkys.

Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.

„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

REKLAMA
REKLAMA

Paslaugas telks kompetencijų centruose

Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines. 

Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.

SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.

Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.

Numatoma, kad pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių ir trukti penkerius metus.

Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų