Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai. Ar tokie pandemijos valdymo pokyčiai bylotų ir apie jos pabaigos pradžią?

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai. Ar tokie pandemijos valdymo pokyčiai bylotų ir apie jos pabaigos pradžią?

REKLAMA

Jau galioja gyvybiškai svarbių specialybių darbuotojų sąrašas, kurie galėtų kontaktiniu būdu dirbti ir sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Be abejo, numatytos padidinto saugumo priemonės – kontaktuojant su trečiaisiais asmenimis privaloma dėvėti respiratorių, bendraujant su kolegomis ši priemonė yra rekomenduojama.

Tiesa, dirbti sirgdami jie turėtų dėl didelio sergamumo infekcija imant stokoti darbuotojų būtinoms funkcijoms užtikrinti. Be kita ko, jau įsigaliojo dar daugiau pasikeitimų – nuo šiol izoliacija tampa privaloma tik po kontakto su sergančiuoju koronavirusu šeimoje, nebereikės izoliuotis turėjusiesiems didžiausios rizikos sąlytį darbe.

REKLAMA

Tą galėjo daryti jau seniau

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas vienareikšmiškai teigiamai vertina šiuos pokyčius ir leidimą dirbti besimptome ligos forma.

„Dar daugiau – manau, kad tą galėjo daryti ir ankstesnių bangų metu, juolab kontakte buvę, ypač nekontaktinį darbą dirbantys žmonės ar net ir bendraudami su žmonėmis, bet ne betarpiškai, naudodami apsaugos priemones. 

Netgi medikai, kurie tik turėjo kontaktą su kitais medikais ar pacientais, naudodami apsaugos priemones, manau, galėjo ir turėjo dirbti. Ir būtume galbūt išvengę daug problemų, daug geriau būtų teikiamos kitos paslaugos, tarp jų – ir neatidėliotinos sveikatos paslaugos“, – portalui tv3.lt komentavo jis.

Virusologo manymu, dėvint atitinkamas apsaugos priemones, tai juo labiau logiška ypač žinant, kad omikronas plinta labai greitai, o jį nešioti gali tiek pasiskiepiję, tiek persirgę asmenys. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lygiai taip pat logiška, jei žinoma, kad žmogus yra užsikrėtęs. Laikantis apsaugos priemonių, manau, tokie žmonės galėtų tęsti vienokią ar kitokią veiką“, – sakė S. Čaplinskas.

Reikia eiti prie kovido išskirtinumo pabaigos

Paklaustas, ar realu, kad tokia tvarka galėtų būti taikoma ne tik gyvybiškai svarbių sferų darbuotojams, bet ir kitiems, pašnekovas teigė, kad tai – politinis sprendimas.

„Mano nuomone, tai galėtų būti svarstoma, bet vis tik labai svarbu, kad žmonės suprastų, kaip reikia taikyti individualias apsaugos priemones ir kad kuo mažiau keltų grėsmės ir pavojaus aplinkiniams žmonėms“, – pabrėžė specialistas.

Anot jo, visa tai išties leistų byloti ir apie pandemijos pabaigos pradžią, nors ir neleistų visiškai pamiršti apie virusą.

„Jau ne kartą anksčiau esu išsakęs mintį, kad reikia eiti prie kovido išskirtinumo pabaigos. Bet tai nereiškia, kad virusas dingo. Dabar matome, kad nedingo ir, nereikia apsigauti, jis nedings ir kitą rudenį. Kitas klausimas, kad kuo mažesnė erdvė būtų jo plitimui. Ir, visų pirma, tai dėl mūsų elgsenos – taikomų nemedicininių priemonių, kita vertus, rūpinantis imuniniu statusu“, – aiškino S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Duos startą didesniems atlaisvinimams?

Paklaustas, ar realu, kad artimiausiu metu ir daugiau specialybių žmonių, turėdami teigiamą PGR, bet rimtai nesirgdami galėtų dirbti, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Linas Slušnys teigė, kad tai, kas vyksta dabar, yra vienas iš bandymų.

„Ir pažiūrėsime, kuo tai baigsis. Jei matysime, kad galima funkcionuoti ir niekur dramos nekyla, tai, ko gero, galėsime galvoti ir apie dar didesnius atlaisvinimus. Turėkime galvoje, kad mes nebijome užsikrėtimų, ne apie tai kalbama. 

Mums yra svarbu vienas ir pagrindinis dalykas – sveikatos priežiūros sistema, ar ji „užkaitusi“, ar ne, kad nereikėtų rūšiuoti žmonių, kuris gali gauti paslaugas, o kuris – ne. Tai kol kas ta sveikatos sistema veikia, priėmimo skyriai jau perkaitę, bet reanimacijos skyriai ir kiti, patys svarbiausi, skyriai veikia“, – dėstė parlamentaras.

Paprašytas patikslinti, ar neišvydus sveikatos sistemos perkaitimo didesnių atlaisvinimų artėjimas bus greitesnis, pašnekovas su tuo sutiko.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad taip, kad atlaisvinimas gali būti greitesnis. Turiu įtarimų, kad jau šią savaitę omikronas gal ir atslūgs. Tie šuoliai dideli, vaikai mokyklose užsikrečia, bet jie be simptomų, tai, manau, čia prasisuks greitai“, – pridūrė L. Slušnys.

Tvarka Lietuvoje nėra išskirtinė

Seimo narė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad situacija dar nėra tokia grėsminga, kad reikėtų dirbti ir sergantiems asmenims, tačiau planą turėti būtina.

„Šiuo metu situacija yra pakankamai kontroliuojama, tiesiog ministerija ėmėsi tokių apsaugos žingsnių ateičiai, jei tokių priemonių reikėtų. Ir, reikia pastebėti, Lietuva čia nėra kažkokia išskirtinė šalis. Ir kitose valstybėse buvo taikoma panaši praktika – pavyzdžiui, Airijoje, sveikatos apsaugoje dirbo darbuotojai, kurie serga asimptome forma nes tuo metu trūko darbuotojų.

O turint omenyje, kad omikron atmaina mažiau pavojinga, rečiau sukelia sunkią ligą ir mirtis, tai, matyt, tas sprendimas yra teisingas siekiant išsaugoti valstybei kritiškai svarbias veiklas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Anot parlamentarės, tokiais atvejais, jei tektų dirbti sergantiems žmonėms, būtini dėvėti respiratoriai būtų pakankamai efektyvi priemonė.

„Aišku, reiktų laikytis ir kitų saugumo priemonių – laikytis atstumų, rankų dezinfekavimo, vengti būriuotis“, – pridūrė ji.

Nevers dirbti, jei nenorės

Kaip konstatavo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, šiandien koronavirusu kasdien užsikrečia maždaug 5 tūkst. žmonių, o apie 40 tūkst. žmonių izoliacijoje. Tačiau dar nė vienoje kritines valstybei funkcijas užtikrinančioje įstaigoje tvarka, kai dirbti turėtų ir asmenys su teigiamu PGR, dar nėra taikoma.

„Plintat atmainai ir stebint kitų valstybių patirtis turėjome pasiruošti tokios situacijoms, kad kritinės funkcijos nenutrūktų (...) esant ir labai dideliam apsikrėtimų COVID-19 skaičiui“, – sakė

Dėl šios priežasties yra pakeistos ir izoliacijos taisyklės kritinių funkcijų darbuotojams – kontaktą turėję tokie darbuotojai turės pagal nustatytą tvarką dažniau testuotis, bet neprivalės izoliuotis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Žinoma, nepaisant priemonių, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad visi kontaktiniu būdu dirbantys asmenys yra apsikrėtę, tada darbdavys galės prašyti neturinčių simptomų darbuotojų grįžti į darbą“, – sakė G. Balčytytė.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad su tvarkų pokyčiais susiję sprendimai priimti „atsižvelgiant į esamą situaciją“. Ano jos, izoliacijos trukmę galima mažinti dėl trumpesnio omikron atmainos inkubacinio periodo.

Tačiau viceministrė kartu pabrėžė, kad besimptome forma sergantis gali nesutikti dirbti, nors ir būtų prašomas tą daryti. „Jeigu žmogus nesutinka, niekas jo priversti negali“, – kalbėjo viceministrė.

Per sekmadienį – 3637 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 3637 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Abu mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą šeši žmonės gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 152 asmenys.

REKLAMA
REKLAMA

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1058 COVID-19 sergantys pacientai – 32 mažiau nei prieš parą, 94 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 700 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. 

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2437,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 30,2 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 612,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau kaip 7,7 tūkst. žmonių.

Asilu gauja valdžioje, valdytojai pandemijos nelaimingi, nei valdet nei ką viskas tekėjo savo vaga, isknisot tik liaudį su pispasias
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų