Imunologė įspėja skubančius revakcinuotis po 4 mėnesių: tai nėra būtina visiems, tačiau viena grupė – išskirtinė

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Dar prieš kurį laiką patvirtinus tvarką dėl revakcinacijos visiems, vyresniems nei 18 m. asmenims, ne vienas asmuo, praėjus 6 mėnesiams po paskutinės gautos COVID-19 skiepo dozės, jau pasiskiepijo sustiprinamąja vakcina.

Vis dėlto gyventojams dar lieka daug neatsakytų klausimų – kada revakcinuotis neseniai persirgus COVID-19? Ar būtina atlikti antikūnų tyrimą? Kada reikia galvoti apie revakcinacijos paankstinimą?

Turint daug antikūnų pataria neskubėti revakcinuotis

Paklausta, ar praėjus 6 mėnesiams visiems drąsiai galima registruotis sustiprinamajai skiepo dozei, VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vadovė prof. A. Žvirblienė priminė, kad nors oficialių rekomendacijų dėl antikūnų ištyrimo nėra, tą dėl žinojimo sau pačiam padaryti būtų galima.

„Nei iš gamintojų, nei iš agentūrų nėra tokių rekomendacijų ir nė viena šalis nėra įsivedusi oficialios rekomendacijos, kad reikėtų išsitirti antikūnų lygį. Taigi negalima primygtinai rekomenduoti, kad žmonės išsitirtų antikūnų lygį“, – kalbėjo ji.

Visgi pašnekovė teigė, kad kaip specialistė galinti patarti pasidomėti antikūnų lygiu.

„Galiu tik rekomenduoti, kad tam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata, prieš revakcinuojantis būtų naudinga pasidaryti antikūnų tyrimą. 

Jei jis yra neigiamas ar arti kažkokios slenkstinės reikšmės, tai tokiam žmogui yra saugu revakcinuotis. Bet jei antikūnų lygis yra aukštas, jis turi žinoti, kad tai gali būti susiję su ryškesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis“, – pažymėjo A. Žvirblienė.

Ankstesnė revakcinacija – ne visiems 

Dar daugiau reikšmės antikūnų testui profesorė skyrė kalbėdama apie revakcinacijos laiko paankstinimą. Šiuo metu sustiprinamąja vakcinos doze leista skiepytis jau praėjus 4 mėnesiams po paskutinės skiepo dozės, mat moksliniai tyrimai patvirtina, kad jau po tokio laiko apsauga pradeda slopti.

„Šiuo atveju vis dėlto tikrai būtų svarbu išsitirti antikūnų lygį, nes po tokio trumpo laiko žmonėms, kurie dar turi daug antikūnų, matuojant tūkstančiais vienetų, pasiskiepijus, kaip minėjau, gali būti nepageidaujamos reakcijos“, – įspėjo imunologė.

„Bet tai tikrai nereiškia, kad visiems, kuriems praėjo 4 mėnesiai, ir jauniems žmonėms, reikia skubėti revakcinuotis.“

Profesorė priminė, kad juo labiau Lietuvoje, ko gero, dabar yra nustatytas trumpiausias revakcinacijos laikotarpis, ko nėra kitose šalyse. 

REKLAMA

„Pavyzdžiui, Izraelyje revakcinacija yra įvesta po 5 mėnesių, kitose šalyse – daugiausiai po 6 mėn. O pas mus šis patikslinimas buvo įvestas todėl, kad yra nemažai žmonių, kuriems po dviejų skiepo dozių antikūnų arba visai neatsirado, arba jų yra labai mažai. 

Todėl šiems žmonėms, kurie intensyviai plintant virusui jaučiasi nesaugiai, ir įvestas toks palengvinimas. Bet tai tikrai nereiškia, kad visiems, kuriems praėjo 4 mėnesiai, ir jauniems žmonėms, reikia skubėti revakcinuotis“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Pasiskiepijusieji viena vakcina turėtų suklusti

Visgi pašnekovė išskyrė žmonių grupę, kam reikėtų revakcinuotis anksčiau, – tai pasiskiepijusieji „Janssen“ vakcina.

„Jei pasižiūrėtume į JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijas, tai ten jos yra išskirstytos pagal vakcinas. Pavyzdžiui, visiems nuo 18 m. po „Janssen“ vakcinos dozės praėjus 2 mėnesiams griežtai rekomenduojama revakcinuotis. Tuo metu tie, kurie pasiskiepijo „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis, turi galimybę revakcinuotis praėjus pusei metų po antros dozės. 

Tačiau vėlgi yra išskiriamos grupės, kurie turėtų tą padaryti – tai visi asmenys nuo 65 m. amžiaus, o 18–64 m. grupėje tik tie, kurie priklauso rizikos grupei, t. y. patys turi lydinčių ligų ar dirba padidintos rizikos sąlygomis. Tad nors pas mus tokių griežtų rekomendacijų nėra, turėtume į tai atsižvelgti“, – pastebėjo imunologė.

Praverstų šeimos gydytojo rekomendacija?

Kai kuriais atvejais, jei žmogus po vakcinacijos neturi antikūnų, net ir nepriklausant imunosupresuotų asmenų grupei gali būti leista pasiskiepyti ir praėjus vos 28 d. Tačiau tą galima padaryti tik su šeimos gydytojo leidimu. 

Pašnekovė sutiko, kad ir ruošiantis revakcinuotis po 4 mėnesių praverstų šeimos gydytojo konsultacija, mat kai kurie žmonės gali perdėtai nerimauti dėl savo sveikatos ir skubėti revakcinuotis, kai to gal dar nereikia. 

REKLAMA

„Pasitarti su šeimos gydytoju vertėtų vien todėl, kad jis ir antikūnų testą adekvačiai įvertintų, kiek jų yra daug, kiek mažai. Taip pat gydytojas įvertintų žmogaus sveikatos būklę, ar jis turi rizikos veiksnių. Nes jei turi, tai tikrai reikėtų revakcinuotis anksčiau. Taigi reikėtų įvertinti nemažai dalykų“, – kalbėjo ji.

Persirgimas – tolygus revakcinacijai 

A. Žvirblienė patvirtino pati sulaukianti daug klausimų, kada reikėtų revakcinuotis COVID-19 persirgusiems paskiepytiems žmonėms.

„Žinoma, kad persirgimas veikia dar labiau nei papildoma vakcinos dozė. Ir čia vienareikšmis atsakymas, kad tai turi būti traktuojama kaip persirgimas ir skaičiuojamas laikas iki revakcinacijos kaip po persirgimo.

Nes man irgi skambina žmonės, sako, kad pasiskiepiję persirgo, klausia, kada reikia trečio skiepo. Tai mano atsakymas, kad toks žmogus neturi vakcinuotis. Tai kaip tik yra susidariusio labai stipraus imuniteto variantas. Čia lygiai taip pat, kaip ir persirgę žmonės gali skiepytis viena vakcinos doze, nes sakoma, kad tai yra labai stiprus ir ilgalaikis imunitetas. Manau, kad tokiais atvejais trečio skiepo klausimas bent kol kas yra nesvarstytinas“, – pasakojo profesorė.

Turėtų galioti ir antikūnai po vakcinacijos

Imunologė priminė ir apie vadinamąją buitinę imunizaciją, kai žmogus net apie tai nenutuokdamas gali būti turėjęs sąlytį su virusu ir taip suaktyvinęs apsaugą, t. y. organizmas pagaminęs antikūnų.

Todėl, jos manymu, labai svarbu, kad ir kaip viena opcijų galimybių pasui gauti būtų teigiamas antikūnų testas ne tik po persirgimo, bet po vakcinacijos.

„Apskritai tai yra labai geras dalykas Lietuvoje, kad galimybių pasas išduodamas turintiems teigiamą antikūnų testą po persirgimo. Bet tai, mano įsitikinimu, turėtų galioti ir kalbant apie vakcinaciją“, – pridūrė ji.

„Jei antikūnų lygis yra aukštas, jis turi žinoti, kad tai gali būti susiję su ryškesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis.“

Paklausta, kaip apskritai vertinanti Vyriausybės siekį galimybių paso galiojimą susieti su sustiprinančios dozės gavimu, A. Žvirblienė to plačiau komentuoti nenorėjo.

REKLAMA

„Tai yra politinis sprendimas, jis nebuvo derintas su ekspertais. Todėl jo komentuoti nenoriu“, – sakė ji.

Imunologė parėžė, kad tokiu atveju ypač svarbu, jog serologinis antikūnų testas galiotų tiek po persirgimo, tiek vakcinacijos galimybių pasui gauti. 

Tikslesnę apsaugą rodo imuninės atminties ląstelės

Specialistai primena, kad žmogaus imuninė sistema yra kur kas sudėtingesnis mechanizmas, kurio vien antikūnų titru neišeina apibrėžti. Dar yra imuninė atmintis – B ir T limfocitai, kurie, organizmui susidūrus su virusu, reaguoja į jį. Tačiau imuninės atminties ląstelių taip paprastai pamatuoti kol kas neišeina.

„Tiesiog kol kas kito pasirinkimo, be antikūnų testo, neturime. Žinome, kad imuninė atmintis, ypač jauniems žmonėms išlieka. Tą matome pagal statistiką, kai ir darbovietėse dabar nemažai atvejų, kada jauni žmonės užsikrečia COVID-19, bet jie praserga labai lengvai. Tai rodo, kad veikia imuninės atminties ląstelės, jos yra labai greitai suaktyvinamos, kai patenka virusas. Imuninių ląstelių veikimas ir pasireiškia per tą apsaugą, kuri yra stebima. Ir tai turbūt yra tiksliausias rodiklis. 

Bet kol kas nė viena laboratorija tokių tyrimų Lietuvoje neatlieka, toks tyrimas būtų ir žymiai brangesnis, sudėtingesnis. Todėl antikūnų testas šiandien yra vienintelis toks prieinamas testas“, – sakė A. Žvirblienė.  

Kokia antikūnų riba rodo, kad reikia revakcinacijos?

Portalas tv3.lt primena, kad Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga tiems, kurie nori įsitikinti, kiek turi antikūnų, ir įsivertinti riziką, pirmiausiai patarė patiems neskubėti vertinti tyrimo rezultatų.

„Tą turėtų atlikti ne pats žmogus, bet šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas. Nes antikūnai gali būti tiriami prieš visą S baltymą, prieš tam tikrą jo sritį, prieš jo vadinamą RBD sritį – tą, kurią virusas naudoja jungtis prie mūsų ląstelės receptorių. 

REKLAMA

Šie antikūnai turbūt yra vieni informatyviausių ir labiausiai koreliuojantys su galimu veiksmingumu. Taigi buvo pasiūlytos vertės dominuojant alfa atmainai po „AstraZeneca“ vakcinos, koks antikūnų titras gali sukurti apsaugą 4–6 mėnesių periodui. Tame tyrime parodyta, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4–6 mėnesių periodu sukuriama 80 proc. apsauga“, – pristačius ekspertų rekomendacijas dėl revakcinacijos tvarkos sakė onkoimunologas.

Tačiau jis akcentavo, kad tai – labai orientacinė vertė ir nustatyta alfa atmainai. 

„O žinome, kad delta atmaina yra bent 60 proc. infektabilesnė, tad tikslios rekomendacijos, nuo kada būtų reikalinga revakcinacija, pasakyti negalima. Jei antikūnų yra keli tūkstančiai, tai revakcinaciją tikrai galima atidėti ir antikūnų titrą pakartoti po 2 mėnesių. Jei antikūnų titras yra labai žemas – keli, keliolika ar keliasdešimt, tada tikrai būtų daugiau argumentų, kad revakcinacija yra veiksminga.

Visais kitais atvejais mūsų siūloma grynai rekomendacinio orientacinio pobūdžio vertė, atsižvelgiant, kad turime duomenis su alfa atmaina, tai skiriamoji vertė galėtų būti 1000 BAU/ml“, – patarė jis.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką.

Kokia revakcinacijos paankstinimo tvarka?

Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina. „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai

REKLAMA

Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.

Gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze – persirgus įgytas imunitetas jiems turėtų užtikrinti pakankamą organizmo apsaugą. Tai reiškia, kad persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tie gyventojai, kurie susirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 d. turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antra vakcinos doze.

Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąją dozę bus leidžiama anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Revakcinuotis taip pat galima pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur gyventojai gauna šeimos medicinos paslaugas. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.


Rašyti komentarą...
M
Mn
2021-11-17 11:53:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
O prieš trečiąją dozę, norint išsitirti antikūnus, šita "paslauga" turėtų būti nemokama. Gal kitiems žmonėms nė nereikia trečio skiepo, o jis "ant viršaus" susivarys. Prieš revakcinaciją, šitie tyrimai turi būti nemokami, kaip, kad yra kitose valstybėse, kitaip niekas nerizikuos nuodytis.
Atsakyti
-1

A
AJ
2021-11-17 11:24:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
bandymai, eksperimentai, o sako, kad ištirta vakcina. O ką ji padarys paskiepytiems vaikams, kai jie subręs? Atsakymo gi nėra. bet LIEPIA juos vakcinuot, nes tai pasaulinis eksperimentas, atliekams be užmokesčio, o spaudžiant galimybių pasais ir pan."dokumentais"
Atsakyti
-3

A
Asta
2021-11-17 11:36:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Tai ką dabar kas pusę metų turėsime skie Dar bus gerai, jei kas pusę metų, tuoj galesit po 3 vienu metu susileisti. Kiekvieną dieną mokslas tampa pažangesnis.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų