Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors didžiosios metų šventės jau praėjo, toksikologai konstatuoja, kad didesnio darbo paprastai sulaukia praėjus keliolikai dienų po jų. Kaip pasakoja gydytojas Robertas Badaras, jo ir kolegų kasdienybė – ne tik šventinio persivalgymo, neatsargaus alkoholio vartojimo aukos, bet ir nuo vaistų, narkotinių medžiagų priklausomi asmenys bei atsitiktinai apsinuodiję buityje naudojamomis priemonėmis. 

Nors didžiosios metų šventės jau praėjo, toksikologai konstatuoja, kad didesnio darbo paprastai sulaukia praėjus keliolikai dienų po jų. Kaip pasakoja gydytojas Robertas Badaras, jo ir kolegų kasdienybė – ne tik šventinio persivalgymo, neatsargaus alkoholio vartojimo aukos, bet ir nuo vaistų, narkotinių medžiagų priklausomi asmenys bei atsitiktinai apsinuodiję buityje naudojamomis priemonėmis. 

Apie tai, kodėl namai, toksikologo akimis, išties nėra saugiausia vieta, savigydą ir daugiausiai bėdų lietuviams pridarančias chemines medžiagas su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovu, klinikinės toksikologijos gydytoju, anesteziologu-reanimatologu dr. R. Badaru diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Gandro lizdas“.

Piktnaudžiavimai susiję su kalendorinėmis šventėmis

Kaip konstatavo gydytojas, šventės ne visiems yra šventiškas laikotarpis.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai kam tai yra ir lūžio akimirkos, suvokimas, kad kažko gyvenime trūksta. Ir kartais žmonės elgiasi ne taip, kaip buvo numatę, ir įvairūs piktnaudžiavimai, bandymai sau pakenkti susiję su kalendorinėmis šventėmis“, – pastebėjo R. Badaras.

Jis teigė, kad per pačias šventes darbo gal ne tiek padaugėja, bet konsultacijų turima daugiau.

„Vėlgi, jei žiūrėti preciziškai statistiškai, tai darbo padaugėja keliolika dienų po švenčių“, – sakė jis.

Į ligoninę patenka dėl savigydos

Kalbėdamas apie apsinuodijimus maistu, R. Badaras pažymėjo, kad didžioji dalis šių problemų yra susiję su persivalgymu.

„Tie maisto kiekiai, kurie suvartojami per šventes, dažniausiai neatitinka fiziologinių ir įprastinių kiekių. Ir net jei ir maistas geras, vien tai tampa iššūkiu mūsų virškinimo sistemai. Kaip žmogus bando įtalpinti į skrandį daugiau, nei gali priimti, organizmas ginasi prigimtiniais būdais – vėmimu, kartais viduriavimu“, – komentavo toksikologas. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis apgailestavo, kad lietuviai tokiais atvejais vis dar labai mėgsta gydytis plaunant skrandį.

„Geria vandenį ir vemia kokius 28 kartus, tol, kol išvemia visas skrandžio sultis, natrį, chlorą, turime elektrolitų disbalansą, kas savaime jau yra rimta patologija. Ir žmonės gali plauti tuos skrandžius valandą, dvi, ir dieną, dvi, o tada jau patenka ne dėl paties maisto sukelto apsinuodijimo pasekmių, bet savigydos rezultato“, – pabrėžė gydytojas.

Po „pagalbos“ internete kreipiasi į toksikologus

Paklaustas, ar apskritai dažnai tenka susidurti su kuriozais dėl lietuvių savigydos, pašnekovas juokavo, kad nėra daug kalbų, kur būtų toks lingvistinis fenomenas kaip žodis „gydytis“.

„Daugelyje kalbų yra „būti gydomam“, o lietuviai gydosi patys. Juo labiau yra „daktaras googl‘as“, „profesorius youtube‘as“, „docentas veidaknygė“, kurie viską žino visais gyvenimo atvejais. O klausinėti ko nors nesusipratėlių medikų, yra prasto tono ženklas“, – ironizavo R. Badaras.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, tautiečių pasitikėjimas kaimynu, abejotinais informacijos šaltiniais yra nuoširdžiai stebinantis.

„Deja, tas nepasitikėjimas medikais, kurie a priori yra neišmanantys ir neteisūs, jis yra mūsų prigimtyje. Ir toks turbūt ir bus. Deja, ir šiais laikais, kai yra  galimybė 24/7 pasiskambinti toksikologams, žmonės geriau skambina draugui arba ieškoti youtube

Mes maždaug jau numanome populiariausius google patarimus ir jau žinome, ką su jais daryti. Yra kelios trafaretinės frazės, žmonės toli neieško. Padaro tai, ką rekomenduoja, o po to paskambina mums“, – konstatavo medikas. 

Namuose įvyksta daugiausiai apsinuodijimų

R. Badaras konstatavo, kad apskritai, žiūrint iš toksikologo perspektyvos, namai yra ta vieta, kur įvyksta daugiausiai apsinuodijimų – tyčinių ar netyčinių. 

„Jei paimtume save gerbiančios šeimininkės virtuvę ar vonios buitinės chemijos spintelę, tai trečdalis savo gimtųjų Žirmūnų apsiimu išnuodyti racionaliai išdėliojęs (juokiasi). Tai ta buitinė chemija, medikamentai, kuriuos mes laikome iš pradžių po vieną maišelį, po to jų vis daugėja, ypač su amžiumi, jie nėra nekalti žaislai, o potencialiai pavojingi cheminiai preparatai, visiškai nepriklausomai nuo pirminės jų paskirties“, – pažymėjo toksikologas.

REKLAMA
REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį ir į „lietuvių liaudies kulinarijos tradicijas su visokiais egzotiniais cheminiais reagentais“.

„Kad ir ta pati acto esencija, kuri, mano tvirtu supratimu, visiškai nesuvokiamas preparatas, bet visi aiškina, kaip be jo neužmarinuosime agurkų. Nors tai yra ta pati acto rūgštis, kurios daugiau įpylus gauni tą patį kiekį, bet man vis aiškina, kad turi būti koncentruotas ir nors tu ką. Nors tai yra produktas, kuris praktiškai Europos Sąjungoje sutinkamas Lietuvoje ar Latvijoje, bet mes turime ir vis dar turime netyčinių apsinuodijimų“, – pasakojo jis.

Priklausomybę alkoholiui išstums vaistai? 

Paklaustas, ar alkoholis vis dar „karaliauja“ toksikologijos skyriuje, ar vietą kažkam užleidžia, gydytojas pateikė neimą keliančias tendencijas.

„Jis dar karaliauja, bet jau po truputį yra ne tai kad nustumiamas, bet po truputį stumdomas naujai ateinančių pozicijų – receptinių vaistų. Bet vis vien pirmoje vietoje mes dar turime alkoholį ir su juo susijusias problemas. Bet jau ženkliai mažesnis procentas nei buvo prieš 10 ar 20 metų. 

REKLAMA
REKLAMA

Savigyda vaistais pas mus yra tvirtai antroje vietoje ir dar tikiuosi iki savo pirmos pensijos sulaukti, ko gero, teks sulaukti, kada jie susilygins arba vaistai pereis į viršų, kaip yra ir didžiojoje Europos šalių“, – komentavo R. Badaras.

Paklaustas, ar dažniau dėl vaistų problemų turi vyresni žmonės, gydytojas pateikė gąsdinančius duomenis.

„Pažiūrėjus į ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose) tyrimą, kur apklausinėjami 15–16  m. paaugliai, yra dvi pozicijos, kur Lietuva pirmauja šioje grupėje, – tai yra elektroninės cigaretės, visiškas prakeiksmas, o antra dalis – receptiniai vaistai, vartojami ne pagal paskyrimą. 

Iš kur jie gauna? Tai artimiausia aplinka – tėvai, seneliai, kurie duoda kokiems paaugliams. (...) Kažkaip pas mus yra toks įsitikinimas, kad daugiau vaistų – daugiau sveikatos. Bet net tas vaistas, kuris puikiai veikia vienam pacientui, jis negali būti skiriamas kitam žmogui“, – įspėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Elektroninių cigarečių pandemija

Akcentavęs, kad elektroninės cigaretės yra tapusios prakeiksmu tarp jaunų žmonių, R. Badaras atkreipė dėmesį į dar kitas jų sukeliamas problemas.

„Piktnaudžiavimas ir dėjimas į [elektroninių cigarečių] užpildus nelegalių, psichoaktyvių medžiagų, tarp jų – ir sintetinių kanabinoidų – tai jau yra kaip pandemija. Maža to, yra labai akcentuojamas toks dalykas, apie kurį, negirdėjau, kad Lietuvoje kalbėtume. 

Toksinė tarša, kurią sudaro panaudotos elektroninės cigaretės, kur jas mesti? Tai yra baterija, sunkiųjų metalų baterija, yra liekamieji produktai iš užpildų, kurių kai kurios medžiagos yra labai toksiškos ir net nuodingos. Kur jas mesti, ar kas iš vartotojų apie tai susimąsto? Tai ne nuorūka, kuri teršia aplinką, tai yra aktyviai nuodinga“, – kalbėjo jis.


Rašyti komentarą...
B
Bobutė
2022-01-09 20:26:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mielu noru paklausčiau ir pasitarčiau, bet šeimos gydytoja tam NETURI LAIKO. Kuo greičiau atsikratyti pacientu, ypač senjoru, norma. Jaunesniems gal ir daugiau dėmesio,nes jie dar MOKESČIŲ MOKĖTOJAI.
Atsakyti
0

n
nu
2022-01-09 19:27:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
bet kad yra tokių medikų kad kai pataria tai nežinai ar patarė ar pasijuokė,pas mane buvo tokia problema kad iš pilvo bėgo skystis atsivėrė opa,tai šeimos gydytoja patarė kad reikia įklotą perkirpt per pusę ,o nedėt viso,taip taupiau ir visas patarimas ,o kas čia per liga nei žodžio,tik pečiais patampė,kad čia toks atvejis jos praktikoje pirmas
Atsakyti
0

U
Uzsienio medikas
2022-01-09 18:53:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad visi ten kysininkai ir tik per pazintis su 5etatais tik pinigus kala ir viskas. Isviso tik pasikele kaip belekas, bet tiesa kad ziniu lygis labai prastas
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
Mielu noru paklausčiau ir pasitarčiau, bet šeimos gydytoja tam NETURI LAIKO. Kuo greičiau atsikratyti pacientu, ypač senjoru, norma. Jaunesniems gal ir daugiau dėmesio,nes jie dar MOKESČIŲ MOKĖTOJAI.
bet kad yra tokių medikų kad kai pataria tai nežinai ar patarė ar pasijuokė,pas mane buvo tokia problema kad iš pilvo bėgo skystis atsivėrė opa,tai šeimos gydytoja patarė kad reikia įklotą perkirpt per pusę ,o nedėt viso,taip taupiau ir visas patarimas ,o kas čia per liga nei žodžio,tik pečiais patampė,kad čia toks atvejis jos praktikoje pirmas
Tai kad visi ten kysininkai ir tik per pazintis su 5etatais tik pinigus kala ir viskas. Isviso tik pasikele kaip belekas, bet tiesa kad ziniu lygis labai prastas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų