Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia. 

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia. 

REKLAMA

Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų. Tokį biurokratizmo pavyzdį iš realaus gyvenimo portalui tv3.lt pateikė šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

„Žmogui įvyko trauma, jis atsidūrė priėmime, peršvietė – lūžo. Traumatologas apžiūrėjo, sugipsavo, išleido, po 7–10 dienų standartiškai reikia pasirodyti pas traumatologą kontrolei su šeimos gydytojo siuntimu. Tada žmogus su lūžusia koja braunasi pas šeimistą vos ne kitą dieną, kad spėtų patekti pas traumatologą po tų 10 dienų. 

Tada traumatologas po 10 dienų pasižiūri, sako, turbūt reikės operacijos, tada vėl eik pas šeimistą. Susiplanuoja operaciją, padaro kraujo tyrimus, neša siuntimą operacijai. Tada po operacijos praėjus 10 ar 14 dienų vėl prašo ateiti su siuntimu, reikės poliklinikoje pažiūrėti. Tai lūžis būna vienas, o siuntimų 5 ar net, kažkada skaičiavau, 7 buvo dėl vieno rankos lūžio. Nes dar vėliau rašai siuntimą reabilitologui, antrinei reabilitacijai, jei reikia. Po visko – dar gal vėl traumatologui įvertinti“, – pasakojo šeimos gydytoja.  

REKLAMA

T. Kundrotė pažymėjo, kad siuntimas tokiu atveju tik „neša pinigus“, nes juk traumatologas atlieka pagrindinę priežiūrą, tad ir siuntimo techniškai kaip ir nereikėtų reikėtų. Tuo metu šeimos gydytojas galėtų skirti laiką kitiems paciento klausimams spręsti. 

Dar vienas pašnekovės pateiktas pavyzdys – diabetu sergantis žmogus, kuris turi teisę eiti pas diabetinės pėdos specialistą. „Diabetas – diagnozė visam gyvenimui, bet kartą į metus šeimos gydytojas turi parašyti siuntimą slaugytojai, kad pažiūrėtų, sutvarkytų pėdas. Tai griūk negyvas, bet šitai gryna biurokratija ir labai neracionalu“, – konstatavo gydytoja. 

Apmoka tik kas trečią konsultaciją

Medikai konstatuoja, kad problemos kyla ne tik savaime dėl perteklinių siuntimų išrašinėjimo būtinybės, bet konsultacijų pas specialistus apmokėjimo tvarkos.

Šiuo metu tvarka yra tokia, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka tik kas trečią gydytojo specialisto konsultaciją. 

REKLAMA
REKLAMA

„Viena yra apmokama, dvi – ne, ketvirta apmokama, dvi – ne ir taip toliau. Tai paprastai būna taip, kad specialistas pakonsultuoja vieną kartą, tada daro pertrauką, nes paskiriami kažkokie tyrimai, jie kitą kartą trunka ir mėnesį, du ar tris, ir tada jau grįžti aptarti tyrimus, tą trumpai galima padaryti ir telefonu, o vėliau vėl reikalauja siuntimo. 

Kartais susidaro ir ilgas laiko tarpas, jei viskas vyksta metų sandūroje, tada jau ir ligonių kasos reikalauja naujo siuntimo. Ir turime tokį chaosą, tokia tvarka labai nenaudinga tiek specialistui, tiek šeimos gydytojui, tiek pacientui“, – komentavo T. Kundrotė.

Neinformuoja, kad gali pasirinkti ir kitos įstaigos specialistą

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė teigė, kad apie šias problemas VLK girdėjo ne kartą, tačiau valios kažką keisti, panašu pristingama.    

„Kiek mes ligonių kasoms aiškinom, kad neteisinga yra, kad padarytų bent apmokamą kas antrą konsultaciją. Kitą kartą, kaip minėjau, rašome siuntimus dėl tų pačių pasikartojančių dalykų, nes kitaip specialistas nepriima, jiems neapsimoka, kitaip jie patys „nueina į minusą“, – kalbėjo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, tai, kad tvarką reikia kuo greičiau keisti, tik patvirtina pačios VLK duomenys, kad su vienu šeimos gydytojo siuntimu pacientas gauna 1,8 specialisto konsultacijos.

„Kiek mes ligonių kasoms aiškinom, kad neteisinga yra, kad padarytų bent apmokamą kas antrą konsultaciją. Kitą kartą, kaip minėjau, rašome siuntimus dėl tų pačių pasikartojančių dalykų, nes kitaip specialistas nepriima, jiems neapsimoka, kitaip jie patys „nueina į minusą“, – sakė T. Kundrotė.

„Buvome siūlę ir tokių variantų, kad viena apmokama 80 proc., antra – 20 proc. arba jei trys konsultacijos išskaidyti apmokėjimą 50+25+25, kad nei pas šeimistą nereikėtų nuolat „šlifuoti“ betikslių siuntimų, kad vien apmokėtų, ir specialistas, konsultuodamas antrą kartą, galėtų jaustis ramus, kad gaus kažkokį uždarbį. Nes dabar jis visiškai nenori tos antros konsultacijos, mat ji yra nemokama“, – aiškino T. Kundrotė.

Juo labiau kuo dagiau siuntimų išrašinėti gydytojai spaudžiami, kai pirminė ir antrinė grandis yra po vienu „stogu“.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia neabejotinai jaučiamas toks skatinimas, netgi siunčiamas pacientas į registratūrą užsiregistruoti pas tam tikrą specialistą ir realiai jis tik nusileidžia pas jį aukštu žemiau toje pačioje įstaigoje. Gal pacientui ir gerai paslaugos po vienu stogu, bet kitą kartą jis neinformuojamas, kad gali kažkur kitur vykti“, – pastebėjo šeimos gydytoja.

Padėtų sumažinti eiles

Pašnekovė pažymėjo, kad atsisakant bereikalingos biurokratijos mažėtų ir eilės pas gydytojus.

„Nes juk rašant siuntimą turi vėl išsianalizuoti, kodėl asmuo vėl eina, kokius vaistus vartojo, kas per tą laiką įvyko ar neįvyko. Gali parašyti, kad pacientas lankosi pas tokį ir tokį pacientą ir ateina kontrolei, bet norėdamas būti geru specialistu nori surašyti normaliai – lankosi dėl to ir to, vartoja tą ir tą, kokie dabartiniai duomenys, siunčiamas dėl to ir to“, – aiškino T. Kundrotė.

Ji pabrėžė, kad šeimos gydytojo darbas yra viską išaiškinti, parašyti siuntimą, kuris padės specialistui susigaudyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Juk ir ne visi pacientai sugeba patys paaiškinti, jaudinasi. Kad viską aiškiai aprašytum, reikia pokalbio su pacientu, laiko, bent 20 minučių ir daugiau. Kitu atveju siuntimas specialistui neneša jokios informacijos, jokios medicininės naudos, o tik ligonių kasų pinigus. Tai yra labai blogai, kai siuntimas biurokratizuojamas ir politizuojamas“, –  konstatavo T. Kundrotė.

Priversti gudrauti dėl per mažo finansavimo

Šią problemą ne kartą kėlusio Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pabrėžė, kad toks antrinio lygio konsultacijų finansavimas yra itin ydingas. 

„Mes jau metus laiko apie tai šnekame, kad yra apmokamos tik 1, 4, 7 konsultacijos. Kadangi negali būti nemokamų dalykų, nes tai veda į bankrotą, tai gydymo įstaigos nesuinteresuotos teikti nemokamų konsultacijų ir jos kiekvieną kartą iš šeimos gydytojų reikalauja specialistui naujų siuntimų. 

Ir per metus tų siuntimų išrašymas išaugo 25 proc. Tai reiškia, kad šeimos gydytojas yra apkraunamas ne gydymu, klinikiniu paciento ištyrimu, bet siuntimų išrašymu pas specialistą. Tai yra gudravimas, bet įstaigos neturi išeities, nes konsultacijos ir tyrimai apmokami atskirai“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo LMS vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

„Šeimos gydytojas yra apkraunamas ne gydymu, klinikiniu paciento ištyrimu, bet siuntimų išrašymu pas specialistą. Tai yra gudravimas, bet įstaigos neturi išeities, nes konsultacijos ir tyrimai apmokami atskirai“, – sakė A. Gerliakienė.

Ji pabrėžė, kad gaunant mažą apmokėjimą yra labai sudėtinga išmokėti atlyginimus visiems medikams, kurie aptarnauja tą ligonį, taip pat dar susimokėti ir už komunalines paslaugas ir kitas išlaidas. 

„Esmė ta, kad sveikatos sistema neturi normalios kainos ir į tą kainodarą neįeina visos dedamosios dalys kaip privačioje medicinoje. Ir pastatų išlaikymas, komunalinės paslaugos – viso to nėra apskaičiuota VLK įkainyje, tai iškreipia visą rinką ir tie resursai visą laiką yra nepakankami“, – kalbėjo A. Gerliakienė. 

LMS vadovė priminė, kad šis mechanizmas susijęs su kvotomis iš ligonių kasų, mat pagal sutartis yra finansavimo „grindys“ ir „lubos“: „Jei gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį tam tikram paslaugų kiekiui, jų neįvykdo, kitiems metams finansavimas mažinamas. Taigi turi „primaitinti“ tą antrinį lygį, kad kitais metais gautų reikiamą finansavimą“, – kalbėjo ji.  

REKLAMA
REKLAMA

Šeimos gydytojas turėtų spręsti didžiąją dalį problemų

Jai antrindamas Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos pirmininkas prof. habil. dr. Julius Kalibatas konstatavo, kad šiuo metu šeimos gydytojo kompetencija yra susiaurinta, nors dar pradėjus kurti šeimos medicinos instituciją, pagrindinis principas buvo toks, kad pirminė sveikatos priežiūra, šeimos gydytojai galėtų spręsti 80 proc. visų sveikatos problemų.

„Jie turi būti absoliučiai nepriklausomi, nepavaldūs tam pačiam vadovui, kuris turi ir antrą priežiūros lygį. Bet situacija ne tokia, kokios norėjosi, pirminė ir antrinė grandis yra po vienu stogu ir visiems reikia duoti lėšų“, – sakė jis.

Anot J. Kalibato, nors ruošiame aukštų kompetencijų šeimos gydytojus, bet papuolę į šitą sistemą jie supranta, kad daug ko daryti jie negali.

„Pirminė grandis pradėjo „maitinti“ antrinę ir pradėjo būti spaudžiama siųsti konsultacijoms pas specialistą. Ir tada tenka rašyti, kad įvyko kažkokia ligos komplikacija ir todėl jam reikalinga specialisto konsultacija, nors pats galėtų šitą problemą išspręsti, bet reikia atsiskaityti prieš vyriausiąjį gydytoją“, – dėstė profesorius. 

REKLAMA
REKLAMA

Dulkys tikina, kad tvarką keis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigė nepalaikanti tokio spaudimo rašyti siuntimus specialistams ir ketina tvarką keisti.

„Kalbant apie keistą apmokėjimą, kai mokama už 4, 7, 1, bet ne 2, 3 ir 5, 6 konsultaciją ar pagalbą, šituos dalykus tikrai pakeisime, kad jų irgi nebūtų“, – pristatydamas ruošiamą sveikatos reformą neseniai Seime užsiminė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kaip konstatavo SAM Asmens sveikatos departamento Birutė Kavaliauskienė, dabartinė situacija susijusi su apmokėjimo tvarka. 

„Aišku, kiekviena įstaiga nori kuo daugiau uždirbti ir toks įstaigos vadovo spaudimas rašyti siuntimus ten, kur jų nereikia, nelabai korektiškas. Ir sveikatos apsaugos ministerija nepalaiko to. Mes tikrai norime, kad šeimos gydytojai dirbtų pagal savo kompetenciją, o specialistams konsultuoti siųstų tik tada, kai išties reikia ir kai jie pagal savo kompetenciją negali išspręsti problemų. 

Tiesą sakant, ir eilės tokiu atveju sumažėtų, jei pas specialistus eitų tik tie pacientai, kuriems tikrai šeimos gydytojas negali išspręsti visų jo sveikatos problemų. O vien dėl to, kad iš ligonių kasų gauti daugiau pinigų, tai nekorektiškas įstaigos darbo organizavimas“, – žurnalistams yra aiškinusi ji.

Va kaip vyksta: skauda nugarą, eini pas šeimos daktarą, jis siunčia pas vietinį neurologą, šis siunčia daryti rentgeną, kuriame matys arba ne, problemą. Jei problema yra, siunčia į klinikas,pas neurologą, jis siunčia kompiuteriniam arba magnetiniam tyrimui, nes rajonuose nėra tokių aparatų, ten registruojies, po to vėl gryšti į klinikas atsakymų... tai čia sėkmingu atveju.
Beikit su tais siuntimais rodo kad dirba geriau butu zmogus pats paskambina i poliklinika ir registrojiose pas kokii giditoja jam reikia ir bus ramu selmos ir eiliu ne bus gal tada geriau ziures ligonius
tai GYDYTOJAI patys issima ,,FACE,, talonus. Niekas neateina, nes isties nieks neuzsirase, o tie laikai TIPO uzimti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų