Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Lietuvos galiūnas Žydrūnas Savickas kol kas nežada baigti sportinės karjeros. „Mane domina, kokį svorį galiu pakelti, kokių rezultatų pasiekti. Manau, dar nepriartėjau prie savo galimybių ribos. Aišku, ji jau arti, bet nors keletu kilogramų daugiau galiu pakelti“, – teigia jis.
– Praėjęs sezonas buvo vienas sėkmingiausių Jūsų sportinėje karjeroje. Kas lėmė tokius puikius rezultatus? Ar specialiai tam rengėtės?
–Treniravausi daugiau negu bet kada anksčiau, todėl tokie rezultatai. Manau, visada, jei nori laimėti, turi dirbti daugiau negu varžovai. Tai ir lemia sėkmę.
– Tik daugiau dirbti?
– Darbas plius noras. Ir, aišku, artimų žmonių palaikymas daug prisideda. Tačiau daugiausia lemia darbas.
– Kuris iš 2009-ųjų laimėjimų Jums yra svarbiausias?
– Pasaulio galiūnų čempiono titulas „World Strongest Man“ turnyre ir pergalė „Fortissimus 2009“ galiūnų čempionate.
Užpernai šiame čempionate nugalėtojui nusileidau vienu tašku, todėl ypač džiugu, kad dabar pasisekė. Be to, pernai laimėjau abu minėtus turnyrus, o to dar nėra pavykę padaryti niekam.
– Į pasaulio čempionatą važiavote susižeidęs pirštą. Kaip gavote šią traumą?
– Pasiruošimas vyko idealiai, tačiau, iki išvykimo likus dviem savaitėms, nelemtas įvykis sutrikdė visą pasiruošimo čempionatui etapą. Dėl traumos negalėjau visa jėga treniruotis. Kai viską padarai iki galo, būni užtikrintas. O kai traumos sutrukdo pasirengimą, baisu, kad nukentės rezultatai. Todėl nuotaika išvažiuojant buvo tikrai nekokia.
– Kas Jums atsitiko?
– Susimušiau pirštą, todėl negalėjau atlikti jokių pratimų. Jeigu bent kiek suspausdavau ranką, atsiverdavo žaizda.
– Kaip Jūs treniruojatės, kiek laiko praleidžiate sporto salėje? Turbūt būti stipriausiu pasaulio žmogumi nėra paprasta?
– Treniruoklių salėje treniruojuosi 5–6 kartus per savaitę maždaug po 2 valandas. Prieš svarbiausias varžybas visas būsimas rungtis ryte ir vakare atlieku po 4–5 valandas. Tuomet praktiškai neturiu laisvalaikio. Šios treniruotės ilgos todėl, kad rungtys yra ypač sunkios, tarp jų būtina pailsėti, padaryti apšilimą prieš kitą rungtį.
– Jums padeda trenerių štabas ar esate pats sau vadovas?
– Šiuo metu treniruojuosi individualiai. Aišku, visada pataria ilgametis treneris Stasys Česnauskas. Bet dabar, pasiekus tokį lygį, mano organizmas pasako, kiek kurią dieną galiu pakelti ir kokius pratimus daryti. Patirtis leidžia labai gerai jausti savo organizmą ir dozuoti krūvį.
– Kam teko stebėti galiūnų varžymas, galėjo įsitikinti, kad šie vyrai patiria nepaprastai didelius krūvius. Ar sveikatai tai atsiliepia?
– Kaip ir bet kuriame sporte. Aišku, kenčia sąnariai, stuburas, nes keliami dideli svoriai. Bet sportininkai saugosi, daro įvairius pratimus, kad išvengtų pavojingų veiksnių. Sportuoju jau 21-us metus, iš jų 18 dalyvauju varžybose, bet negaliu teigti, kad esu visiškai sužalotas. Saugausi.
– O sveikatą tikrinatės reguliariai?
– Taip. Kiekvienam sportininkui tenka tai dažnai daryti.
– Po tokio sėkmingo sezono ar keliate sau dar didesnius tikslus šiemet?
– Šiemet pagrindinis tikslas būtų kovo 5–6 dienomis Amerikoje vyksiantis „Arnold's Strongest Man“ turnyras. Dabar prasideda pasiruošimo įkarštis. Norėčiau laimėti šį turnyrą septintą kartą. Šešis kartus laimėjau, o pernai praleidau. Grįžtu po metų pertraukos.
– Esate minėjęs, kad Jums pavyzdys yra buvęs kino aktorius, o dabar Kalifornijos valstijos gubernatorius Arnoldas Švarcenegeris, nes jis šį turnyrą yra laimėjęs septynis kartus. Tai jus skatina?
– Iš tiesų jis šešis kartus laimėjo, o po 5 metų pertraukos grįžo, kad nugalėtų dar kartą. Aš grįžtu anksčiau – po metų. Jei nugalėčiau, susilygintume pergalėmis. Be abejo, jis laimėjo svarbiausias kultūristų varžybas, aš norėčiau laimėti svarbiausias galiūnų varžybas.
Aš einu savo gyvenimo keliu, nors iš daugelio žymių asmenybių kažko pasiimu ir pasimokau. Teigti, kad A. Švarcenegeris yra mano idealas, būtų klaidinga, bet iš jo, kaip daug pasiekusio žmogaus, galima daug ko pasimokyti.
– Bet šis žmogus Jums imponuoja?
– Kai jis sportavo, iš esmės neturėjo sau lygių. Jis buvo visa galva aukščiau už tuometinius savo varžovus.
– Jeigu laimėsite šį titulą, sieksite dar aukštesnių tikslų? Ar galbūt jau pagalvojate apie sportininko karjeros pabaigą?
– Kartais pagalvoju, nes apie tai reikia galvoti. Bet artimiausiu metu dar nežadu baigti karjeros, nes mane domina, kokį svorį galiu pakelti, kokių rezultatų pasiekti. Manau, dar nepriartėjau prie savo galimybių ribos.
Aišku, ji jau arti, bet dar bent keletu kilogramų daugiau galiu pakelti. Tai mane ir skatina likti sporte ilgesnį laiką. Kai pajausiu, kad nebegaliu iškelti nė kilogramu daugiau, tada bus viskas.
– Esate įkūręs savo vardo sporto klubą. Šis verslas išduoda, kad vis dėlto mąstote, ką veiksite baigęs sportininko karjerą. Ar taip?
– Taip, Vilniuje turiu sporto klubą. Jis skirtas paprastiems žmonėms, siekiantiems sveiko gyvenimo būdo, norintiems patobulinti savo kūną. Tuo ir planuoju užsiimti – skatinti žmones prižiūrėti save, sportuoti, būti sveikiems.
– Vienu metu buvote įsitraukęs į politiką, kandidatavote į Seimą Liberalų ir centro sąjungos sąraše. Tai buvo trumpas susidomėjimas ar ketinate politikoje dalyvauti rimčiau?
– Mano manymu, politika turi domėtis kiekvienas pilietis, ir kur kas labiau nei dabar yra Lietuvoje. Aišku, dalyvauti rinkimuose nebūtina, bet kartais žmogus negali žiūrėti, kas darosi jo valstybėje, todėl kandidatuoja į Seimą. Deja, tokie paprasti piliečiai kaip aš nepatenka į Seimą, galbūt padėtis pasikeis. Daug kas priklauso nuo aplinkybių.
Manau, valstybės gyvenime būna tokių momentų, kai kiekvienas iš mūsų tampame politikais. O kai viskas gerai, visiems politikais būti nereikia. Politika man nėra karjeros siekimas. Bet dalyvavau rinkimuose, nes mačiau, kas yra blogai ir ką norėčiau pakeisti.
– Teko Jus matyti su plakatu rankose prie Prezidentūros protesto mitinge dėl „Leo LT“. Ėjote į jį niekieno neraginamas?
– Manau, žinomiems žmonėms būtina išreikšti savo pilietinę poziciją. Į oligarchų valdomus televizijų kanalus sunku patekti, todėl bent mitinguose reikia žmonėms parodyti, kad nėra viskas taip paprasta, kaip kartais pasakoma per žinias.
Arvydas Jockus
