„Žalgirio radijas“ ir antradieninė laidos rubrika „Užribis“ toliau tęsia pažintis su Kauno „Žalgirio“ naujokais. Šį kartą „Žalgirio radijo“ vedėjai bendravo su 213 cm ūgio vidurio puolėju Jeffu Foote'u.
24-erių niujorkietis atvirai papasakojo apie savo mėgstamiausią šventę, kelionę į Mėnulį bei Lietuvos merginas. Linksmas, įdomus bei keletą paslapčių atskleidžiantis interviu su J.Foote'u – specialiai „Žalgirio radijui“.
- Pradėkime nuo to, kokia asmenybė esi? – žaidėjo paklausė „Žalgirio radijas“.
- Esu gana ramus, dažniausiai atsipalaidavęs. Mėgstu daug skaityti, žaisti video žaidimus. Bet jei apie mane, tai tikrai esu labai ramus.
- Sakei, kad žaidi video žaidimus. Ar galėtum įvardinti kokius?
- Žaidžiu 2012 m. beisbolo žaidimą. Tai – mėgstamiausias mano žaidimas šiuo metu. Taip pat kartais mėgstu pažaisti ir garsųjį „Call of Duty“.
- Esi labai aukštas. Ar turėjai problemų dėl savo ūgio?
- Pačioje pradžioje, kai pradėjau labai greitai augti, kai per du mėnesius paaugau dešimt centimetrų, tada buvo sunku. Sudėtinga tapo daryti kai kuriuos dalykus ir išlaikyti savo formą. Tačiau po koledžo aš jau su tuo susitvarkiau ir dabar jaučiuosi labai gerai.
- Ar turi dar kokių talentų ir ką mėgsti veikti, nekalbant apie krepšinį. Gal būt dainuoji ar groji kokiais nors instrumentais?
- Ne, tikrai nedainuoju ir muzikos instrumentų daug nežinau. Mėgstu žaisti pokerį, manau esu geras žaidėjas. Tikriausiai mėgstu daugiau dalykų, bet dabar negalėčiau daugiau prisiminti (juokiasi – Red.).
- Ar esi laimėjęs pinigų žaisdamas kortomis?
- (Juokiasi) Ne, dažniausiai iš pinigų aš nežaidžiu. Tiesiog laisvalaikiu su draugais susėdame ir žaidžiame, bet ne iš pinigų.
- Kokia tavo mėgstamiausia šventė?
- Mėgstamiausia, kai grįžtu namo ir švenčiu Padėkos dieną. Tai – nuostabi proga pabūti su šeima, žiūrėti amerikietišką futbolą, ilsėtis ir daug valgyti.
- Tavo gimtadienis – vasaros metu. Tai tikriausiai gerai, nes tuomet nereikia galvoti apie krepšinį ir gali veikti ką tik nori?
- Taip, man patinka mano gimtadienis dėl to, kad jis vasarą. Per savo gimtadienį niekada nereikėjo eiti į mokyklą ar į koledžą. Visada per šią šventę galėjau ir galiu daryti tai, ką noriu, ir man tai labai patinka.
- Kada pirmą kartą paėmei krepšinio kamuolį į savo rankas?
- Tikriausiai tada buvau penkerių. Mano tėtis buvo krepšininkas, todėl jis taip pat norėjo, jog žaisčiau krepšinį kaip ir mano brolis.
- Kokioje vietoje mėgsti lankytis Kaune?
- Yra restoranas šalia mano namų, ten dažnai lankausi. Taip pat dažnai būnu „Akropolyje“. Bet neturiu to laisvo laiko labai jau daug, krepšinis užima didžiąją dalį mano laiko.
- Ar atkreipei dėmesį į Lietuvos merginas?
- Taip, mačiau keletą. Jos tikrai labai gražios. Iš šalių, kuriose man teko lankytis, Lietuva, be abejonės, išsiskiria gražiomis merginomis.
- Ar galvojai, ką veiksi po to, kai baigsi profesionalaus krepšininko karjerą?
- Dar nesu visiškai tikras. Galbūt studijuosiu mediciną arba grįžęs į Ameriką siesiu gyvenimą su teisės mokslais. Nesu tikras, bet tai tikriausiai bus mokslas, susijęs su įstatymais.
- Jei turėtum galimybę apsilankyti Mėnulyje, ar pasinaudotum ja?
- Žinoma! 100 proc. ten keliaučiau. Man patinka tokie dalykai. Vasarą šokau su parašiutu, buvo smagu. Be to, nedaug žmonių gali pasigirti, jog jie buvo Mėnulyje, dėl to tikrai tai išbandyčiau.
- Kokius tris dalykus pasiimtum į negyvenamą salą?
- Pasiimčiau daug maisto. Taip pat prigriebčiau ir kompiuterį. Ai, nors, jei kalbame apie tai, kad man reikėtų ten išgyventi, pasiimčiau peilį bei titnagą, kad galėčiau įžiebti ugnį, ir dar tinklą – gaudyti žuvims.
