Vakar uostamiestyje vykęs ketvirtasis serijos mačas kaip du vandens lašai buvo panašus į trečiąjį, kuriame kauniečiai triumfavo 78:54. Net taškų skirtumas toks pat. Itin agresyvi, judri, puikiai sustyguota „Žalgirio“ gynyba išsunkė varžovų jėgas, kurie dėl to ir dažnai klydo, ir be galo prastai atakavo „iš žaidimo“.
Nors penktadienį klaipėdiečiai vien per pirmąjį kėlinį padarė net 10 klaidų, tačiau du ketvirčius solidžiai gynėsi. Trečiojo kėlinio pradžioje šeimininkai pirmavo dešimtes taškų persvara. „Neptūną“ gelbėjo zoninė gynyba, nes kauniečiai iš tolimų nuotolių svaidė pro šalį. Paskui žalgiriečiams pradėjo kristi tritaškiai, ir Dainiaus Adomaičio auklėtiniai į dugną ėmė grimzti žaibišku greičiu.
Per 19 minučių antroje dvikovos dalyje Klaipėdos komanda išstenėjo vargingus 11 taškelių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje ir paskutiniame kėlinyje „Neptūno“ krepšininkai net 8,5 minutės negalėjo atrišti varžovų krepšio – tuščios buvo dvylika šeimininkų atakų iš eilės!
Klaipėdiečiai gal kiek per vėlai perėjo prie asmeninės gynybos – tada, kai pralaimėjo atkarpą 0:13. Kita vertus, vargu ar uostamiesčio ekipai būtų padėjęs ankstesnis gynybos sistemos keitimas. Po ilgosios pertraukos šeimininkai gindamiesi vėlavo kone kiekviename žingsnyje.
Galbūt „Neptūnui“ būtų bent kiek pagelbėjęs geresnis pataikymas, bet dvitaškius klaipėdiečiai mėtė tik 39 proc. taiklumu, tritaškius – 32 proc. Norint įveikti sudėtimi galingesnį ir daugiau fizinių jėgų turinčius oponentus, reikia arba kad jie lengvabūdiškai atsipalaiduotų, arba kad potencialiai silpnesnės komandos taiklumas „iš žaidimo“ siektų bent 50 procentų.
Finalo serijoje dėl kone tobulos „Žalgirio“ gynybos ir nuovargio visiškai išsikvėpė du vieni svarbiausių uostamiesčio klubo krepšininkų – amerikiečiai Danielis Ewingas ir Jerai Grantas. Pirmasis finale renka vidutiniškai 8,2 taško, pasibaisėtinai atakuoja iš dviejų taškų zonos (5/24, 20,8 proc.). Tai milžiniškas kontrastas, palyginti su pusfinalio serija prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tada jis pelnė 17,2 taško, o dvitaškių pataikymas buvo 58 proc. J. Grantas lemiamoje serijoje sukrapšto po 4 taškus, o pusfinalyje pelnė po 10,4.
„Neptūną“ finale skandina ir didelis klaidų skaičius. Galbūt jis būtų mažesnis, jei D. Adomaičio auklėtiniai žaistų kiek paprasčiau – suteiktų galimybes be jokių užtvarų kuo dažniau žaisti vienas prieš vieną D. Ewingui ir Mindaugui Girdžiūnui. Be to, kuo daugiau perdavimų, tuo didesnė rizika dažniau suklysti.
„Žalgirio“ gretose finale sužydėjo Jerome‘as Randle‘as. Jis įmeta po 14,7 taško, tritaškius šaudo 50 proc. tikslumu (5/10). Tuo tarpu reguliariajame sezone amerikietis rinko 10,3 taško, o tolimų metimų taiklumas siekė 37,5 proc.
Taigi kauniečiai įrodė, jog turi keletą stiprių kozirį, ne tik Paulių Jankūną, kuris driokstelėjo pirmosiose rungtynėse, bet paskui per tris dvikovas vidutiniškai pelnė tik po 5 taškus. Nors Robertas Javtokas ilgai nežaidė dėl traumos, bet jo solidi gynyba – dar vienas „Žalgirio“ ginklas. Martynas Pocius puldamas finale kalnų neverčia, bet ginasi fantastiškai.
Tai, kad Kauno komanda turi kur kas ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį, byloja ir tas faktas, kad vakar „Žalgirio“ ne starto penketo krepšininkai sukaupė 35 taškus, o „Neptūno“ atsarginiai – vos 11. Penktasis finalo tikriausiai bus paskutinis. Nebent žalgiriečiai pamanys, kad darbas jau atliktas ir gindamiesi nutars pailsėti.
