„Labiau šlapiu skuduru gauti per veidą nuo žmonių, kuriais pasitiki – turbūt neįmanoma“, – tv3.lt sakė E. Kasperūnienė.
Ji prieš 15 metų – 2010-siais – rengėsi parduoti sau priklausančią vieną „Žalgirio“ dalį, tačiau tuomet sandoris taip ir neįvyko. Ši istorija netikėtai pasivijo šią vasarą, kuomet, kaip teigia E. Kasperūnienė, ant dokumento atsirado „pirkėjos“ V. Venslovaitienės parašas.
„Nežinau, kaip jis atsirado pas Vilmą rankose, jis turėjo būti pas visai kitus žmones, o paskui jis turėjo būti sunaikintas. Ir jau senokai. Kaip jis pas ją atsirado – tikrai negaliu komentuoti, nes nežinau“, – sakė ilgametė „Žalgirio“ dalininkė.
Ji viešai patikino, kad su V. Venslovaitiene nebuvo „nei susitarimo, nei valios, nei atlygio“.
„Todėl keista ir liūdna matyti, kad šį veiksmą savo parašais bandė pagrįsti ir susitikime dalyvavęs advokatas, ir vienas iš dalininkų – žinodami, jog tai tik senas, neįvykęs sandoris“, – savo įraše feisbuke paminėjo E. Kasperūnienė.
Portalui tv3.lt ji darkart patikino, kad jokiomis aplinkybėmis vienašališkas V. Venslovaitienės veiksmas nėra galiojantis.
„Dokumentui yra suėjusi 10 metų senatis. Civiliniame kodekse yra sandorio sudarymo sąlygos, kad jis sudaromas vienoje vietoje, abiejų šalių sutarimu. Tai niekaip negali būti galiojantis dokumentas, nes ir pavadinimai yra pasikeitę. Ten (dokumente – aut. past.) nurodyta, kad parduodama VMFD „Žalgirio“ dalis, suma nurodoma litais. Pilnai pasenęs lapas. Tuo momentu viską reikėjo greitai, greitai, tai neįvyko, o va po 15 metų „greitai, greitai“ parvyko“, – ironizavo E. Kasperūnienė.
Šiuo metu „Žalgiryje“ – didžiulė drama. Sirgaliai reikalauja trenerio Vladimiro Čeburino galvos, rengia prieš jį nukreiptas akcijas, kiekviename mače skanduoja „Čeburin out“ skanduotę.
Prieš keletą savaičių, po rungtynių su Telšių „Džiugu“ įvyko ir karštas pokalbis, kurio metu aistruoliai iškėlė ultimatumą – „mes arba treneris“. V. Venslovaitienė pasirinko strategą iš Kazachstano, su kuriuo, kaip kalbama futbolo užkulisiuose, ją sieja ir asmeninis ryšys.
„Ji norėtų turėti tiek dalių, kad galėtų vienasmeniai valdyti klubą. Yra dalininkai, kurie kol kas jai – labai lojalūs ir įsiklauso į jos kalbas. Turbūt čia toks desperatiškas bandymas paimti ir dar vieną dalį. Nežinau, čia yra viešoji įstaiga, nėra pinigų, juk čia ne UAB. Mes negauname pinigų kaip dalininkai. Niekada“, – pabrėžė E. Kasperūnienė.
Iš viso Žalgiryje yra 14 dalių. 10 priklauso fiziniams asmenimis, 2 – Vilniaus miesto savivaldybei, skiriančiai klubui po 1,4 mln. eurų per metus, po 1 valdo UAB „Olego transportas“ ir UAB „cargoGo Logistics“.
Nors fiziniai asmenys nuo šių metų klubo veiklos ataskaitoje nėra skelbiami, tačiau ankstesniuose duomenyse nurodoma, jog V. Venslovaitienė valdo 4 dalis, 3 turi jau kurį laiką „Žalgiryje“ nefigūruojantis Mindaugas Nikoličius, po 1 dalį priklauso E. Kasperūnienei, jos vyrui Mindaugui Kasperūnui ir Vytautui Čepui.
„Čia turbūt viskas dėl postų išsaugojimo, – V. Venslovaitienės bandymą perimti dar vieną klubo dalį komentavo E. Kasperūnienė. – Ji tikriausiai jaučia, kad ateina eros pabaiga, o tai – turbūt normalu. Juk ne Putino Rusijoje ar Lukašenkos Baltarusijoje gyvenam.“
E. Kasperūnienė neslepia, kad pastaraisiais metais klubo veikloje dalyvavo vis mažiau. Kaip sako „Žalgirio“ dalininkė, ne visai savo noru.
„Pasakysiu atvirai... Tiek aš, tiek Mindaugas (Kasperūnas – aut. past.) esame gerokai nustumti. Anksčiau daugiau dalyvaudavome. Mano mintys visada buvo apie bendruomenę, apie klubo vardo žinomumą, reklamą. Aš nesu futbolo specialistė, apie žaidimo dalykus negaliu kalbėti ir niekada nesikišau nei į trenerių rinkimus, nei kitus panašius dalykus. Po truputį nustūmė, o ir mes nelindome į akis. Klubas važiuoja, suprantame, kad kažkas vyksta ne taip, bet, kol įrodymų neturi, negali žmogaus apkaltinti niekuo ir niekada. Dabar vienas iš tokių keistesnių įvykių... Nežinau, kodėl ji paslydo, nes šiaip tikrai yra protinga moteris, apgalvojanti žingsnius į priekį, bet šioje vietoje kažkodėl slystelėjo“, – svarstė E. Kasperūnienė.
Ji pabrėžė, kad net ir dabartiniame vidaus kovų lauke „Žalgiris“ niekur nedings.
„Žalgiris“ turi bendruomenę, buvo, yra ir bus, – pabrėžė E. Kasperūnienė. – O kaip įmonė – joje reikia tvarkyti vadybą. Vis dėlto tai įmonė, kurioje yra ir kita įmonė – akademija – dar viena didelė, labai svarbi struktūra. Įmonių valdymą reikia susitvarkyti ir sustruktūrizuoti. Vienas žmogus negali būti ir klubo, ir akademijos vadovas, ir sporto direktorius. Čia visiems aišku, kad tam ir yra tos pozicijos, kad jas užimtų žmonės atskiri ir profesionalūs.“
Pati pašnekovė patikino, kad bent kol kas, net ir sulaukusi „Žalgirio“ vadovės akibrokšto, savo dalies klube atsisakyti nesiruošia.
„Gyvenimas labai greitai keičiasi. Pasakyti, kas bus rytoj – negaliu. Tikrai nesiruošiu niekam tų dalių parduoti. Kaip bus rytoj – nežinau“, – užbaigė E. Kasperūnienė.
UEFA turnyrų atrankoje dvigubą fiasko patyręs „Žalgiris“ vietinėje lygoje yra vos 7 vietoje, nuo lyderio „Kauno Žalgirio“ atsilikimas siekia jau 21 tašką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
